Pasitaiko ir sunkios, ir lengvos
Nenorimi ir neigiami organizmo atsakai į vaistinį preparatą skirstomi į sunkius, sunkius su lengvomis reakcijomis ir lengvus. „Sunkiomis vadinamos reakcijos, kurios baigiasi mirtimi arba sukelia pavojų gyvybei, arba dėl kurios reikėjo gydyti, – vardija Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) specialistai, – arba hospitalizuoti arba pratęsti gydymą ligoninėje; tos, kurios sukelia nuolatinę arba pastebimą negalią, nedarbingumą.“
 
Kada metas sunerimti
„Kalbant apie pasiskiepijusius nuo COVID-19 ligos, – atkreipia dėmesį VVKT atstovė Aistė Tautvydienė, – jei žmogus po vakcinacijos praėjus kelioms valandoms ar dienoms, bet ne ilgiau nei porai savaičių, pradeda jausti jam neįprastus organizmo pojūčius, galima įtarti, kad jam pasireiškė nepageidaujama reakcija į vakciną. Tuomet apie tai reikia pranešti VVKT, užpildant paciento pranešimo formą apie pasireiškusią įtariamą nepageidaujamą reakciją.“
 
Jeigu pasireiškė per kelias dienas nepraeinantis nepageidaujamas poveikis arba pacientai jaučiasi itin blogai, pvz. kamuoja dusulys, stiprus krūtinės skausmas, kojos patinimas ir (ar) skausmas bei pilvo skausmai arba atsirado neurologinių simptomų, įskaitant stiprų ar nuolatinį galvos skausmą, neryškų regėjimą, sumišimą ar traukulius, arba per kelias dienas po skiepo atsiradus spontaniniam kraujavimui, smulkių kraujosruvų odoje už skiepo vietos, A.Tautvydienė primygtinai rekomenduoja nedelsiant kreiptis į gydytoją.
 
„Atkreiptinas dėmesys, kad visi galimi šalutiniai poveikiai yra nurodyti vakcinų pakuotės lapeliuose, – primena ji, – tai gali būti ir skausmas injekcijos vietoje, rankos skausmas, galvos skausmas, bendras silpnumas, karščiavimas, vėmimas, viduriavimas, kiti pojūčiai.“
 
Moterys pateikė daugiau pranešimų
Pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių pranešimai, kurių sulaukė VVKT, tai – skausmas injekcijos vietoje, patinimas, paraudimas dūrio vietoje, rankos skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas, išbėrimas ir karščiavimas. Dažniausiais šios reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo ir praeidavo po kelių dienų.
 
Per pastaruosius metus 760 tokių pranešimuose minimų nepageidaujamų reakcijų buvo klasifikuotos kaip lengvos ar vidutinio sunkumo, 42 – kaip sunkios. Moterys pateikė daugiau pranešimų apie įtariamas neigiamas reakcijas (ĮNR) nei vyrai – atitinkamai 730 ir 71. Vieno pranešimo pateikusio asmens lytis nebuvo nurodyta. ĮNR pateikusių asmenų amžiaus ribos – 19-87 metai. Iš sveikatos priežiūros specialistų gautų pranešimų skaičius siekia 112, iš pacientų – 687; 3 pranešimai gauti iš duomenų bazės „Eudravigilance“.
 
Kaltas gali būti ir stresas
„Norėčiau atkreipti dėmesį, – akcentuoja VVKT atstovė Aistė Tautvydienė, – kad nepageidaujamą šalutinį poveikį gali turėti kiekvienas vaistas, taip pat ir vakcina. Daugybė šalutinių poveikių yra tiesiogiai susiję su tuo, kaip vaistai ar vakcinos veikia, patekę į žmogaus organizmą. Pavyzdžiui, vaistai, žinomi kaip beta blokatoriai mažina aukštą kraujo spaudimą, nes veikia tam tikrus receptorius, esančius kraujagyslių sienelėse, – tokiu būdu jie priverčia kraujagyslių raumenis atsipalaiduoti. O atsipalaidavus kraujagyslėms, sumažėja kraujo spaudimas. Tuo pačiu metu šie vaistai veikia ir tam tikrus receptorius, esančius širdyje, dėl to kai kuriems pacientams gali sulėtėti širdies ritmas (ištikti bradikardija). Kaip tik tokia būklė bus vadinama įtariama neigiama reakcija.“
 
Jos žodžiais, pranešimai, kuriuose aprašomos minėtos reakcijos, su vakcinacija gali būti nesusiję, jeigu nepavyksta nustatyti priežastinio ryšio tarp vakcinacijos ir pasireiškusių nepageidaujamų poveikių. Pavyzdžiui, jeigu nuo vakcinacijos datos praėjo keli mėnesiai, pacientas serga gretutinėmis ligomis ir vartoja vaistus, kurie gali taip pat sukelti ĮNR. Taip pat vienas veiksnių, lemiančių ĮNR atsiradimą, gali būti stresas. Jeigu pacientas jaudinasi dėl vakcinacijos, jam gali pasireikšti ir galvos skausmas, ir padažnėjęs širdies plakimas, nerimas, nemiga ir kt. pojūčiai, kurie gali būti palaikyti nepageidaujamomis reakcijomis po vakcinacijos.

---

 
Svarbu
Persirgę gyventojai, nepriklausomai nuo to, kada sirgo (prieš, po arba tarp skiepų), taip pat turės galimybę pasiskiepyti sustiprinančiąja doze. Ji galės būti skiriama ne anksčiau kaip po 180 dienų nuo paskutinio skiepo arba teigiamo PGR tyrimo rezultato, priklausomai nuo to, kuris faktas yra vėliausias.

Projektas „COVID-19: kalba ekspertai“ (4000 Eur)