Nedidelė užduotėlė: šiandien jums teks nuspręsti, ko šiame rašiny daugiau – biologijos, sveikatos patarimų ar... žurnalistinio eksperimento. Tiedu pirmieji punktai jau tapo ketvirtadienių kasdienybe. O apie žurnalistiką štai kas: patikrinsim, ar apie kiekvieną paprastą bei kasdien matomą objektą vis dar galima ką nors naujo bei negirdėto parašyti. Ir dar taip, kad teksto šonan nestumtute.
Kaip jau supratote, tema yra pienas. Kartais šiltas, kartais šaltas ir visuomet baltas.
Netrukus čia bus pateiktas (ponioms turėtų patikti) nesudėtingas Egipto faraonės Kleopatros pieno vonių receptas. Virtuvės eksperimentų mėgėjus pamokysiu, kaip namų sąlygomis pasigaminti tradicinį Vidurinės Azijos pieno gėrimą airaną. Ir, žinoma, neapsieisim be ezoterikos: sužinosite, kas gali atsitikti pienui iš puodo „pabėgus“.
Tikiuosi, kad parduotuvėje pieną renkatės ne pagal kainą, o pagal riebumą. Natūralus karvės pienas turi apie 3-4 proc. riebalų. Bet gamintojai geba tai pareguliuoti pagal mūsų poreikius, tad galime rasti lieso (0,5-1 proc.), mažiau riebaus (2 proc.) ar pilno riebumo. Ir čia visuomet ima ginčytis dietologai bei... šeimininkės. Kaip nuspręsti, kurį rinktis? Ogi pagal poreikius: alkiui „nutildyti“ – riebesnis, o jei skaičiuoji kalorijas – liesesnis. Neapsiriksite ir aukso viduriuką (2,5 proc.) pasirinkę...
Ko netenka negeriantys pieno? Baltymų – raumenims ir sotumui, kalcio – kaulams ir dantims. Vitamino B
12 – nervų sistemai. Jei mėgsta tik riebųjį, netenka vitamino D. Nes būtent juo liesas pienas veik visuomet praturtintas.
Vinguriuodamas tarp įvairių patarimų negaliu neužminti ant ypač gajos šiais laikais temos – apie pieną ir amžių. Šiandienos spaudoj dažnoka nuomonė, kad pienas yra sveikas tik augančiam organizmui, o vyresnio amžiaus žmonėms reikėtų jo kuo mažiau vartoti ar net atsisakyti. Teisingos šiame patarime tik detalės, ne visuma. Mat su amžiumi mūsų organizmėliai vis mažiau gamina laktazės – fermento, skaidančio pieno cukrų (nemaišyti su laktoze!). Todėl vyresni dažniau po stiklinės pieno patiria pilvo pūtimą, viduriavimą ar net skrandžio spazmus. Tada jie renkasi laktozės neturintį jogurtą, kefyrą ar airaną (apie jį – jau netrukus). Arba eina pas dietologą ir klausia, kaip elgtis. Bet toli eiti nereikia: elgtis reikia taip, kaip organizmas sako! Pajutote nesmagumų – pieno nebegerkit! Šiandien tikrai yra kuo jį pakeisti. Tai tiek čia tos problemos...
Jau senokai laukiate Kleopatros vonių recepto. Kai kuriems tai gal teko net Egipte išbandyti: yra gidų, pasakojančių, kad štai, girdi, jūs dabar maudotės stebukliniame vandeny, kuriame ir pati Kleopatra pliuškenosi. Jei taip įvyko, buvote apgauti. Mat ten, kur kadaise buvo Aleksandrijos miestas ir garsiosios maudyklės, dabar tyvuliuoja Viduržiemio jūra.
Bet niekuomet nepraeinančios jaunystės, grožio ir nevystančios odos receptas nugalėjo šimtmečius. Ir todėl dabar patarsiu jums, čia jaunosioms ponioms sakau, kaip Kleopatros vonią namuose „pasigaminti“. Receptas.
Reikės 2-3 puodelių pieno, ½ puodelio medaus, ¼ puodelio avižinių dribsnių švelnaus šveitimo efektui pasiekti. Ir (nebūtinai) keli lašai levandų arba rožių eterinio aliejaus.
Vonios vandens temperatūra turi būti apie 36 laipsnius. Supilkite pieną, medų dribsnius, įlašinkite aliejų. Viską stropiai išmaišykite ir pagulėkite vonioje 10-20 minučių. Svarbu nevartoti muilo (kad nenušveistumėte pieno naudos). O vietoje avižinių dribsnių galite vartoti smulkintus ryžių miltus.
Tuoj išbersiu ir antrąjį – Kaukazo ilgaamžių gėrimo – receptą. Bet, peržvelgęs, kas iki šios vietos parašyta, supratau: pienui liejasi panegirika. Todėl pats laikas kritiškam požiūriui Nes, tikiu, ir tarp rašinį skaitančiųjų tokių yra ne vienas.
Taigi. Jau užsiminėm, kad dalis mūsų netoleruoja laktozės. Bet, prieš vartojant, galima pieną „užsikąsti“ laktazės fermentu. Vaistinė jums jį pasiūlys.
Nuo alergijos karvės pieno baltymams galimas net pasunkėjęs kvėpavimas bei ašarojimas. Pienas šiek tiek didina ir „blogojo“ cholesterolio kiekį. (Todėl ir turim vartoti mažiau riebų pieną.) Ir dar: bet kuris dietistas jums pasakys, kad mažiau riebalų turintis pienas padeda išvengti imuninių ligų.
Ir vėl receptas. Nes artėja šiltasis metas, ir vėl vėl dairysimės „limonadų“. Noriu vietoj jų pasiūlyti jų airaną. Atkuria organizmo skysčius, gerina virškinimą, suteikia energijos, padeda širdžiai.
200 g jogurto (be cukraus), 100-150 g šalto vandens (pagal norimą tirštumą), žiupsnelis druskos ir viskas! Mišinį geriausia plakti
blenderiu, kol suputos. Šitokį gėrimą per visą savo amžių gėrė bemaž kiekvienas šimtametis Kaukazo valstybių gyventojas. Jie sako, kad tai gėrimas – raminantis ir leidžiantis pailsėti nuo... negatyvių naujienų.
Informacijos ir smagių žinių apie pieną Lietuvoje, galima sakyti, nedaug. Bene vienintelis spaudoje aptarinėjamas niuansas – nuolat didėjanti jo kaina. Bet prie šios diskusijos nesišliesim. Priešingai, pakalbėsim apie dar brangesnį.
Nesu aktyvusis pieno pirkėjas, tačiau statistika sako, kad Lietuvoje litro pieno kaina svyruoja nuo 0,90 iki 1,80 Eur. Kur kas brangesnis – ožkos pienas. Jo kaina – 2,20- 5,0 Eur. Bet ar naudingesnis? Sveikesnis?
Pranašumai: dėl unikalios riebalų ir baltymų sudėties ožkos pienas lengviau virškinamas. Jame didelė kalcio, fosforo ir vitaminų koncentracija. Labiau tinka alergiškiems žmonėms.
Iš senovės atkeliavo mitas, kad ožkos pienas – panacėja nuo visų ligų. Ne visai tiesa. Nes per dažnas jo vartojimas gali sukelti pražūtingų pasekmių. Tai, kad jame nėra laktozės – mitas: jo ožkos piene – 4,1, o karvės – 4,7 proc. Be to, ožkos – kur kas dažniau nei karvės serga pavojingomis ligomis. Bet nebenoriu gąsdinti: ožkos pienas yra skanesnis.
O dabar leidžiamės papročių, mitų ir... ezoterikos link. Nes turime pateisinti tai, kas pavadinime parašyta. Taigi. Jei šįryt jums nepavyko ir išliejote pieną – smulkių rūpesčių neišvengsite. Bet, jei net ir tokioms smulkmenėlėms esate jautrus, padėkite sau anglišku posakiu. Tie protingieji anglai sako: „Neverk dėl išsiliejusio pieno“. Ir tai reiškia: „Nesigailėk to, ko negali pakeisti.“
Taip jau atsitiko, kad iš asmenybių šiandien paminėjom tik tą ponią – Egipto faraonę. Bet, apie pieną šiandienos kontekste šnekėdami, nepelnytai užmirštame dar vieną asmenybę – 19 a. prancūzų chemiką ir mikrobiologą Luji Pasterą.
Viena laimė, kad šitas chemikas itin mėgo vyną: jis įvairiais būdais stengėsi sustabdyti ir jo rūgimą. O pirminiams bandymams naudojo... pieną.
Taigi, jei ne L.Pasteras, nežinia, ar vartotume šiandien tiek pieno. Tiesiog nemokėtume jo pasterizuoti.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!