Kas yra psichologinė trauma?
 
Kadaise patirta trauma gali niūriomis spalvomis nuspalvinti dabartinį gyvenimą. Rodos, kasdienybės netemdo jokie šešėliai, tačiau dėl vidinės naštos žmogus jaučiasi tarsi atskirtas nuo gražiausių dabarties akimirkų. To priežastis gali būti ir patirta psichologinė trauma.
 

VU Psichotraumatologijos centro docentė, psichologė ir mokslininkė Odeta Geležėlytė teigia, kad pasak tyrimų, trauminių patirčių gali būti turėję apie 70-80 proc. visos populiacijos. „Taigi trauminės patirtys nėra toks retas reiškinys, kaip galėtų pasirodyti. Tai gali būti vienkartinis įvykis, o gali būti ir pasikartojanti, užsitęsusi patirtis“, - atkreipė dėmesį doc. O.Geležėlytė.

 
O kas laikoma traumine patirtimi? Mokslininkė teigia, kad potrauminį stresą galinčiomis sukelti trauminėmis patirtimis paprastai laikomos ypatingai gąsdinančios, grėsmingos, gyvybei ar sveikatai pavojingos patirtys, pavyzdžiui, seksualinis ar fizinis smurtas, gamtinės nelaimės, nelaimingi atsitikimai ir kiti sukrečiantys įvykiai.
 
Potrauminio streso sutrikimo priežastimi gali tapti ir fizinės tėvų bausmės vaikystėje. „Žmogus gali jausti stiprias tokių vaikystės patirčių psichologines pasekmes ir suaugusiame amžiuje ir reikia nemažai pastangų norint iš jų išsivaduoti“, - pastebėjo doc. O.Geležėlytė.
 
Kam rizika didesnė
 
Nepaisant to, kad daug žmonių patiria trauminių patirčių, tikrai ne visiems išsivysto potrauminio streso sutrikimas.
 
„Gera žinia ta, kad vis tik didžiai daliai žmonių po trauminių patirčių pavyksta atsigauti. Tyrėjai bando suprasti, kokie veiksniai su tuo susiję, o kas gali padidinti potrauminio streso riziką“, - teigė doc. O.Geležėlytė.
 
„Sąrašas veiksnių, kurie gali lemti potrauminio streso atsiradimą – itin platus. Pavyzdžiui, žinome, kad tai gali būti susiję su pačių trauminių patirčių pobūdžiu. Pavyzdžiui, jei žmogus trauminėje patirtyje buvo ilgą laiką, trauma kartojosi, jis potrauminį stresą gali išgyventi stipriau. Be abejo, potrauminio streso išsivystymui poveikį gali turėti ir aplinka, socialinės paramos, palaikymo stoka, greta išgyvenami kiti stresoriai, na ir įvairūs kiti biologiniai, psichologiniai, socialiniai ar aplinkos faktoriai,“ - vardijo mokslininkė.
 
Ji teigia, kad ugdomas psichologinis atsparumas gali padėti lengviau ir greičiau atsigauti po patirtų gyvenimo sunkumų. „Pastoviai skirdami pakankamai dėmesio savo psichologinei savijautai mes krauname bagažą, stipriname įgūdžius, kurie po to gali padėti atlaikyti sunkius gyvenimo įvykius. Vis tik pasiruošti, kad galėtume šimtu procentų apsaugoti nuo traumų poveikio mums – neįmanoma. Nei vienas nėra apsaugotas nuo potrauminio streso. Todėl itin svarbu turėti žinių, kaip potrauminį stresą galima atpažinti, ką daryti, kaip padėti sau ar kur kreiptis pagalbos po trauminių įvykių“, - atkreipė dėmesį doc. O.Geležėlytė.
 
Kaip atpažinti savyje?
 
Kaip suprasti, kad išsivystė potrauminio streso sindromas? Pašnekovė teigia, kad yra keletas psichologinių reakcijų, kurias jaučiant vertėtų suklusti.
 
„Pirmoji – trauminės patirties išgyvenimas dabartyje, - sako doc. O.Geležėlytė. - Nors įvykiai praėjo, žmogus juos vėl ir vėl stipriai patiria, išgyvena viduje. Jie gali atgimti naktį sapnuojant košmarus arba dieną itin ryškių prisiminimų pavidalu. Išgyvenimai gali būti tokie stiprūs, kad atsikartoja su detaliais vaizdo, kvapų, garsų prisiminimais. Atrodo, lyg viskas vėl vyktų čia ir dabar. Įsitraukimas į traumos prisiminimą gali būti toks stiprus, kad netgi akimirkai prarandame ryšį su dabarties momentu. Tokios patirtys paprastai lydimos baimės ar kitų stiprių itin nemalonių emocijų.“
 
„Kitas potrauminio streso požymis – noras vengti viso, kas susiję su šiomis patirtimis: minčių, jausmų, emocijų, vietų, situacijų, daiktų... Vengdamas žmogus gali net labai smarkiai apriboti savo gyvenimą, sueikvojama gana daug energijos, nes bandoma nustumti traumą, kuri vis grįžta visa jėga prisiminimų ar košmarų pavidalu“, - pastebėjo doc. O.Geležėlytė.
 
„Kadangi trauminės patirtys susijusios su grėsme gyvybei, sveikatai, dažnai jos sudrebina tikėjimą, kad pasaulis yra saugus. Taigi dar viena svarbi reakcija – padidėjęs grėsmės, nesaugumo jausmas, nerimas, įtampa, pavojaus nuojauta“, - vardijo mokslininkė.
 
Ji atkreipė dėmesį, kad nesaugumas gali būti tiek su trauma susijusiose situacijose, kai, pavyzdžiui, po avarijos žmogus nesaugiai jaučiasi eisme, tiek bendras, kai nesaugumo jausmas lydi įvairiose situacijose.
 
Poveikis charakteriui

Kaip dar užsitęsęs potrauminis stresas veikia žmogaus asmenybę? Doc. O.Geležėlytė teigia, kad kompleksinės reakcijos į traumą apima ir sunkumus reguliuojant emocijas, reakcijos į stresines situacijas gali būti per stiprios arba atvirkščiai – per daug nusilpusios.
 
„Gali labai sustiprėti nepasitikėjimas savimi, žmogus jaučiasi bevertis, nepilnavertis. Gali jausti stiprią kaltę. Gali būti būdingos ir santykių problemos, nes sunku juos palaikyti, megzti emocinį ryšį. Traumos paveiktas nesaugumo jausmas, nepasitikėjimas kitais ir pasauliu, žmonių gerumu gali lemti norą atsiriboti nuo kitų“, - vardijo mokslininkė. Taigi trauma gali reikšmingai paveikti įvairias žmogui svarbias gyvenimo sritis. Ilgalaikiai nesprendžiami sunkumai gali gilėti, stiprėti, rastis kitos problemos, pavyzdžiui, priklausomybės.
 
Pamatyti kitame
 
Deja, ne visada žiūrėdami į kitą suprasime, kad jo kiek neįprastą elgesį diriguoja vidinis skausmas dėl kadaise patirtos traumos. „O atsiskleisti apie traumines patirtis labai nelengva – tai sunkios patirtys, su kuriomis net pačiam sunku stoti akistaton, - pabrėžė doc. O.Geležėlytė. – Dėl to neretai žmonės viską gniaužia, laiko savyje ar tiesiog bando išspręsti patys.“
 
Vis tik artimiausias ratas neretai pastebi, kad kažkas negerai. „Nors ne visada gali suprasti priežastis, bet mato, kad artimasis galbūt įsitempęs, neramus, dirglus... Tai rodo, kad kažkas yra – ar tai trauma, ar bloga emocinė savijauta, ar kitos priežastys. Todėl bet kuriuo atveju svarbu suteikti saugią erdvę pokalbiui, parodyti nuoširdų norą padėti“, - kalbėjo pašnekovė.
 
