Kalba ekspertai: kada realiausias laikas sulaukti vakcinos?

Ringailė Gvildė
2020-11-19
Vakcina nuo COVID-19 – kada ji bus pasiekiama ranka? Neabejotinai šis klausimas kamuoja visą pasaulį. Tačiau VU Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. Aurelija Žvirblienė sako, kad skiepytis visiems gal ir neprireiks. Tik tiems, kurie dar nepersirgo koronaviruso sukelta liga COVID-19.
Kalba ekspertai: kada realiausias laikas sulaukti vakcinos?
„Pakaktų, kad naujoji vakcina apsaugotų bent jau panašiai, kaip gripo vakcina – šimtaprocentinės tikimybės, kad nesusirgsime nėra, tačiau vakcina stipriai palengvina susirgimą ir ženkliai sumažina komplikacijų riziką“, - sako VU Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. Aurelija Žvirblienė.

- Pradžioje buvo žadėta, kad COVID-19 vakcinos galima tikėtis rudenį, tai neįvyko. Tad kada realiausia jos sulaukti?
- Žinoma, kad bent jau iki naujų metų vakcinos tikėtis neverta. Visų pirma tie kuriamų vakcinų trečios fazės tyrimai dar nėra baigti, net ir „BioNTech-Pfizer“. Pagal protokolą reikalaujama, kad būtų nustatyti 164 užsikrėtę koronavirusu asmenys tarp visų dalyvavusių savanorių. Kol kas „BioNTech-Pfizer“ duomenimis yra užsikrėtę 94 asmenys, didžioji dalis – placebo grupėje. Dėl to ir buvo apskaičiuotas 90 procentų siekiantis vakcinos efektyvumas. Kol kas šis rezultatas yra tarpinis. Tad tyrimas baigsis tik tuomet, kai užsikrės visi 164 savanoriai ir tuomet jau vakciną bus galima teikti registracijai.
Tikimasi, kad pasaulyje esant tokiai ekstremaliai situacijai, vakcinų registracijos vyks greitai ir sklandžiai. Įprastai tai galėdavo trukti nuo kelių mėnesių iki metų ar net ilgiau. Natūralu, kad vakcinų atsivežimui reikia ruoštis iš anksto, nes tai yra dideli kiekiai, milijonai dozių, kai kurių vakcinų laikymui taikomos specialios sąlygos. Transportas ir logistika jau turi būti sustyguota bei paruošta veikti, vos įmonės paskelbs, kad pagamino pakankamai vakcinos dozių. Tuomet jas parsiveš ir laikys sandėliuose tol, kol vakcina bus įregistruota Europos vaistų agentūroje (EMA), tuomet skiepyti galima pradėti nors ir kitą dieną.

Pagal tai, kiek šiuo metu vakcinų yra trečioje klinikinių tyrimų fazėje, (Europoje apie dešimt gamintojų), sakyčiau, realiausia vakcinos sulaukti vasarą ar rudenį, gal ir anksčiau – tai priklausys nuo trečiosios tyrimų fazės rezultatų, registracijos procedūrų greičio ir farmacinių įmonių gamybinių pajėgumų.  
 
- Kiek realu, kad sėkmingai bus registruotos bent trys vakcinos?
- Daug žadančių rezultatų galima tikėtis iš „BioNTech-Pfizer“, „AstraZeneca“, „Sanofi-GSK“. Visos šios gamintojos šiuo metu jau tiria vakcinas trečioje tyrimų fazėje. Tiksliai prognozuoti neįmanoma. 
 
