Užbėgant įvykiams už akių – ar teko jums sutikti viduržiemyje tyliai eketėje besipliuškenantį mauduolį? Žinoma, kad ne: jie visuomet garsiai apie „žygdarbį“ praneša. Arba feisbuke. Arba instagrame...
 
Neseniai taip apie save pranešė eksperimentais garsi „gyduolė“ Liudmila Tulčina ir Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevič. Ir dar du „garsūs“ piliečiai (bet jau ne Lietuvos) veik tuo pat metu eketės vandenis išbandė – toks rusijos pilietis putinas ir toks baltarusis lukašenka. (Pastarąsias dvi pavardes parašiau, nes dar žadu prie jų grįžti rašinio gale.)
 
O dabar – apie pavardę, kurią, jei ir buvote kada nors girdėję, jau pamiršote. Tas žmogus – olandas Vimas Hofas. Ir net „Lietuvos sveikata“ prieš keletą metų apie jo metodą rašė. Kodėl V.Hofas žinomas? Dėl gebėjimo valdyti savo kūno reakcijas į šaltį. Ir, anot V.Hofo, specialių pratimų pagalba dabar jis jau gali kontroliuoti autonominę nervų sistemą. O tai įgalina ilgą buvimą basomis sniege. Metodą, kurio čia nespėsime išdėstyti, sudaro trys pagrindiniai elementai: kvėpavimo pratimai (specifinis gilus kvėpavimas su sulaikymais), šalčio terapija (maudynės šaltame vandenyje) ir dėmesio koncentracija (mentalinė disciplina).
 
Pažvelkim dabar į šį „sąrašėlį“ atidžiau. Kaip jums atrodo, ar galėtų tuos pagrindinius elementus be specialistų pagalbos įsisavinti meras ar vidurių „valymu“ pagarsėjusi medikė? Vargu, nes kvėpavimo pratimai, atliekami specialistui neprižiūrint, gana dažnai sukelia galvos svaigimą ar net alpimą (intensyvus kvėpavimas sumažina CO₂), neigiamų pasekmių gali turėti ir per ilgai sulaikomas kvėpavimas. Staigus šaltis sukelia šoką, todėl yra pavojingas žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, patyrusiems infarktą ar insultą. Jums gali pasirodyti, kad nuo šalto vandens procedūrų bandau jus atgrasyti. Aš tik pasitelkiu medicinos duomenis. Užsirašykite juos.
 
Kaip ilgai žmogus gali lediniame vandenyje išbūti? Jei vandens temperatūra 5-15 laipsnių, tuomet – net 3,5-4,5 valandos.
 
Jei vandens temperatūra 2-3 laipsniai – 10-15 minučių, o jei vandens temperatūra tesiekia 0 laipsnių ar mažiau – išsilaikysite vandeny ne ilgiau kaip 5-8 minutes.
 
Jei neteisingai apskaičiuosite laiką vandenyje ar nebūsite tinkamai pasiruošę, kils hipotermijos rizika: dėl stipraus šalčio gali atsirasti kraujagyslių spazmai, paūmėti lėtinės – sąnarių, inkstų – ligos. Ir dar vienas, gan vaizdus palyginimas: kuomet neriate į ledinį vandenį, jūsų organizmas per minutę ima „vartoti“ 100 ar net 150 kartų daugiau deguonies nei įprastai (panašus jo suvartojimas būtų, jei sumanytute nubėgti 4 km distanciją.)
 
Beje, ne visuomet sėkmė lydėjo ir patį V.Hofą: 2022 m., bandydama įgyvendinti jo rekomendacijas, vandeny (eketėje) užduso 18-metė studentė. Jos tėvai padavė V.Hofą į teismą ir reikalavo 67 milijonų dolerių. Teismas baigėsi tik praėjusiais metais ir „ledo žmogus“... laimėjo. Buvo įrodyta, kad instrukcijų nesilaikė pati studentė. (Kartotinis klausimas: kas prieš analogiškas maudynes Lietuvoje teikia analogišką instruktažą?)
 
Na, perskaičius, kaip ir kas parašyta, panašu, kad esu nusiteikęs prieš maudynes eketėje. Todėl dabar – optimizmo pliūpsnis.
 
Maudynės šaltame vandenyje šiek tiek stiprina imunitetą (kraujyje gausina baltųjų kūnelių). Kentukio universiteto mokslininkai tame jų pagausėjime dar įžiūri ir pasipriešinimą infekcinėms ligoms, svorio reguliavimą. Kadangi šaltyje kvėpuojama rečiau, tai 10 procentų spartėja metabolizmas.
 
Kone visi, išbandę ledo vonias, teigia, kad jos padeda „susitvarkyti“ su stresu ir nuovargiu. Bet pradėti, girdi, reikėtų nuo ankstyvo ryto: dar prieš pusryčius. Ir būtent pastaroji aplinkybė daugelį atbaido.
 
Tai, apie ką mažai rašoma, bet skaitytojų buvo užsiminta, kuomet komentuotos Vilniaus rajono mero maudynės: apie vyrų ir moterų maudymosi leduose ypatumus. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad moterų organizmuose daugiau poodinių riebalų, kurie veikia kaip šilumos izoliacija. Vyrų organizmuose daugiau raumenų, todėl šaltis juos paveikia greičiau. Vyrų kraujagyslės stipriau ir greičiau susitraukia, tad greičiau atšąla galūnės. Be to, staigus šaltis vyrams dažniau sukelia kraujospūdį. Ir dar: vyrai dažnai pervertina savo galimybes, tad sniege ar lediniame vandenyje išbūna per ilgai.
 
Dabar dar apie tuos pačius dviejų mums priešiškų valstybių piliečius: jie nėra mums reikšmingi, bet, neabejokite, patarėjų tikrai turi. putinas „savo eketėje“ praleido vos 5 sekundes, o lukašenka – 4.
 
Po tokių pamąstymų šalčio terapiją eketėje pasistengsiu sukritikuoti. Ar sutiksite su manimi?
 
V.Hofo sekėjai (visi be išimties) teigia, jog 80 procentų jo teorijų yra išgalvotos ir gyvenimo bei praktikos nepatvirtinto. Po kai kurių bandymų V.Hofas pareiškė, kad jo praktikos stiprina imuninę sistemą. Bet mokslinių šių teiginių patvirtinimų nėra. Negana to, daugybė specialistų teigia, kad visais praktikų atvejais rizikos galimybės išlieka. Jo oponentai pabrėžia, kad vandens temperatūra plius du laipsniai yra tokia pat pavojinga kaip ir plius 10-12 laipsnių. Ir adrenalinas, gimdantis baimę, taip pat naudos neatneša. Ir dar apie streso mažinimą: Pietų Australijos universiteto mokslininkai pripažįsta TRUMPALAIKĮ streso sumažėjimą – jis tetrunka parą.
 
Dar apie geresnį miegą bei ramesnius sapnus. Taip. Bet poveikis stebėtas tik su eksperimento dalyviais vyrais. Ir nežinia, kodėl tai neveikia moterų. Ir nedidelė pamokėlė dar neišsigandusiems ir eksperimentą išbandyti panorusiems.
 
Pradėti turėtumėte nuo 15-20 laipsnių vandens temperatūros. Naujokai po 5-8 min. kasdien, „pažengusieji“ iki 20 min. Kasdien. Po ledo vonios būtinas šiltas dušas. Ir, žinoma, teks konsultuotis su šeimos gydytoju.
 
Dar vienas momentas: mūsuose įprasta „stebuklines ledo maudynes“ pradėti Kūčių naktį ar Velykų rytą. Girdi, tąnakt vanduo stebuklus darąs. Ir dar Viešpaties krikšto - Apsireiškimo dieną (naktį iš sausio 18 į 19-ąją). Esą, tuo metu vanduo tampa šventas, turi gydomųjų savybių, apsaugo nuo ligų ir blogio.
 
Bet mokslas sako, kad vanduo tomis dienomis nepasikeičia.
 
O štai placebo efektas kartais ima ir suveikia.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!