Raudoną kraują pakeis mėlynas?

Henrikas Vaitiekūnas
2021-09-06
Kraujas yra raudonas dėl eritrocituose esančio hemoglobino, sūrokas dėl natrio chlorido ir kitų druskų, klampus dėl baltymų ir forminių elementų, o jo pH (matas, parodantis rūgštingumą ar šarmingumą) turėtų svyruoti tarp 7,0 ir 7,4.
Raudoną kraują pakeis mėlynas?

Tikiu, kad vienu ypu ir be įtampos tą pirmąjį sakinį perskaitėte. O toliau jau laukiate šioms apžvalgoms būdingų naujienų ar keistenybių. Bus ir vieno, ir kito. Bet turiu įspėti vienos profesijos skaitytojus: rašinys – ne hematologams skirtas. Nes tikrai sukritikuos. Ne tik dėl medicininių netikslumų, bet ir dėl to, kad iš pasaulio žiniasklaidos surinktieji faktai iki šiolei vis dar tikrinami.
 
Apie patį didžiausią, tačiau dar niekada iki galo nepadarytą žmonijos atradimą – dirbtinį kraują rašome, nes kiekvienam smalsučiui įdomu, ar gali atsitikti taip, kaip pavadinime parašyta? Peržvelkite dar kartą pirmąjį publikacijos sakinį. Ką žinote apie eritrocitus, hemoglobiną, kraujo baltymus, jo klampumą bei rūgštingumą? Žinome maždaug tiek, kiek pranešė Pasaulio sveikatos organizacija: donorai kasmet paaukoja apie 120 mlrd. vienetų kraujo (kraujo vienetas – 525 ml). Ir vis vien jo trūksta, nes pakaitalo donoro kraujui iki šiolei vis dar nėra.  
 

O dabar prašome nustebti. Disertacijų, mokslinių pranešimų ir referatų dirbtinio kraujo tema Lietuvoje publikuota per tūkstantis. Anglų kalba, įskaitant ir teorijas, ir teorijas su fantastikos elementais – per 200 milijonų! Todėl būtent taip ir vadinasi šis rašinys.
Žiniasklaida tik sensacijomis ir gyva. Todėl, jei lietuviškose paieškų sistemose įvesite „Pirmą kartą pasaulyje sukurtas dirbtinis kraujas“, jums būtinai nurodys Angliją. Jei parašysite užklausą kinų kalba, nurodys Japoniją. Ir visiškai nereikia spėlioti, kurią šalį – dirbtinio kraujo sukūrėją – nurodys rusiškoji užsklanda. Kaip buvo iš tikrųjų, gal niekas ir nežino.
 
Taigi, pirmoji iš nepatikrintųjų naujienų šiandien yra iš Izraelio valstybės. Teigiama, kad elitiniai šios šalies armijos padaliniai – tie, kuriems nuolat tenka įsivelti į kovas su arabais, mūšiuose jau seniai atsisakė donorų kraujo ir jo vietoje naudoja liofilizuotą kraujo plazmą. Bet žinau: sunkioji medicininė industrija skaitytojams nėra įdomi, todėl kitas pavyzdys – iš netolimos mums Švedijos.
 
Šios šalies dirbtinio kraujo kūrėjai suka dviem kryptimis. Nuostabos nekeliančioji yra ta, kai iš natūralaus donoro kraujo bandoma gaminti ilgą laiką negendančius kraujo miltelius (jau supratote, kad paskui belieka juos atskiesti: bet tai – nelengvas ir sudėtingas procesas). Bet yra kita – didžioji švedų keistenybė: kai kurie jų mokslininkai dirbtinį kraują kurti bando iš... cukrinių runkelių. Nes, girdi, žmogaus ir cukrinio runkelio hemoglobinas (taip, runkelyje jo pakankamai!) yra panašūs, o skirtumus nesunku išlyginti. Taip teigia Lundo universiteto mokslininkai žurnale „Plant and Cell Physiology“. Tačiau, jei norime tęsti augalinę dirbtinio kraujo liniją, teks keltis į šalį, kuriai kraujo reikia daugiausiai – į Kiniją.
 
Kinai sėkmingai šnipinėja Japonijos dirbtinio kraujo kūrėjus ir todėl, kai vėliau rašysime apie Japoniją, visa tai puikiai tiks ir Kinijai. Bet gi žadėjome apie augalus? Žinoma, tai – ryžiai! Trumpai būtų taip: kinai genetiškai modifikavo ryžius, kad iš jų galėtų išgauti žmogaus kraujo komponentus. Detalės, žinoma, slepiamos. Tačiau net griežtai cenzūruojamon spaudon patenka pranešimai apie tai, jog į modifikuotus ryžius yra įterpiamas žmogaus DNR. Vėliau iš tokių ryžių išgaunamas proteinas, kuris gydo nudegimus ar gelbėja pacientus, netekusius daug kraujo.
 

Ilgėliau nei švedų ar kinų bandymus tenka studijuoti amerikietiškuosius. Nes jų – begalės. Tačiau, kadangi į grynas mokslines tiesas šiandien nepretenduojame, parinkau tik keletą sublizgėjusių ir... užgesusių. Dar 1979-aisiais pasaulio spaudą skrodė pranešimai apie kraują galintį pakeisti preparatą „Fluosol-DA-20“. Jį sutiko išbandyti žmonės, tikrojo kraujo perpylimo atsisakantys dėl religinių motyvų. Bet po pirmųjų pranešimų daugiau publikacijų apie naująjį preparatą neaptikta, o į paklausimus kompanija atsakinėjo vienu žodžiu: „Nepasiteisino“. Nors tyrimams išleista šimtai tūkstančių, nutilo kalbos apie 2000-ųjų „atradimą“ – kompanijos „HemaGen“ kraujo pakaitalą „Oksifluorą“, o 2014-aisiais staiga pasirodė ir staiga dingo pranešimai apie dar vieną „stebuklą“ – preparatą „Oxicyte“. Kadangi Amerika yra mūsų draugas, būtinai turim paminėti ir jos pasiekimus.
 
Pirmasis sėkmingai taikomas praktikoje yra „ErythroMer“. Šis sintetinis preparatas tinka laikinam kraujo perpylimui, kol po ranka neturima tikrojo kraujo. Tačiau pasaulio medikus labiau žavi kol kas tik pirminėse tyrimo stadijose esantis robototechninis kraujas. Kas tai? Tai nanotechnologijomis paremti procesai, kurių galutinė stotelė – dirbtinių eritrocitų sukūrimas. Pavadinimą tie dirbtiniai eritricitai jau turi – respirocitai.
 
Praėjusių metų rugpjūtį pasaulio žiniasklaida pranešė: nuo šiol Drakula turi gyventi ne Transilvanijoje, o Japonijoje. Nes čia vos ne tonomis jau gaminamas dirbtinis kraujas. Po šito pranešimo per metus laiko buvo tik dar vienas: girdi, Japonijoje sukurtas dirbtinis kraujas tinka visiems, t.y. jį galima perpilti visų kraujo grupių turėtojams. Kas po to? Vėl nieko gero nežadanti tyla. Kažkas nesiseka... Bet žmonija yra atkakli.

Ir todėl rumunai praneša, kad jų biochemikai dirbtinį kraują bando išgauti iš banginių raumenų baltymo. Tik klausimas: iš kur Rumunijoje banginiai?
 
Rusija. Biochemikė Jelena Terešina eina keliu, kuris seniai visiems akis bado: ji sako, kad žmogaus kraujas nepaprastai panašus į druskingą bet kurios jūros vandenį. Todėl problemos sprendimo ieškoti reikia vandenynuose. Bet gal jums labiau patiks Rusijos genetikos profesoriaus Olego Manoilovo eksperimentai?
Tas profesorius savo laboratorijoje surinko daugelio žemėje gyvenančių tautybių ir visų rasių gyventojų kraujo pavyzdžius. Juos paveikė paslaptingu tirpalu, kurio savybes ir pavadinimą atskleisti atsisakė. Tačiau rezultatą paskelbė: kai kurių tautybių žmonių kraujo spalva pasikeitė – tapo mėlyna. Sugalvoti, kokių tautybių žmonių kraujo spalva pasikeitė (ir kodėl taip atsitiko) palieku jums.
 
O dabar apie paslaptį, kurią vakar radau internete: Pakruojo gyventojai buvo kviečiami tapti donorais ir duoti kraujo. Gal ne vienas būtų atvykęs, jei žinotų, kur kviečiamas. Mat adresas buvo toks: „PSPC salėje. Įėjimas iš šoninės pusės nuo GMP.“
Pastangų tai suprasti prireikė bemaž tiek pat, kiek skaitant japoniškus hieroglifus.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    „Šiuo metu tikrai yra didžiulis gydytojų reabilitologų poreikis. Todėl įstaigų vadovai, siekiantys aukšto lygi...
    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    „Kuo daugiau veiklos, tada nėra kada dejuoti! Išmokau suprasti organizmo signalus ir rasti laiko poilsiui, supratau, ...

    Budinti vaistinė


    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Nuo kitų metų ES startuos svarbus sveikatos politikos pokytis – jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Ar tai bu...
    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...

    razinka


    Sveika šeima


    Išmanusis muilas – švarioms linksmybėms

    Kad ir kiek žalos pridarė pandemija, tikėjome, kad šio to ir išmokė: rankų higienos taisykles mintinai galėjo išpyškinti ir suaugęs, ir pradinukas. Pasibaigus pandemijai, geriems įpročiams iškilo grėsmė būti užmirštiems. Laimei, higienos įgūdžių svarbos nepamiršta Lietuvos sveikatos mo...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Dirbtinį intelektą pasitelks vaistams gaminti

    Nuo „Chat GPT“ iki virtualių asistentų – dirbtinis intelektas (DI) tampa itin svarbiu šiuolaikinio žmogaus gyvenimo atributu. Didesnę reikšmę jis įgauna ir medicinoje. Panaudojimo spektras itin platus: DI bus galima pasitelkti tiek atliekant tyrimus ar chirurgines procedūras, tiek ir gaminant vaistus.&...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Henrikas Vaitiekūnas Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Ar gudresnis valgo skaniau?
    Henrikas Vaitiekūnas Ar gudresnis valgo skaniau?
    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija

    Naujas numeris