Psichologė psichoterapeutė Genovaitė Petronienė mato, kaip karantinas keičia žmones, jų bendravimą, kaip byra poros, kurios kitokiu laiku būtų išlikusios. Septynių knygų autorė turi vieną svarbų patarimą: svarbiausia neskubėti priimti sprendimų.
„Žmonėms trūksta laimingo vaiko būsenos, o tą laimę reikia susigalvoti, susikurti, tačiau dalis jau nebepajėgia to daryti. Girdžiu ir matau, kaip prastėja porų santykiai, kad žmonės pavargo jau antrą kartą per metus būti lyg silkės vienoje mažoje dėžutėje“, - sako psichologė psichoterapeutė Genovaitė Petronienė.
- Daug kalbama apie pandemijos, karantino sunkumą, o kaip situaciją matote jūs? Su kokiais atvejais susiduriate?
- Dažniausiai girdžiu: įkyrėjo, nusibodo būti be įspūdžių, reguliuotis su vaikais. Žmonėms trūksta laimingo vaiko būsenos, o tą laimę reikia susigalvoti, susikurti, tačiau dalis jau nebepajėgia to daryti. Girdžiu ir matau, kaip prastėja porų santykiai, kad žmonės pavargo jau antrą kartą per metus būti lyg silkės vienoje mažoje dėžutėje. Kai kurios santuokos trūkinėja ir jei ne karantinas, jos nebūtų to patyrusios.
-
O kodėl vienų porų santykiai per karantiną sutvirtėjo, kitų gi trūkinėja? Galima teigti, kad šios ir nebuvo tvirtos?
- Suartėjo daugiausia tie, kurių santykiai buvo pradiniame etape arba kurie anksčiau neturėjo laiko vienas kitam. Kalbant apie skyrybas – aš irgi pirmiausia būčiau pagalvojusi, kad byra netikusios poros, tačiau nebūtinai. Karantinas pats savaime yra iššūkis. Tačiau be jo atsirado ir kitų, tarkime, vienas išgyvena, nes susirgo šeimos narys, kitas perka butą ir susiduria su remonto sunkumais. Vienokius ar kitokius iššūkius patiria dauguma žmonių – retam tik karantino bėda nutiko. Ir galiausiai paaiškėja, kad to ar ano iššūkio jau nebereikėjo. Poros nebeatlaiko.
-
Kas galėtų tokioms poroms pagelbėti? Ieškoti pagalbos ar kitokiu keliu eiti?
- Pagalba – karališkas kelias. Turiu omenyje gerą psichologinę. Lietuvoje yra didžiulis porų specialistų trūkumas. Net nežinau, ką klientams rekomenduoti...
Einant kitu keliu svarbiausia taisyklė dabar būtų nepriimti sprendimų. Čia, žinia, lengva pasakyti, sunku padaryti. Tačiau žmonės gi supranta, kad yra netipiški metai ir jie netipiškai galėjo paveikti porą. Tad būtų gerai atidėti sprendimą ir pažiūrėti, kas bus, kai tie metai baigsis. Štai baigsis ribojimai, prasidės pavasaris, kiti malonumai, ir tada tik pažiūrėti, ar lygiai taip pat norėsis skirtis. Antras dalykas – susilaikyti nuo kraštutinių pasakymų, kaip antai: jau nebemyliu, nekenčiu. Pačias baisiausias emocijas reikėtų pasilaikyti sau, o į išorę išleisti tik tai, kas aišku, patikrinta ir dar į gražesnį rūbą įvilkta. Nes gali būti, kad pats paskui atsigausi, sakysi, kad viskas gerai, tačiau kitas atsakys, kad jį taip sudaužei, jog jis nebegali atsikelti.
-
Ne vienos srities specialistas mano, kad po šios pandemijos būsime kitokie, pasaulis bus kitoks. Sutinkate? Kaip viskas pasikeis?
- Pasaulis bus neįtikėtinai daugiau virtualus. Žmonės bus laisvesni judėti, dirbti įvairiose vietose. Bus lengviau bendrauti skirtingų šalių žmonėms. Pasaulis pasidarys be sienų, be ribų, kosmopolitinis. Ta pati psichoterapija – anksčiau vos vienas iš dešimties klientų būdavo konsultuojamas nuotoliniu būdu, dabar tokių atvejų bus mažiausiai pusė. Žmonės vis labiau bendraus
zoomu ar
skype’u ir nejaus didelio liūdesio, kad ne šalia vienas kito sėdi. Mažės fizinių santykių, kontaktų, o taip pat – ir fizinių įspūdžių. Neužuosime, nejausime karščio, šalčio, nežinosime, ką reiškia būti pas kitą namuose su visomis spalvomis ir garsais. Su kitais bendrausime savo galvoje. Ar tai geriau ar blogiau – sunku dar pasakyti. Bet bus mažiau nusiraminimo, mažiau būties.
- Kalbėdami su gydytojais vis išgirstame patarimą „išmokti suvaldyti stresą“, nes jis – daugelio ligų kaltininkas. Kaip tai padaryti?
- Stresas yra kasdieną, jis yra visur. Ir norint jį suvaldyti reikia gera pažinti save, savo emocijas, žinoti jų valdymo būdus, numatyti, kokie veiksniai tavo viduje gali sustiprinti stresą. Iš tiesų, suvaldyti stresą yra sudėtinga ir kiekvienas mūsų turi rasti, kaip tai padaryti. Pradžiai reikia sužinoti savo streso būdą. Jų yra trys: kovotojas, bėglys ir bejėgis. Reikia žinoti, kiek kurio jumyse yra. Tarkime, aš esu kovotoja. Kai man stresas, puolu visko gelbėti, visiems skambinti, atlikti šimtą veiksmų ir, žinoma, išeikvoju per daug jėgų. Svarbiausia, nukenčia organizmas.
Bėglys stresą stumia tolyn, trina iš galvos, stengiasi nukelti jį vėlesniam laikui, rytojui, trina iš galvos. Svarsto, ką daryti, ir galiausiai nutaria nieko nedaryti, palaukti, kol kas išaiškės. Toks požiūris sveikatą apsaugo, tačiau nesistengiant kontroliuoti situacijos galima nukentėti nuo realybės.
O bejėgiai sustingsta, blogai jaučiasi, ima save graužti. Jie nieko nedaro. Į tai jų organizmas gali sureaguoti autoimuninėmis ligomis, net vėžiu. Tai pavojingiausia strategija, tad reikia mokytis ką nors daryti, kovoti.
Žinant savo būdą reikėtų dirbti su streso valdymu kasdien po mažą žingsnelį. Tarkime, aš savo būdą žinau mažiausiai penkiolika metų, tačiau iki šiol tebedirbu.
- Esate labai užsiėmusi, turite daug klientų. Sakykite, kaip nepavargstate, kaip neprikaupiate istorijų, kitų žmonių nuoskaudų? Kaip išsivalote, atsipalaiduojate?
- Turiu jau daug patirties ir į tai žiūriu per proto prizmę, per sveiką suaugusiojo būseną. Tarkime, matant liūdną moterį viena mano dalis atjaučia, tačiau kita mąsto, kaip padėti. Ir klientui nereikia, kad verkčiau kartu. Jis nori pasveikti. O istorijas kaupiu, man jos įdomios, turiu daugybę jų galvoje prikaupusi ir tai nepaprastai padeda darbe.
Kaip atsipalaiduoju? Vakarais nesėdžiu su televizoriumi ar su brangiausiuoju, o bendrauju. Turiu didelį draugų ratą ir stengiuosi būti tarp gerai nusiteikusių žmonių. Dar yra sportas, stengiuosi visada judėti. Yra menas, kuris man turi meditacinę funkciją. Žiūriu ir klausau tai, kas mane giliai atpalaiduoja,
perkrauna smegenis. Ne karantino metu lankydavausi koncerte bent kartą per savaitę. Kai turi tiek gėrio – draugų, meno, muzikos – nieko nereikia ir išradinėti.
Pabaikite sakinį
Tobulas mano rytas yra…kavytė, ilgas buvimas lovoje ir graži muzika.
Labiausiai laukiu… pavasario, laisvės ir kelionių.
Knyga, palikusi man stiprų įspūdį… – Torntono Wilderio „Aštuntoji diena“.
Ilgiuosi… didesnio artumo santykiuose, nei turiu dabar.
Mano gyvenimo credo…. įdėti visą širdį į tai, ką darai.
Meilė, tai - …. abipusiškumas.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: