Raudoną kraują pakeis mėlynas?

Henrikas Vaitiekūnas
2021-09-06
Kraujas yra raudonas dėl eritrocituose esančio hemoglobino, sūrokas dėl natrio chlorido ir kitų druskų, klampus dėl baltymų ir forminių elementų, o jo pH (matas, parodantis rūgštingumą ar šarmingumą) turėtų svyruoti tarp 7,0 ir 7,4.
Raudoną kraują pakeis mėlynas?

Tikiu, kad vienu ypu ir be įtampos tą pirmąjį sakinį perskaitėte. O toliau jau laukiate šioms apžvalgoms būdingų naujienų ar keistenybių. Bus ir vieno, ir kito. Bet turiu įspėti vienos profesijos skaitytojus: rašinys – ne hematologams skirtas. Nes tikrai sukritikuos. Ne tik dėl medicininių netikslumų, bet ir dėl to, kad iš pasaulio žiniasklaidos surinktieji faktai iki šiolei vis dar tikrinami.
 
Apie patį didžiausią, tačiau dar niekada iki galo nepadarytą žmonijos atradimą – dirbtinį kraują rašome, nes kiekvienam smalsučiui įdomu, ar gali atsitikti taip, kaip pavadinime parašyta? Peržvelkite dar kartą pirmąjį publikacijos sakinį. Ką žinote apie eritrocitus, hemoglobiną, kraujo baltymus, jo klampumą bei rūgštingumą? Žinome maždaug tiek, kiek pranešė Pasaulio sveikatos organizacija: donorai kasmet paaukoja apie 120 mlrd. vienetų kraujo (kraujo vienetas – 525 ml). Ir vis vien jo trūksta, nes pakaitalo donoro kraujui iki šiolei vis dar nėra.  
 

O dabar prašome nustebti. Disertacijų, mokslinių pranešimų ir referatų dirbtinio kraujo tema Lietuvoje publikuota per tūkstantis. Anglų kalba, įskaitant ir teorijas, ir teorijas su fantastikos elementais – per 200 milijonų! Todėl būtent taip ir vadinasi šis rašinys.
Žiniasklaida tik sensacijomis ir gyva. Todėl, jei lietuviškose paieškų sistemose įvesite „Pirmą kartą pasaulyje sukurtas dirbtinis kraujas“, jums būtinai nurodys Angliją. Jei parašysite užklausą kinų kalba, nurodys Japoniją. Ir visiškai nereikia spėlioti, kurią šalį – dirbtinio kraujo sukūrėją – nurodys rusiškoji užsklanda. Kaip buvo iš tikrųjų, gal niekas ir nežino.
 
Taigi, pirmoji iš nepatikrintųjų naujienų šiandien yra iš Izraelio valstybės. Teigiama, kad elitiniai šios šalies armijos padaliniai – tie, kuriems nuolat tenka įsivelti į kovas su arabais, mūšiuose jau seniai atsisakė donorų kraujo ir jo vietoje naudoja liofilizuotą kraujo plazmą. Bet žinau: sunkioji medicininė industrija skaitytojams nėra įdomi, todėl kitas pavyzdys – iš netolimos mums Švedijos.
 
Šios šalies dirbtinio kraujo kūrėjai suka dviem kryptimis. Nuostabos nekeliančioji yra ta, kai iš natūralaus donoro kraujo bandoma gaminti ilgą laiką negendančius kraujo miltelius (jau supratote, kad paskui belieka juos atskiesti: bet tai – nelengvas ir sudėtingas procesas). Bet yra kita – didžioji švedų keistenybė: kai kurie jų mokslininkai dirbtinį kraują kurti bando iš... cukrinių runkelių. Nes, girdi, žmogaus ir cukrinio runkelio hemoglobinas (taip, runkelyje jo pakankamai!) yra panašūs, o skirtumus nesunku išlyginti. Taip teigia Lundo universiteto mokslininkai žurnale „Plant and Cell Physiology“. Tačiau, jei norime tęsti augalinę dirbtinio kraujo liniją, teks keltis į šalį, kuriai kraujo reikia daugiausiai – į Kiniją.
 