Ji džiaugėsi, kad kartais įveikiant potrauminį streso sindromą pirmą žingsnį ir padeda žengti artimieji, pastūmėję kreiptis pagalbos pas psichikos sveikatos specialistus.
 
Pagalba
 
„Norisi šiame pokalbyje apie potrauminį stresą kalbėti ir apie viltį, kad pagalbos galimybių tikrai yra ir galima vėl pasijusti geriau“, - tvirtina psichologė ir mokslininkė doc. O.Geležėlytė.
 
„Pirmiausiai norisi paminėti, kad stipriai reaguoti į sunkius gyvenimo įvykius yra labai žmogiška. Išgyventi labai stiprų stresą pirmosiomis savaitėmis po traumos yra normali mūsų psichikos reakcija bandant suprasti ir susitaikyti su tuo, kas nutiko. Svarbu tokiu metu stengtis žiūrėti į save su atjauta ir galvoti, kaip būtų galima geriau sau padėti atsigauti“, - pabrėžė psichologė.
 
„Labai svarbi ir socialinė parama, palaikyti socialinius ryšius. Jei yra asmenų, kuriais galite pasitikėti, pasidalinti savo savijauta ar patirtimis, svarbu paprašyti pagalbos“, - kalbėjo doc. O.Geležėlytė.
 
Ji priminė ir tai, kad mūsų psichologinė savijauta susijusi ir su fizine sveikata. Svarbu palaikyti sveiką darbo-poilsio balansą, fizinį aktyvumą, rūpintis mityba, stengtis sumažinti perteklinių stresorių, stengtis, jei įmanoma, bent kažkiek užsiimti maloniomis, raminančiomis veiklomis.
 
„Kadangi trauma nuolat apie save primena, lyg traukia būti toje patirtyje, svarbu rasti tai, kas padėtų grįžti į dabarties momentą, kai ji atsikartoja, kas padeda bent kažkiek išlaikyti dėmesį į dabarties momentą, kuriame sunki patirtis yra pasibaigusi ir esame saugūs“, - patarė psichologė doc. O.Geležėlytė.
 
Mato gražius pavyzdžius
 
„Vis dėlto, jei pagalbos sau būdai nepadeda ir pastebime, kad ilgesnį laiką nesijaučiame gerai, matome anksčiau aptartas potrauminio streso reakcijas, vertėtų kreiptis į specialistą. Žinome, kad specializuotos psichologinės terapijos gali padėti sumažinti potrauminį stresą, pavyzdžiui, į traumą orientuota kognityvinė elgesio terapija ar nujautrinimo ir perdirbimo akių judesiais terapija (EMDR)“, - vardijo docentė ir kviečia drąsiai kreiptis į psichikos sveikatos specialistus, kurie padės įvertinti ir suprasti, koks būdas galėtų geriausiai padėti.
 
„Tikrai praktikoje turiu daug pavyzdžių, kai žmonės su potrauminiu stresu gyvena metų metus, o po terapinio darbo pagaliau pajaučia, kad trauminė patirtis viduje nurimsta, tampa praeities prisiminimu, o ne kasdienybės palydove, ir atsiranda daugiau ramybės, energijos, pasitikėjimo savimi, šviesesnių minčių apie ateitį“.  

---

 
Pasinaudokite galimybe
Šiuo metu VU Psichotraumatologijos centre siūloma nemokama internetu teikiama pagalba žmonėms, kurie patyrė vienkartines traumines patirtis ir jaučia potrauminį stresą. Tai internetinė 8 savaičių programa „Spring“, kurią sukūrė Jungtinės Karalystės mokslininkai. Visi, kuriems tai aktualu, kviečiami užsiregistruoti dalyvauti moksliniame tyrime ir pasinaudoti pagalbos programa nemokamai. Rasti daugiau informacijos apie „Spring“ programą galima tinklalapyje www.spring.potrauminiamstresui.lt. Programa gali naudotis asmenys nuo 18 metų.



Projektas „Pagalbos tiltai“

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, 12 tūkst. eurų



Partneriai:


Projektas „Pagalbos tiltai“

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, 12 tūkst. eurų



Partneriai: