Simptomai kartojasi
 
Vaikų ligų gydytoja, alergologė Rūta Požerskytė sako, kad pirmasis dalykas, į kurį verta atkreipti dėmesį – kiek ilgai tęsiasi simptomai.
 
„Peršalimas paprastai trunka 7-10 dienų, o simptomai praeina savaime. Jei nosies išskyros, užgulimas ar čiaudulys nepraeina po 2 savaičių, o ypač jei nėra karščiavimo, bendras savijautos pablogėjimas nebe toks ryškus, bet simptomai kartojasi – tai ženklas, kad reikėtų pagalvoti apie alerginę slogą“, – aiškina vaikų ligų gydytoja, alergologė Rūta Požerskytė.
 
R.Požerskytė priduria, kad alerginė sloga gali būti tiek sezoninė, pasireiškianti pavasarį ar vasarą, tiek nuolatinė, kai simptomai kartojasi kelis kartus per savaitę ir tęsiasi mėnesiais. Skiriasi ir nosies išskyrų pobūdis – esant virusinei slogai, sekretas tirštėja, keičia spalvą, tampa gelsvas ar žalsvas, o alerginės slogos metu išskyros išlieka skaidrios ir vandeningos.
 
„Alerginės slogos metu būdingas nosies, akių, gomurio niežėjimas, sekreto tekėjimas žemyn  ryklės siena, taip pat pasikartojantis čiaudulys, vadinamas alerginiu saliutu“, – sako ji.
 
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė papildo, kad alerginę slogą dažnai išduoda ir kiti požymiai.
 
„Skirtingai nei peršalus, sergant alerginiu rinitu neskauda gerklės, nekarščiuojama, nėra bendro silpnumo. Išskyros iš nosies išlieka vandeningos, netirštėja“, – teigia ji.
 
Simptomai paaštrėja žiemą
 
Nors daugeliui alergija asocijuojasi su pavasario žiedadulkėmis, žiemos laikotarpiu simptomus gali sukelti visai kiti dirgikliai.
 

„Šaltuoju metų laiku daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, o tai lemia intensyvesnį kontaktą su alergenais – dulkių erkėmis, gyvūnų pleiskanomis, pelėsiais ar net įkvepiamomis cheminėmis medžiagomis. Visa tai gali išprovokuoti alerginės slogos simptomus arba juos sustiprinti“, – teigia vaikų ligų gydytoja, alergologė Rūta Požerskytė.

 
Simptomus gali paaštrinti ir temperatūros svyravimai, drėgmės pokyčiai, tabako dūmai ar oro tarša.
 
„Trumpas išėjimas į šaltą orą ar staigūs temperatūros pokyčiai gali sukelti čiaudulį ar nosies užgulimą ir nesergant alergija – tai būdinga vadinamajam nealerginiam, arba vazomotoriniam, rinitui. Tačiau žmonėms, turintiems nuolatinį alerginį rinitą, žiemą šie nespecifiniai dirgikliai dažnai dar labiau paaštrina simptomus“, – pažymi gydytoja.
 
Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį, kad alergijos gali kryžmintis – tai reiškia, jog jautrumas žiedadulkėms kartais gali sukelti reakcijas į tam tikrus maisto produktus arba maisto papildus. Dėl to svarbu stebėti organizmo reakcijas į naujus galimus dirgiklius.
 
Tą patį akcentuoja ir „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė K.Šnirpūnienė: „Alergiją gali išprovokuoti bet koks žolinis maisto papildas ar net įprasti vitaminai. Todėl alergiškiems žmonėms visuomet rekomenduoju vartoti tik gydytojo paskirtus preparatus ir stebėti organizmo reakciją pradėjus naują kursą.“
 
Ragina kreiptis pagalbos
 
Jei sloga užsitęsia, vargina, verta pasikonsultuoti su specialistu, atlikti tyrimus, kurie padėtų patikslinti simptomų priežastį. Pasak R.Požerskytės, diagnozuojant pirmiausia vertinami simptomai – jų trukmė, pobūdis ir ryšys su galimais dirgikliais. Be to, svarbu patikslinti, ar pacientas turi genetinį polinkį į alergiją, kokia jo šeiminė anamnezė ir ar pasireiškia kitos alerginės ligos, tokios kaip astma, egzema. Tuomet atliekami tikslūs tyrimai.
 
„Dažniausiai atliekami odos dūrio mėginiai, kurie leidžia greitai nustatyti jautrumą konkretiems alergenams. Alternatyva – specifinių IgE antikūnų tyrimas iš kraujo, tinkamas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Svarbu žinoti, kad alerginiam rinitui išsivystyti reikia laiko – vaikams iki dvejų metų ši diagnozė nustatoma retai“, – pabrėžia alergologė.
 
Ji primena, kad egzistuoja vadinamasis atopinis maršas – alerginių ligų progresavimo modelis, kai atopinė egzema dažnai pasireiškia pirmoji, vėliau gali išsivystyti alerginis rinitas, o galiausiai – astma. Jei žmogus jau serga viena iš šių ligų, padidėja tikimybė, kad gali pasireikšti ir kita.
 
Neleisti įsisiūbuoti
 
Alerginės slogos valdymas neatsiejamas nuo tinkamos aplinkos priežiūros. Būtina vengti dulkių kaupimosi – atsisakyti kilimų, storų užuolaidų, pliušinių žaislų, senų knygų. Patalynę rekomenduojama skalbti aukštesnėje nei 60 °C temperatūroje bent kartą per savaitę, naudoti hipoalerginę patalynę, vėdinti kambarius, o grindis ir baldus valyti drėgnu būdu.
 

„Naudinga naudoti HEPA filtrus tiek dulkių siurbliuose, tiek oro valytuvuose. Ypač žiedadulkių sezono metu – grįžus iš lauko nusiprausti, persirengti ir išpūsti nosį, kad sumažintume kontaktą su alergenais“, – pataria „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.

 
Prevenciniais tikslais galima pasitelkti ir į nosį purškiamus preparatus, kurie sudaro apsauginę plėvelę ant gleivinės ir neleidžia alergenams prasiskverbti giliau.
 
Pasak vaistininkės, gydymo taktika priklauso nuo simptomų intensyvumo ir išplitimo. Gali būti skiriami tiek sisteminio (tabletės, sirupai), tiek vietinio poveikio (purškalai, lašai) vaistai.
 
„Pirmos kartos antihistamininiai, kaip klemastinas, efektyviai mažina niežulį, tačiau dažnai sukelia mieguistumą, burnos džiūvimą. Antros kartos, tokie kaip loratidinas ar cetirizinas, šio poveikio neturi, bet ilgalaikis vartojimas gali paveikti kepenis. Šiuo metu dažniausiai rekomenduojame trečios kartos antihistamininius, kaip bilastinas – jie yra saugesni, neveikia kepenų ir nesukelia mieguistumo“, – pastebi vaistininkė.
 
Sunkesniais atvejais gydytojas gali skirti gliukokortikoidus – trumpalaikiam vartojimui, mažėjančiomis dozėmis. Taip pat taikomi vietinio poveikio kortikosteroidų purškalai, tokie kaip mometazonas ar flutikazonas, kurie mažina gleivinės uždegimą, bet ilgainiui gali išsausinti nosį, todėl svarbu ją papildomai drėkinti.
 
„Dar viena svarbi vaistų grupė – kromoglikatai. Jie efektyviausi tuomet, kai pradedami vartoti prieš pasireiškiant simptomams, ir padeda išvengti alergijos įsisiūbavimo. Tačiau jau prasidėjus ligai jų poveikis būna ribotas“, – aiškina vaistininkė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!