Kinai sėkmingai šnipinėja Japonijos dirbtinio kraujo kūrėjus ir todėl, kai vėliau rašysime apie Japoniją, visa tai puikiai tiks ir Kinijai. Bet gi žadėjome apie augalus? Žinoma, tai – ryžiai! Trumpai būtų taip: kinai genetiškai modifikavo ryžius, kad iš jų galėtų išgauti žmogaus kraujo komponentus. Detalės, žinoma, slepiamos. Tačiau net griežtai cenzūruojamon spaudon patenka pranešimai apie tai, jog į modifikuotus ryžius yra įterpiamas žmogaus DNR. Vėliau iš tokių ryžių išgaunamas proteinas, kuris gydo nudegimus ar gelbėja pacientus, netekusius daug kraujo.
 

Ilgėliau nei švedų ar kinų bandymus tenka studijuoti amerikietiškuosius. Nes jų – begalės. Tačiau, kadangi į grynas mokslines tiesas šiandien nepretenduojame, parinkau tik keletą sublizgėjusių ir... užgesusių. Dar 1979-aisiais pasaulio spaudą skrodė pranešimai apie kraują galintį pakeisti preparatą „Fluosol-DA-20“. Jį sutiko išbandyti žmonės, tikrojo kraujo perpylimo atsisakantys dėl religinių motyvų. Bet po pirmųjų pranešimų daugiau publikacijų apie naująjį preparatą neaptikta, o į paklausimus kompanija atsakinėjo vienu žodžiu: „Nepasiteisino“. Nors tyrimams išleista šimtai tūkstančių, nutilo kalbos apie 2000-ųjų „atradimą“ – kompanijos „HemaGen“ kraujo pakaitalą „Oksifluorą“, o 2014-aisiais staiga pasirodė ir staiga dingo pranešimai apie dar vieną „stebuklą“ – preparatą „Oxicyte“. Kadangi Amerika yra mūsų draugas, būtinai turim paminėti ir jos pasiekimus.
 
Pirmasis sėkmingai taikomas praktikoje yra „ErythroMer“. Šis sintetinis preparatas tinka laikinam kraujo perpylimui, kol po ranka neturima tikrojo kraujo. Tačiau pasaulio medikus labiau žavi kol kas tik pirminėse tyrimo stadijose esantis robototechninis kraujas. Kas tai? Tai nanotechnologijomis paremti procesai, kurių galutinė stotelė – dirbtinių eritrocitų sukūrimas. Pavadinimą tie dirbtiniai eritricitai jau turi – respirocitai.
 
Praėjusių metų rugpjūtį pasaulio žiniasklaida pranešė: nuo šiol Drakula turi gyventi ne Transilvanijoje, o Japonijoje. Nes čia vos ne tonomis jau gaminamas dirbtinis kraujas. Po šito pranešimo per metus laiko buvo tik dar vienas: girdi, Japonijoje sukurtas dirbtinis kraujas tinka visiems, t.y. jį galima perpilti visų kraujo grupių turėtojams. Kas po to? Vėl nieko gero nežadanti tyla. Kažkas nesiseka... Bet žmonija yra atkakli.

Ir todėl rumunai praneša, kad jų biochemikai dirbtinį kraują bando išgauti iš banginių raumenų baltymo. Tik klausimas: iš kur Rumunijoje banginiai?
 
