- Šiais metais renginys vyks gegužės mėnesį. Kokių naujienų galime tikėtis?

- Kiekvienais metais atnaujiname programą, įtraukiame naujų pastatų, o šiemet taip pat tikimės ir kai kurių „sugrįžimo“ po renovacijos darbų. Planuojame šiemet pastatus pristatyti skirtingo tipo ekskursijomis. Pandeminiu laikotarpiu teko įveikti nemažai iššūkių, kūrybingiau pažvelgti į renginio formatą bei paieškoti naujų sprendimų, kurie puikiai pasiteisino. Nusprendėme ir šiemet juos integruoti į renginį.

- Kasmet stebite, kurie pastatai sulaukia didžiausių srautų. Kas buvo praėjusių metų laureatai?

- Praėjusiais metais renginyje sudalyvavo daugiau kaip dvidešimt tūkstačių lankytojų. Didžiausių srautų sulaukė Lukiškės 2.0, Vilniaus koncertų ir sporto rūmai, Lietuvos Nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos medicinos biblioteka.
O štai prieš penkerius metus daugiausiai lankytojų sulaukė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (Vileišių rūmai), Pirklių klubas – verslo centras, VU Kairėnų Botanikos sodas žaliasis pastatas – augalas. Tuo metu prie Vilniaus televizijos bokšto lankytojų eilės driekėsi nuo pat ryto, o žmonės eilėje laukdavo po tris keturias valandas.
Susidomėjimo sulaukia ir šiuolaikinės architektūros pastatai kaip „Quadrum“ verslo centras.













































- Galima pastebėti, kad prie vienų pastatų būna nusidriekusios ilgiausios eilės, kiti tokios sėkmės nesulaukia. Kokius pastatus kartais lankytojai nuvertina, nors jie iš tiesų yra unikalūs?

- Pastebime, kad lankytojai labiausiai lanko pastatus esančius Gedimino prospekto ašyje bei išskirtinės funkcijos objektus, kurie intriguoja dėl specifikos. Mažiau lankomi pastatai dažniausiai lankytojams mažiau ir žinomi. Rekomenduojame atkreipti dėmesį į mažiausiai žinomus pastatus, nes visi pastatai programoje atsiduria ne veltui ir paprastai būtent šie tampa didžiausiu atradimu lankytojams.
Pavyzdžiui, sovietmečio modernizmas kartais yra nepelnytai nuvertinamas dėl asociacijos su okupacine ideologija, bet juk tai reikšmingas laikas mūsų architektūros istorijoje. Mūsų pastatų ekskursijoje galima buvo apsilankyti tokiuose modernizmo perluose kaip: Lietuvos kooperatyvų sąjungos administracinis pastatas, Žemės ūkio ekonomikos institutas ir skaičiavimo centras. Žinoma, šių metų pastatų sąrašas dar nėra galutinai patvirtintas.

- Šių metų renginio tema – iššūkius sprendžianti architektūra. Kaip kilo idėja pasirinkti tokią temą?

- Kasmet bandome į architektūrą pažvelgti iš skirtingų kampų. Šiemet nusprendėme, jog norime pakviesti architektūros stebėtoją pastatą analizuoti narpliojant jo sukūrimo procesą, kurio metu yra sprendžiama begalės iššūkių. Tai padeda suprasti, koks sudėtingas, o taip pat ir kūrybingas yra architekto darbas, kiek įvairių galvosūkių išsprendžia architektūra.
Kviečiame nagrinėti šią temą ir kitus kūrybingus žmones bei prisijungti prie plakato kūrimo konkurso. Interpretuokite šią temą plakate ir atskleiskite architektūroje kylančius iššūkius bei paskatinkite architektūros stebėtoją spręsti pastato sukūrimo galvosūkį per gilesnį urbanistikos, miesto erdvių istorinio konteksto, išskirtinių pastatų ir pavienių architektūros detalių pažinimą.

- Renginys vyksta ne viename pasaulio mieste ir kiekvienas miestas yra kažkuo išskirtinis. Kuo išsiskiria Vilniaus architektūra?

- Pasaulyje yra daugiau nei keturiasdešimt Open House miestų. Vilnius kaip ir kiti Europos ar pasaulio miestai turi ilgą ir stiliais įvairią architektūros istoriją. Tačiau „Open House“ Vilnius renginio išskirtinumas – fokusas į dvidešimto-dvidešimt pirmo amžiaus architektūrą ir lankytojų edukaciją šio laikotarpio tema.

- Žmones dažniau domina istorinė architektūra, tačiau jūs įtraukiate ir šiuolaikinius pastatus. Kuo jie gali sudominti visuomenę, dar neturėdami ilgos istorijos?

- „Open House“ Vilniaus renginio išskirtinumas yra šiuolaikinė architektūra. Norime, kad žmonės ją pamatytų bei geriau suprastų. Pastatui nebūtina turėti ilgą istoriją, kad sudomintų architektūros stebėtoją. Projektavimo metu išspręsti iššūkiai, funkciniai sprendimai, kūrybiniai elementai – taip pat yra labai svarbūs aspektai, kurie patraukia žmonių dėmesį. Manome, jog norint suvokti architektūros raidą, svarbą bei gebėti skaityti miesto urbanistinį žemėlapį yra labai svarbu domėtis kiekvienu architektūriniu laikotarpiu. Visi jie turi kokybiškos architektūros pavyzdžių, į kuriuos ir norime fokusuotis.

- Ar pastebėjote, kaip pakito miesto architektūros suvokimas Lietuvoje per festivalio gyvavimo metus?

- Pastebime, kad pastaraisiais metais susidomėjimas architektūra didėja, ji vis dažniau tampa kasdienių pokalbių ir viešų diskusijų dalimi. Apie ją vis dažniau kalba ir kitų meno sričių atstovai, taigi architektūra tampa ne tik diskusijų objektu, bet ir įkvėpimu kitų sričių kūrėjams. Renginys yra populiarus, kasmet sulaukiame daug neabejingų savo aplinkai lankytojų. Supratę, kas yra kokybiška architektūra, žmonės gali veikti savo aplinkos kūrimą, stengtis ir net reikalauti savo aplinkoje kokybiškos architektūros.
Mes nuo pat pirmų dienų siekėme atskleisti modernizmo architektūrą, vėliau ir post-modernizmo ar tarpukario Vilniaus architektūrą, nes jautėme, kad žmonės šio laikotarpio Vilnių nepakankamai gerai pažįsta.

---

 Verta žinoti:

Open House renginiai šiais metais pasaulyje:

- Gegužės 7-8 dienomis Lisabonoje (Portugalija)
- Gegužės 16-22 dienomis Prahoje (Čekija)
- Liepos 2-3 dienomis Porto mieste (Portugalija)
- Liepos 30-31 dienomis Melburne (Australija)
- Spalio 22-24 dienomis Niujorke (JAV)
- Spalio 22-23 dienomis Barselonoje (Ispanija)

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!