- Visos jūsų minėtos vakcinos yra skirtingo formato. Ar tai turi įtakos mūsų imuninei sistemai?
- Taip, jos skirtingos ir skirtingais būdais aktyvina imuninę sistemą. „BioNTech-Pfizer“ vakcinos formatas yra naujas, pirmas toks pasaulyje, iki šiol nenaudotas nei medicinoje, nei veterinarijoje. Šios vakcinos formatas yra RNR molekulė, kaip aktyvusis komponentas. Vakciną suleidus, RNR molekulė patenka į ląsteles, nurašomas viruso baltymas – antigenas ir prieš jį susidaro imuninis atsakas. Toks pat formatas yra amerikiečių gaminamos „Moderna“ vakcinos. Kadangi RNR molekulė yra nestabili, greitai suyranti, šios vakcinos laikymo sąlygos yra apsunkintos, būtinas minus 70 laipsnių Celsijaus šaltis. Antraip RNR molekulė tampa neaktyvi.

„AstraZeneca“ kuriama vakcina taip pat yra naujoviško – DNR viruso – formato vakcina. Joje naudojamas adenovirusas, į kurį įstatytas genas iš SARS-COV2. Kai ši vakcina suleidžiama, nuo to geno nurašomi koronaviruso antigenas ir sukeliamas imuninis atsakas. Pats formatas naujas, bet moksliniai tyrimai šiam formatui išgauti atliekami jau seniau, mat tokiu būdu buvo kuriama eksperimentinė vakcina prieš Ebolos ir kitus virusus. Bet kol kas rinkoje tokio išbandyto formato su adenovirusu dar nėra. Panašiu formatu kuriama Rusijos vakcina nuo COVID-19, bet joje naudojami kiti adenovirusai nei „AstraZeneca“ vakcinoje. 
„Sanofi-GSK“ kuriama vakcina yra baltymo (baltyminio antigeno) formato. Ji daugiausia sukelia neutralizuojančių antikūnų susidarymą ir tie antikūnų titrai būna itin dideli ir puikiai neutralizuoja virusą. Tokiu formatu geriau žinomos vakcinos yra nuo hepatito B viruso, žmogaus papilomos viruso ir nuo B grupės meningokoko. 
Bet pačiam žmogui nėra didelio skirtumo, kokio formato vakcina. Siekiama, kad jos visos sukurtų kuo geresnį imuninį atsaką, sumažintų užsikrėtimo arba komplikacijų riziką. Svarbiausia, kad po vakcinos mūsų imunitetas kuo geriau susidorotų su virusu. Pakaktų, kad naujoji vakcina apsaugotų bent jau panašiai, kaip gripo vakcina – šimtaprocentinės tikimybės, kad nesusirgsime nėra, tačiau stipriai palengvina susirgimą ir ženkliai sumažina komplikacijų riziką.
Bene efektyviausios vakcinos yra tokios, kaip dabartinė MMR (tymai- raudonukė- parotitas), kuri yra sukurta susilpninus gyvą virusą. Tokiu pagrindu sukurtos vakcinos užtikrina ilgalaikį imunitetą, nes sukelia beveik tokį pat organizmo atsaką, koks būtų susidūrus su tikra infekcija.
 
