Koja kojon su pasaulinėmis naujovėmis
 
Radviliškio ligoninės direktorė Aušra Čiūdarienė džiaugiasi sulaukusi dėmesio iš vienos didžiausių farmacijos ir medicininės įrangos kompanijų „Johnsons and Johnsons“, kurie Lietuvos medicinos rinkai pristatydami robotinę kelio sąnario endoprotezavimo sistemą „robotinę ranką“ Radviliškio ligoninę išskyrė dėl dažnai čia atliekamų kelio endoprotezavimo operacijų.
 
Kaip aiškina JAV farmacijos, medicinos prietaisų ir plataus vartojimo produktų kompanijos „Johnsons and Johnsons“ atstovė Aurelija Inčirauskienė, pristatytos pirmosios pasaulyje robotinės kelio sąnario endoprotezavimo sistemos kol kas Lietuvoje dar nėra įdiegusi nė viena gydymo įstaiga. Vakarų Europoje (ypač pamėgta Šveicarijoje, Vokietijoje, Austrijoje) įgavusi pagreitį sistema mūsų šalyje dar tik bando įsitvirtinti. Taigi Radviliškio ligoninės Ortopedijos traumatologijos skyriaus specialistai pirmieji išbandė pažangią sistemą.
 
„Robotinė chirurgija Lietuvoje – dar naujiena. Išmokti dirbti su „robotine ranka“ reikalinga laiko ir įgūdžių, tačiau gydytojams suteikiame mokymus, – pasakojo A.Inčirauskienė. – Į darbą operacinėje iš pradžių integruojame savo klinikinius specialistus, kurie kartu dalyvauja operacijoje ir padeda gydytojui susigaudyti, kaip veikia technika, prižiūri techninius nustatymus ir kitus parametrus.“
 
Lyderiauja endoprotezavimo srityje
 
Radviliškio ligoninės Operacinių skyriaus vedėjas gydytojas ortopedas traumatologas Tomas Januševičius sako, jog naujos galimybės operacinėje jį ypač sudomino. Anot jo, sistema – itin pažangi, tiksli, preciziška.
 
„Naudinga jau vien išmėginti, kaip tai veikia. Ne tik praktiškai, bet ir teoriškai, kaip skaičiuojami nuokrypiai. Naudosi technologiją darbe ar ne, visuomet yra naudinga domėtis ir stebėti, kas vyksta pasaulyje“, – administracijai už suteiktą galimybę pamatyti ir išbandyti aukščiausio lygio įrangą dėkojo gydytojas.
 
Anot T.Januševičius, Radviliškio ligoninėje atliekama nemažai endoprotezavimo operacijų, ypač kelio sąnario, tad „robotinės rankos“ galimybės jiems ypač aktualios.

„Važinėdami po stažuotes Europoje su šia sistema jau esame susipažinę. Ji sėkmingai naudojama Europos gydymo įstaigų praktikoje, tad kodėl jos neintegravus ir Lietuvos pacientams? Kadangi mūsų medikai važiuoja stažuotis į Europos valstybes, Ameriką, kitas pasaulio šalis, atlieka nemažai endoprotezavimo operacijų, tad kompetencijų šiam darbui tikrai pakanka“, – šalies specialistų stiprybe įsitikinęs Operacinių skyriaus vedėjas gydytojas ortopedas traumatologas Tomas Januševičius.

 
Gydytojas tikino, kad „robotinės rankos“ pristatymas Radviliškio ligoninėje nenustebino, o tik įrodė čia dirbančių medikų stiprybę.
„Esame pirmoji gydymo įstaiga, kurioje vykdoma prezentacija. Vėliau seks ir didieji miestai. Tai parodo, kad Radviliškio ligoninė yra vertinama. Pacientų sulaukiame iš visos Lietuvos“, – tvirtina pašnekovas.
 
Anot jo, Radviliškio ligoninėje pernai buvo atlikta daugiau kaip 600 klubo ir kelio endoprotezavimo operacijų, o šiemet šis skaičius bus dar didesnis.
 
T.Janulevičiaus nuomone, dvejonių, ar robotinę chirurgiją reikia imti taikyti ir rajoninėse gydymo įstaigose, neturėtų kilti, kadangi pažangios technikos integracija vyksta visoje Lietuvoje.
 
„Atsižvelgiant į gydymo įstaigos atliekamų operacijų skaičių ir medikų kompetenciją, ar operacija bus atliekama universitetinėje ligoninėje, ar rajoninėje – skirtumo nėra“, – teigia sąnarių endoprotezavime besispecializuojantis chirurgas, kuris šiuos įgūdžius lavina tik Radviliškio ligoninėje.
 
Chirurgas pripažįsta sulaukiantis vilionių iš privačių šalies gydymo įstaigų, tačiau kol darbo Radviliškio ligoninėje pakanka, apsiriboja vien juo.
 
Traumatologinių operacijų spektras Radviliškio ligoninėje stipriai išplėtotas dar 2012 metais. Tuomet pradėtos atlikinėti klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, kelio sąnario meniskų artroskopinės operacijos, koreguojanti osteotomija dėl deformuojančios kelio artrozės, peties sąnario rotatorių plyšimo operacinis gydymas, artroskopinis peties ankštumo pašalinimas, sąnarinės kremzlės rekonstrukcijos. 2014 metais – kelio sąnario endoprotezavimo operacijos, priekinių kryžminių raiščių rekonstrukcijos.
 
Gydymui taikomi tiek laiko bei ilgametės patirties patikrinti atviri operacijų metodai, tiek vis plačiau naudojami mažai invazyvūs operacijų būdai. Ilgiesiems kaulams gydyti plačiai taikomos metalo konstrukcijos.
 
Skyriuje dirba aukštos kvalifikacijos gydytojai, turintys tarptautinę darbo patirtį, suburta stipri gydytojų anesteziologų reanimatologų komanda. Gydytojai nuolat gilina žinias ir tobulina praktinius įgūdžius stažuočių, seminarų, konferencijų metu ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
 
Gydytojai klinikinėje praktikoje pritaiko pačias naujausias žinias, gydymo metodus. Esant poreikiui, operacijos atliekamos kartu su kitos specializacijos gydytojais chirurgais, taip pat su specialistais, dirbančiais kitose gydymo įstaigose.
 
Pristatytą naujovę išbandęs gydytojas ortopedas traumatologas Evaldas Kascėnas teigia, kad „robotinė ranka“, jo akimis, kilstelėtų gydymo įstaigos lygį.
 

„Bet kuris naujas dalykas verčia tobulėti, pasitempti, neatsilikti nuo tendencijų. Puiku neatsilikti nuo Vakarų pasaulio ir turėti galimybę dirbti kaip aukščiausio lygio Europos įstaigos. Nors apie „robotinę ranką“ esu girdėję ir anksčiau, tai atrodė kaip miražas. Netikėjau, kad viskas taip greitai gali ateiti į rinką“, – kalbėjo gydytojas ortopedas traumatologas Evaldas Kascėnas.

 
Kad „robotinė ranka“ demonstruoti atvežta į Radviliškio ligoninę gydytojo irgi nenustebino. Anot jo, kai įstaigoje taip aktyviai atliekamos kelio, klubo endoprotezavimo operacijos, natūralu, kad jiems technika ir pristatyta.
 
„Apie ligoninę kalba operacijų skaičiai, pacientų pasitikėjimas. Didžiuojuosi čia dirbdamas. Planinei chirurgijai pacientų srautai dideli, aptarnaujame visą Šiaulių apskritį“, – pasakoja Chirurgijos skyrių su kolegomis formavęs ir jau dešimtmetį jame sėkmingai įsitvirtinęs E.Kascėnas.