Rusija. Biochemikė Jelena Terešina eina keliu, kuris seniai visiems akis bado: ji sako, kad žmogaus kraujas nepaprastai panašus į druskingą bet kurios jūros vandenį. Todėl problemos sprendimo ieškoti reikia vandenynuose. Bet gal jums labiau patiks Rusijos genetikos profesoriaus Olego Manoilovo eksperimentai?
Tas profesorius savo laboratorijoje surinko daugelio žemėje gyvenančių tautybių ir visų rasių gyventojų kraujo pavyzdžius. Juos paveikė paslaptingu tirpalu, kurio savybes ir pavadinimą atskleisti atsisakė. Tačiau rezultatą paskelbė: kai kurių tautybių žmonių kraujo spalva pasikeitė – tapo mėlyna. Sugalvoti, kokių tautybių žmonių kraujo spalva pasikeitė (ir kodėl taip atsitiko) palieku jums.
 
O dabar apie paslaptį, kurią vakar radau internete: Pakruojo gyventojai buvo kviečiami tapti donorais ir duoti kraujo. Gal ne vienas būtų atvykęs, jei žinotų, kur kviečiamas. Mat adresas buvo toks: „PSPC salėje. Įėjimas iš šoninės pusės nuo GMP.“
Pastangų tai suprasti prireikė bemaž tiek pat, kiek skaitant japoniškus hieroglifus.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Krūties vėžio pacientų forume – apie profilaktikos svarbą

    Krūties vėžio pacientų forume – apie profilaktikos svarbą

    Praėjusią savaitę Nacionaliniame vėžio institute (NVI) įvyko Krūties vėžio dienai skirtas pacientų forumas. Ir, nors iš esm...
    Galvojo, kad širdis, pasirodo – depresija?

    Galvojo, kad širdis, pasirodo – depresija?

    Vilniaus rajone gyvenanti Algimanta prieš trejus metus pradėjo nesuvokti, kas su ja vyksta. Moterį pradėjo kamuoti kardiolo...

    Budinti vaistinė


    Sveikatos apsaugos viceministrė: nuotolinės vaistinės – nuo pavasario

    Sveikatos apsaugos viceministrė: nuotolinės vaistinės – nuo pavasario

    Nuotolinės vaistinės, kuriose būtų galima įsigyti receptinių, kompensuojamų vaistų, galėtų pradėti veikti kitų metų pavasarį, sako...
    Greitieji COVID-19 antigenų testai: kaip juos atlikti ir ką daryti gavus rezultatą?

    Greitieji COVID-19 antigenų testai: kaip juos atlikti ir ką daryti gavus rezultatą?

    Pastaruoju metu Lietuvoje auga sergamumas ir peršalimo ligomis, ir COVID-19. Gyventojai, norėdami greitai įsitikinti, ar ne...

    Sveika šeima


    Vitaminas D lietuviškai žiemai

    Apie vitaminą D kalbama pastaruoju metu išties nemažai ir dauguma tautiečių numano, kad greičiausiai jo trūksta. Juk žmogaus organizmas vitaminą D sukuria veikiamas saulės spindulių, tačiau žiemą, o ir rudens pabaigoje bei pavasario pradžioje, saulutė mus savo spinduliais džiugina ne per dažniausiai.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Indija skęsta šiukšlėse

    Remiantis prieš dešimtmetį atliktu Indijos taršos reguliuotojo tyrimu, sąvartynų šiukšlių gaisrai į miesto orą išskyrė 11 proc. visų kietųjų dalelių, kurios yra pagrindinė miesto oro taršos priežastis. Delyje įsikūrusio mokslinių tyrimų centro (CSE) pernai metų duomenimis, šalyje yra 3159 sąvartynai, kuriuose – 800 mln. tonų š...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Gatvės bomžai
    Palmira Rudalevičienė Gatvės bomžai
    Kodėl stintos kvepia agurkais?
    Henrikas Vaitiekūnas Kodėl stintos kvepia agurkais?
    Dėkoju, kad turėję akistatą su šia liga, netylite
    Bronis Ropė Dėkoju, kad turėję akistatą su šia liga, netylite

    Naujas numeris























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica