- Kur bėgimo maratonas – ten ir jūs. Sportas neabejotinai jūsų kasdienybės dalis.
 
- O, taip! Tiesa, maratono iki šiol taip ir nesu įveikęs. Tam sykį specialiai intensyviai treniravausi – nubėgdavau iki trisdešimt kilometrų. Sportavau ir bėgiojau nuo vaikystės. Jaunystėje ilgą laiką užsiėmiau orientaciniu sportu. Vienu metu jis buvo tapęs rimtu užsiėmimu. Vis dėlto bėgimas – pats demokratiškiausias sportas. Tereikia minimalios aprangos, sportinių batelių ir bėk, kur akys mato. Tai puikus būdas atsipalaiduoti, sumažinti stresą, gauti pasitenkinimo ir geros nuotaikos dozę, prapūsti smegenis. Tiesa, senesniais laikais aktyvesnis sportas buvo siejamas su menkesniais intelektiniais pasiekimais, tačiau yra visiškai priešingai. Sportuojantys žmonės turi geresnius akademinius pasiekimus, tad neteisinga manyti, kad sportas gali neigiamai veikti akademinę ar intelektinę veiklą.
 
- Į bėgimą įsitraukusi visa jūsų šeima, bėga net ir mažiausieji. Vaikams tai – prievolė ar malonumas?
 
- Vaikams gali sakyti, ką nori – niekas neprivers jų rinktis sporto, jei nematys to artimųjų aplinkoje. Matydami tėvų pavyzdį, vaikai natūraliai seks jų pėdomis, nereikės ir prievolės. Menka tikimybė, kad vaikai ims sportuoti, jei tėvai bus pasyvūs. Vaikams judėti yra natūralu, tačiau jei jau subrendęs ir jau suaugęs žmogus taip ir neatrado sporto, tai ir pripranta toliau nesportuoti. Nesiūlau niekam priprasti nesportuoti. (Juokiasi.) Atvirkščiai. Sportas duoda daug pozityvo. Bėgiojame visa šeima. Tiesa, bėgimas grupėje turi tam tikrų niuansų. Jei bėgama siekiant atsipalaiduoti, galima tuo metu ir pabendrauti, o jei turime bėgimo tikslų, juos pasiekti grupėje sunkiau, nes kiekvienas turime savo tempą.


 
- Kokia muzika bėgimo metu padeda palaikyti tempą? Kai žmona – gydytoja Austėja Pečeliūnienė – operos balsų sergėtoja, gal ir jūs prijaučiate klasikinei muzikai?
 
- Bėgimui renkuosi energingesnę muziką. Esu roko mėgėjas. Bėgimo metu jis mane gerai užkrauna. Gal keistoka, bet pastaruoju metu bėgdamas pasileidžiu ir podkastą. Jei bėgu neintensyviai, pavyksta gerai įsisąmoninti informaciją. Tai dar vienas puikus būdas naudingai išnaudoti laiką.
 
- Turite mėgstamą trasą?
 
- Ypač mėgstu gamtą, mišką. Tai, matyt, orientacinio sporto palikimas. Bėgimas miesto gatvėmis taip pat turi žavesio. O bėgdamas svečiame mieste gali dar ir daug pamatyti. Dešimt kilometrų mažomis, siauromis gatvelėmis, kur rečiau užsuka turistai, dovanos daug naujų vaizdų. Pagrindinėse didmiesčio gatvėse komforto mažiau. Automobiliai, tarša... Vilniuje galimybės bėgioti – labai geros, miesto infrastruktūra sparčiai gerėja, gatvės sutvarkytos, bėgimo, dviračio takai geri. Gamtinis karkasas taip pat labai tinkamas.


 
- Vis dėlto kojos traumą patyrėte ir puikiomis sąlygomis...
 
- Traumos – sporto dalis. Žmonėms taip pat primenu, kad be traumų sporte neapsieinama, tereikia jas tvarkingai ir iki galo išgydyti, ir vėl gali sugrįžti į trasą. Kai kurie žmonės, patyrę traumą, aktyvumą mažina ar net visai nebesportuoja. Tai – klaida. Ką nors taip gal ir laimime, tačiau prarandame nepalyginamai daugiau. Mano patarimas traumą palengva išgydyti arba tuo metu pakeisti sporto rūšį. Pats dabar po kojos traumos negaliu bėgioti, tačiau minti dviratį – puikiai. Tai ir pagreitina patį gijimo procesą. Mano atveju puikiai tiktų ir plaukimas, irklavimas. Sporto rūšių, kurios apkrauna skirtingus raumenis ir sąnarius, daug. Traumos ar traumelės mūsų neturėtų sustabdyti.

- Neretai tenka stebėti bėgikus karštą vidudienį kepinant saulei. Širdžiai, matyt, toks krūvis ne į sveikatą...
 
- Visų pirma reikėtų įvertinti savo fizinę būklę. Geriau rinktis laiką, kai temperatūra iki dvidešimt laipsnių šilumos, nėra tiesioginės saulės. Bėgant normaliomis sąlygomis, tarkime, penkis kilometrus, tai bus santykinai nedidelis krūvis, tačiau karštą dieną tiesioginėje saulėje ta pati distancija kūną apkraus dvigubai. Atletams tai gali būti net naudinga, tai tam tikra treniruotės forma, tačiau paprastiems bėgikams tai nėra palanku. Šiuolaikiniai išmanieji telefonai įvertina klimatines ir kitas aplinkybes, pasufleruoja, ar tinkamas laikas bėgti.


 
- Įmantrus žiedas ant jūsų piršto turbūt kaip tik tai ir pasufleruoja. Kokia jo funkcija?
 
- Kai kurie mano, kad tai – tik stiliaus detalė, tačiau tai – mano profesinis smalsumas. Šiuolaikiniai davikliai, išmanieji įrenginiai sparčiai vystosi, o man įdomu juos sekti ir sužinoti apie naujas technologines galimybes. Žiedas stebi pagrindinius kardiovaskulinius rodiklius. Bėgimo metu širdies darbo, deguonies parametrus, taip pat stebi miego parametrus. Visa ši informacija nukeliauja į išmanųjį telefoną. Programėlių pagalba galima sekti ir sveikatos būklę. Man įdomu, kaip veikia technologijos ir kokią informaciją iš to galima gauti, taip pat kaip tai galima pritaikyti ligoninėje, paciento savikontrolei, ligų prevencijai. Su kolegomis svarstome, kaip tai diegti ir ligoninėje, kad tuo būdu gautume informaciją apie pacientą. Siekiame išmaniuosius įrenginius taikyti klinikiniuose tyrimuose. Ir tai po truputį vyksta.
Naujų technologijų dėka atsiveria itin plačios, įdomios galimybės ir medicinos sektoriuje, tokios informacinės sistemos po truputį ateina ir į gydymo įstaigas. Manau, tai prisidės prie didelio proveržio taikant personalizuotą mediciną, kur galėsime integruoti gautus duomenis klinikinėje praktikoje. Klinikiniai tyrimai jau juda.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!