Anot jo, administracija pozityvi norimoms įdiegti naujovėms tiek traumatologijos, chirurgijos srityse, tiek ir kituose padaliniuose, pavyzdžiui, Konsultacijų poliklinikoje. 
 
„Smagu dirbti, kai administracija yra geranoriška. Ko nors paprašę, neišgirstame klausimo, kiek tai kainuoja ir kada tai įstaigai atsipirks“, – gerų žodžių vadovei negaili kolegos.
 
„Robotinės rankos“ darbo ypatumais besidomintis gydytojas anesteziologas reanimatologas David Gelman sako, nors tiesiogiai pačiam dirbti su pasartąja technologija netektų, vis dėlto kiekviena įranga tiesiogiai veikia darbą operacinėje, tad jis taip pat orientuotas į pažangą ir naujoves.
 
D.Gelman tai pat antrina kolegai T.Januševičiui – gydymo įstaiga savo pažanga nė kiek nenusileidžia didžiosioms šalies ligoninėms. Ir auginti kompetenciją, ir darbo perspektyvų Radviliškio ligoninėje yra.
 

„Radviliškio ligoninė yra aukšto lygio. Manau, jog sąlygos dirbi dar geresnės nei didelėje įstaigoje, kadangi čia viskas prieinama, yra puiki terpė atsiskleisti, darbo turime daugiau negu pakankamai. Geresnė ir darbinė atmosfera, santykiai tarp gydytojų“, – apie darbo privalumus Radviliškio ligoninėje pasakoja gydytojas anesteziologas reanimatologas David Gelman.

 
Medikai vertina šiltą įstaigos atmosferą
 
Ne veltui gydymo įstaiga gali pasigirti turinti visus reikiamus specialistus. Gyvenant medikų deficito laikais, Radviliškio ligoninės kolektyvas džiaugiasi turintis darnią komandą. Tiesa, dėl to gydymo įstaigos vadovei A.Čiūdarienei teko paplušėti. Prieš dvejus metus atėjusi vadovauti įstaigai pirmiausia ji ėmėsi medikų pritraukimo.
 
„Labai trūko gydytojų, ypač Konsultacinėje poliklinikoje, taip pat ir kito personalo: slaugytojų padėjėjų, kineziterapeutų. Ėmiausi medikus kviesti pati, telkti asmenines pažintis. Vėliau ėmė sklisti informacija, medikai ligoninę rinkosi iš lūpų į lūpas“, – pasakoja A.Čiūdarienė. Pasikvietus medikus, išaugus paslaugų apimtims, gerėjo ir gydymo įstaigos finansiniai rodikliai.
 
Tandeme su direktore dirbanti pavaduotoja medicinai Laima Rimkutė džiaugiasi atradusi kolegišką bendrystę. Ji tvirtina, jog kolektyvas ypač vertina direktorės kuriamą atmosferą, šiltą, atidų bendravimą su personalu.
 

„Nesu vadovė, kuri sėdi kabinete. Mėgstu lankytis skyriuose ir žinoti, kuo kiekvienas kvėpuoja. Už tai su personalu esame užmezgę šiltus santykius. Jaučiame jų nuotaikas, nepamirštame pasiteirauti, koks jų ūpas. Tai darbuotojai vertina“, – apie nedidelės rajoninės ligoninės darbo privalumus pasakoja Radviliškio ligoninės direktorė Aušra Čiūdarienė.

 
Reanimacijos intensyvios terapijos skyrius atnaujino licenciją
 
Puikios vadovės komunikacinės savybės atsispindi ir styguojant darbus. Neseniai licenciją atnaujinęs trijų lovų Reanimacijos intensyvios terapijos skyrius, kaip neretai nutinka rajono gydymo įstaigai, nėra našta. Mat darbo apsukos čia sustyguotos taip, jog gydytojai reanimatologai anesteziologai, dirbantys operacinėje, galėtų skirti laiko bei kompetencijas darbui ir pastarajame. Daug kur gelbsti tie patys medikai: ir operacinėje, ir prie kolonoskopijų, ir prie fibrogastroskopijų.
 
Jauna gydytoja anesteziologė reanimatologė Sonata Milkienė pasakoja, jog darbas skyriuje sustyguotas taip, kad įtampos dėl galimo personalo trūkumo nėra. Patirtį kaupdama ir vienoje didžiausių šalies gydymo įstaigų, ji patikina, kad nors antrinio ir tretinio lygio darboviečių specifika skiriasi, abi jos aukšto lygio, turi savų privalumų.
 

„Jaunam žmogui svarbu ir atlyginimas, kuris čia kiek didesnis. Taip pat kadangi kolektyvas čia mažesnis, labiau jaučiamas ligoninės bendruomeniškumas, tarpusavio artumas“, – darbo savybes išskiria gydytoja anesteziologė reanimatologė Sonata Milkienė.

 
Tame pačiame skyriuje dirbanti slaugytoja Diana Rimkevičienė tvirtina, kad nors darbas ir intensyvus, vienas kitą personalas puikiai dengia.
 
Darna ir įsiklausymas į vienas kito poreikius yra tai, dėl ko giriama įstaigos administracija. Kaip pasakoja D.Rimkevičienė, gerą atmosferą ir požiūrį į darbą kuria įstaigos vadovė. Ji, pasak slaugytojos, į kiekvieną darbuotoją žvelgia su atida.
 
„Visuomet paklaus, ko mums trūksta. Vos prakalbame apie poreikį – yra. Neseniai paprašėme daiktams sudėti spintos – prašau. Viską stengiasi išpildyti. Tarp mūsų komunikacija gera. Taip pat visuomet paklaus, kaip sekasi, kaip laikosi vaikai ar anūkai“, – apie direktorės artimą ryšį su kolektyvu pasakoja slaugytoja.
 
Traumatologijos operacinėje dirbanti instrumentatorė Vilma Janušonienė pasakoja apie joje atliekamas plataus profilio protezavimo operacijas: klubo, kelio, žasto, kaulinės, artroskopines operacijas.
 
„Gydytojai dirba itin patyrę, komunikabilūs. Jiems suteiktos visos darbo sąlygos atlikti sudėtingiausias operacijas. Turime viską, ko reikia. Kartais atvykstantys gydytojai prasitaria, kad kitur nėra tiek priemonių, kiek turime mes. Giriama ir įranga, monitoriai, naujos lempos. Per dieną čia atliekama po keturias operacijas. Rajoninių ligoninių kategorijoje esame pirmaujančiųjų gretose“, – pasakojo prieš darbo dienos pradžią kalbinta specialistė.

---

 
Komentaras
 
Radviliškio rajono meras Kazimieras Račkauskis:
 
- Naujos technologijos visada yra įdomu. Jei pamatysime neabejotiną šių technologijų naudą, o gydytojai išreikš poreikį, manau, svarstysime įdiegti „robotinę ranką“ ir mūsų gydymo įstaigoje. Būtų didelė garbė, jei Radviliškio ligoninė būtų pirmoji ar viena pirmųjų gydymo įstaigų šalyje įdiegusi tai.
 
Savivaldybė ligoninę remia. Stipriai prisidedame prie medikų pritraukimo programos. Neseniai buvo priimtas tarybos sprendimas medikams skirti 25 tūkstančių eurų išmoką, kai anksčiau skyrėme 15 tūkstančių. Sėkmingai veikia slaugytojų pritraukimo programa – mokame stipendijas už mokslą. Programa pasinaudojo jau aštuonios būsimos slaugytojos. Po studijų šešios įsipareigojo dirbti Radviliškio ligoninėje.
 
Taip pat prisidedame prie ūkinių gydymo įstaigos poreikių: praėjusią savaitę tarybos posėdyje ligoninei skyrėme 30 tūkstančių. Bendradarbiavimas su ligonine vyksta nepertraukiamai kasdien.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!