- Ar būtų naudinga prieš skiepijantis vakcina nuo COVID-19 pasidaryti antikūnų - greitąjį testą? Galbūt žmogus jau prasirgęs koronavirusu...
- Manau, tai būtų tikslinga. Kol bus sukurta vakcina, tikiuosi, kad atsiras vis daugiau duomenų apie viruso sukeltą imunitetą ir tai galbūt bus oficialiai rekomenduojama. Esant trims faktoriams – jeigu žmogui PGR testu buvo diagnozuotas koronavirusas, asmuo juo prasirgo (jautė simptomus) ir vėliau padarytas antikūnų testas buvo teigiamas – nebūtų reikiamybės skiepytis. Kodėl? Todėl, kad vakcina jau prasirgusiam ir antikūnų turinčiam žmogui gali būti neveiksminga, nes jau turimi antikūnai tiesiog neutralizuotų vakciną, kaip kad nukenksmintų virusą. Jeigu žmogus tikrai prasirgo, jis imunitetą turi. Kol kas žinoma, kad jis išsilaiko bent pusmetį. Kiek laiko išliks po vakcinos įgytas imunitetas, dar nėra aišku. Žinoma, gali būti ir taip, kad persirgusiam koronavirusu žmogui pasiskiepijus COVID-19 vakcina antikūnų kiekis dar padidėtų. Bet apie tai kalbėti dar anksti, reikia sulaukti aiškių mokslinių duomenų. Kol kas dar daug ko nežinome apie šį virusą ir jo sukeltą imunitetą, nes pandemija tęsiasi kiek daugiau nei pusmetį. Po metų ar dvejų žinosime daugiau. Buvo aprašyti keli atvejai, kai anksčiau persirgę žmonės vėl susirgo COVID-19 – jie užsikrėtė pakitusiu, mutavusiu virusu, todėl imunitetas nuo to naujojo viruso neapsaugojo. Gali būti ir taip, kad vakcina sukels stipresnį ir ilgiau trunkantį imunitetą nei pats virusas. Tai irgi paaiškės vėliau.
Kadangi virusas dabar sparčiai plinta pasaulyje, nemažai žmonių jau bus persirgę, kol atsiras vakcina ir ji bus prieinama visuotiniam skiepijimui. Tada ir paaiškės, ką daryti persirgusiems asmenims – skiepytis ar nesiskiepyti. Viena aišku – vakcina tikrai bus naudinga tiems, kurie nesirgo. Jau geriau skiepytis vakcina ir išvengti sunkios ligos formos su dirbtine plaučių ventiliacija.
 
Projektą finansuoja Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.  
 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Atsikračius didžiulio antsvorio dingo ir ligos

    Atsikračius didžiulio antsvorio dingo ir ligos

    Lygija Baranauskienė (66 m.) iš Šakių r. pademonstravo nepaprastą valią – antrojo tipo diabetu serganti moteri...
    Jei sakote šias frazes apie klausos aparatus – smarkiai klystate!

    Jei sakote šias frazes apie klausos aparatus – smarkiai klystate!

    Vasarą susitinkant su draugais, aplankant tėvus ir gimines pokalbis neretai užsisuka apie sveikatą ir ligų įtaką kasdieniam gyveni...

    Budinti vaistinė


    Klaipėdietės vaistininkės patarimai vykstantiems į Jūros šventę

    Klaipėdietės vaistininkės patarimai vykstantiems į Jūros šventę

    Savaitgalį pajūryje susirinks daugybė žmonių norinčių pasimėgauti tradicine Jūros švente. Specialistai įspėja, kad Klaipėdo...
    Šiltos dienos kai kam gali būti ne į naudą: vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus

    Šiltos dienos kai kam gali būti ne į naudą: vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus

    Natūralu, kad vasarą, daugiau laiko leisdami gryname ore ir aktyviau judėdami, imame prakaituoti gausiau nei įprastai. Tačiau svar...

    Sveika šeima


    Naminiai ledai – laisvė fantazijai

    Kokia vasara be ledų? Jokia, ir dėl to nesiginčys niekas, ypač, kuomet karščiai prie žemės lenkia taip, kad norisi tik ko nors šalto. Tačiau prekybos centruose esantys ledai yra tokios kalorijų bombos, kad vasarai baigiantis galime nebetilpti į veidrodžius. Dietistė Živilė Dumbraitė-Varkalienė sako, jog yra ir sveikesni...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Susipažinkite su apgaule: netikros ligos istorijos internete

    Kartu su naujomis bendravimo galimybėmis internetu, atsivėrė ir papildomos grėsmės. Alabamos universiteto klinikinės psichiatrijos profesorius dr. Marcas Feldmanas teigia, kad kuriasi nauja pacientų grupė – „Miunhauzenai internete“, kurie suvaidina ligą, siekdami dėmesio. Apie vieną tokį atvejį pasakoja detektyvė Taryn Wright ...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    203-oji diena
    Henrikas Vaitiekūnas 203-oji diena
    Į savo vartus...
    Henrikas Vaitiekūnas Į savo vartus...
    Tiesa, subalansuota visiems
    Henrikas Vaitiekūnas Tiesa, subalansuota visiems

    Naujas numeris



























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica