Vaikų skiepijimas negali būti laisvo apsisprendimo klausimas

Aivaras Žilvinskas
2017-10-30
Susidomėjimą skiepais dar labiau kursto skaudžios nelaimės: spalio viduryje nuo žaibinės meningokokinės infekcijos Kaune mirė kūdikis. Tokių beprasmiškų aukų būtų galima išvengti laiku skiepijant vaikus – konkrečiai nuo meningokokinių infekcijų skiepyti šiuo metu jau galima vos 2 mėnesių sulaukusius kūdikius. Faktas, kad 2017 metais vis dar tenka rimtai įrodinėti poreikį skiepytis, kelia nuostabą. Lengvatikiai, neišmokę kritiškai mąstyti ir nepasinaudoję švietimo teikiamais privalumais, labai greitai tampa sąmokslo teorijų ir propagandos aukomis. Interneto jūroje apstu netikrų žinių ir šlamšto, kuriuo paprastai susivilioja tie žmonės, kurie neturi įpročio tikrinti informacijos ir jos šaltinių.
Vaikų skiepijimas negali būti laisvo apsisprendimo klausimas

Rugsėjo pradžioje Rusijos žiniasklaida pranešė apie dešimtmetę mergaitę iš Sankt Peterburgo, kuri mirė nuo AIDS dėl to, kad ją įvaikinę globėjai dėl religinių įsitikinimų neleido jos gydyti, manydami, kad ŽIV yra „farmacijos bendrovių pramanas“. Spalio pradžioje BBC ir kitos žiniasklaidos priemonės pranešė, kad JAV Mičigano valstijoje motina (Rebecca Bredow) teismo sprendimu buvo įkalinta už tai, kad nevykdė teismo nurodymo ir atsisakė skiepyti savo vaiką.
 
Žiniasklaidos pranešimuose pažymėta, kad JAV kiekviena valstija atskirai sprendžia dėl vietinių skiepijimo taisyklių, tačiau jų nesilaikant vaikai neįleidžiami į valstybines ugdymo įstaigas, tad skiepyti vaikų nenorintys tėvai dažnai renkasi privačias mokyklas. Sugretinau šiuos du pavyzdžius iš skirtingų pasaulio kraštų būtent tam, kad būtų aišku, jog vaiko neskiepijimas iš esmės prilygsta jo negydymui nuo sunkios ligos. Tėvai ir globėjai turėtų suvokti, jog neskiepydami vaiko sukelia jo sveikatai ir gyvybei rimtą pavojų, ir turėtų prisiimti teisinę atsakomybę nelaimės atveju.

 
Europos žmogaus teisių komisija dar 1998 metų sprendime Boffa ir kt. prieš San Mariną pažymėjo, kad privalomojo vakcinavimo kampanijos egzistuoja daugelyje šalių, siekiant visuomenės sveikatos apsaugos, ir kad skiepai yra objektyvus ir pateisinamas poreikis demokratinėse valstybėse. Šiuo metu Europos žmogaus teisių teisme nagrinėjimo laukia byla Vavrička prieš Čekiją, kur taip pat keliamas klausimas dėl privalomojo skiepijimo atitikties žmogaus teisių ir laisvių reikalavimams, tačiau sprendimas kol kas nepriimtas.
 
Visgi Lietuvos teismai savo žodį jau tarė. 2016 m. liepos 5 d. sprendimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad anksčiau galiojusi higienos norma, pagal kurią nuo tam tikrų ligų nepaskiepyti (nesant kontraindikacijų) vaikai nebuvo priimami į ikimokyklinio ugdymo programas, prieštaravo Konstitucijai. Tačiau toks Lietuvos teismo požiūris prasilenkia tiek su Europos žmogaus teisių komisijos, tiek su sveikatos srities specialistų pozicija.
 

Vaikas nėra tėvų ar globėjų nuosavybė, todėl vaiko negydymas ar rimtos grėsmės jo sveikatai ar gyvybei sukėlimas atsisakant skiepyti negali būti laisvo apsisprendimo klausimas. Atsisakymas naudotis medicinos mokslo pasiekimais yra necivilizuotas ir netgi barbariškas.

 
Skiepijimas turi visuomeninę reikšmę, kadangi valstybė privalo užkirsti kelią epidemijoms ir masiniams ligų protrūkiams. Asmuo yra laisvas elgtis kaip tinkamas tik tol, kol nekelia pavojaus kitiems, tačiau nesiskiepydamas pats ar neskiepydamas savo vaikų asmuo rizikuoja ne tik savo, bet ir kitų žmonių sveikata. Įvairios epidemijos ir pandemijos siautėjo tuomet, kai medicina buvo dar nepažangi. Pavyzdžiui, vien tik 1918 metų gripo viruso pandemija nusinešė, PSO vertinimu, mažiausiai 40 milijonų gyvybių (pagal kai kuriuos skaičiavimus – iki 100 milijonų), o virusu buvo užsikrėtęs maždaug trečdalis viso pasaulio populiacijos. Taigi vien gripas nusinešė daugiau gyvybių nei pasauliniai karai.
 

 Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis (žr. WHO Immunization Coverage Fact Sheet), skiepai kasmet išgelbsti apie 2–3 milijonus gyvybių pasaulyje, tačiau apie 1,5 milijono gyvybių prarandama būtent dėl nepaskiepijimo. Reikėtų pažymėti, kad kalbama ne tik apie mirtinus atvejus – daugybė žmonių suluošinami ir tampa neįgaliais visam likusiam gyvenimui dėl pavojingų ligų komplikacijų, nors jų buvo galima išvengti pasiskiepijus. Beje, skiepai yra ne tik medicinos, bet ir ekonominės bei socialinės gerovės klausimas.
 
Moksliniai tyrimai rodo (žr. Ozawa et al., Estimated economic impact of vaccinations in 73 low- and middle-income countries, 2001–2020), kad įvertinus 73 skurdžių ir vidutinio pajamų lygio pasaulio šalių perspektyvas 2001–2020 m. laikotarpiu, prognozuojama, jog skiepijimas padės išvengti maždaug 20 milijonų žmonių mirčių ir sutaupys 350 milijardų JAV dolerių gydymo išlaidų tose šalyse. O atsižvelgus į platesnį ekonominį ir socialinį vakcinavimo poveikį (ne tik gydymo išlaidas siaurai), būtų sutaupoma apie 820 milijardų JAV dolerių tose šalyse. Mokslininkų grupė padarė išvadą, kad skiepijimas ypač reikšmingas skurdesnėms valstybėms, nes ne tik padeda spręsti sveikatos apsaugos problemas, bet ir didina šalies produktyvumą bei turi didžiulį teigiamą ekonominį ir socialinį poveikį.
  

Masinė isterija dėl vakcinų saugumo ir efektyvumo vėlgi kyla dėl dezinformacijos, propagandos ir žmonių tamsumo. Pirmiausia pažymėtina, kad jokia vakcina, kaip ir bet koks vaistas, nėra ir negali būti efektyvi 100 procentų. Nėra ir negali būti tokios stebuklingos priemonėms, kuri padeda visiems ir nuo visko. Naivu būtų to tikėtis. Tad ir paskiepytas žmogus gali susirgti, tačiau jo ligos eiga bus žymiai lengvesnė ir jis išvengs sunkių komplikacijų, didžioji dalis paskiepytų žmonių nesusirgs iš viso, tad ir ligos plitimas bus sustabdytas.

  
Antra, kaip ir bet kuris kitas vaistas ar medicininė priemonė, vakcina gali turėti kontraindikacijų ar nepageidaujamų poveikių. Kiekvienas žmogus turi savo individualias ypatybes, kurios lemia, ar jis, pvz., alergiškas braškėms ir ar jis galėtų mirti nuo širšės įkandimo. Visgi tas faktas, kad kiekvienas vaistas gali turėti kontraindikacijų ar šalutinių poveikių, kažkodėl nesukelia tokios masinės isterijos siekiant uždaryti visas vaistines ir sustabdyti prekybą vaistiniais preparatais. Tuo tarpu dėl vakcinų mėgstama ištraukti ir išpūsti bei iškreiptai pateikti pavienius bauginančius atvejus, ignoruojant tą faktą, kokią milžinišką naudą ta pati vakcina atnešė absoliučiai daugumai likusių žmonių. Visgi atsižvelgiant į tai, kad švietimo standartai pasauliniame kontekste yra menki, daug kur vyrauja neraštingumas, tikėjimai burtais, užkalbėjimais, horoskopais, paranormaliais dalykais ir t. t., nestebina faktas, kad vakcinos tampa lengvu taikiniu įvairiems mistifikatoriams ir troliams.
 
Tikiuos, kad šis straipsnis bent jau paskatins dalį žmonių atsakingiau pasižiūrėti į savo bei kitų sveikatą, taip pat daugiau dėmesio skirti savišvietai. Valstybinė švietimo bei sveikatos apsaugos sistema taip pat turėtų daugiau dėmesio skirti objektyviam ir išsamiam su skiepais susijusių klausimų nagrinėjimui, kad būtų išvengta tuščių spekuliacijų ir dezinformacijos.
Aivaras Žilvinskas, Nacionalinio pacientų susivienijimo teisės ekspertas


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris