Užsienio kalbas įvaldę anūkai – dažniau bendrauti su seneliais paraginti – ima ir paaukoja jiems tris savo intensyvaus gyvenimo minutes: į lietuvių kalbą išverčia angliško straipsnio nuorodą. O tada jau senolis imasi gudrybės: tą anglišką ligą susiranda rusiškame tinklalapyje. Nes, vis dar žiūrėdamas rusiškas TV programas, tos kalbos nepamiršo. Taigi, paskaito. O paskaitęs, neša daktarui.
Pseudomedicininę spaudą (nebūtinai rusišką) šiandien kuria (ir jūs tai žinote) ne daktarai, o tiražo ir populiarumo besivaikantys žurnalai-portalai. Ir štai reziume: po karantininės pertraukos ir jos metu patirto medicininų žinių alkio šeimos daktarą aplankęs pacientas dar atsineša ir krūvą laikraštinių pamokymų: girdi, daktare, dabar mudu štai taip gydysimės. Tik prašome, gerbiamas daktare, neužsigauti: pats gi mokslus baigei prieš dešimtį metų, o štai šias naujienas aš vakar perskaičiau.
Ir tada daktaras susinervina. Bet neparodo. Nes privalo nerodyti. Tik tada jis tampa piktesnis, nei ligi šiolei buvo.
 
Šito rašinio tikslas yra tą pyktelėjimą sumažinti. O jei iš suplėkusios paciento spintos ištrauktas faktas pasirodys kažkiek įdomus ar psichologiškai naudingas, reikėtų jį – kaip dabar įprasta – dezinfekuoti, nusausinti ir tarp kitų knygų įsprausti. Gal kada ir prireiks. Jei ne gydymui, tai bent įtampai ar abipusiam stresui sumažinti. Svarbi pastaba (ne gydytojams, o tik pacientams): visais toliau pateiktais „faktais“ nepatikėjusieji gal tuos faktus patikrinti. Nors apie riziką įspėti privalau.
Taigi. Jeigu tikrai tikite gydomąja ir profilaktine česnako nauda, tačiau niekaip negalite prisiversti šios daržovės burnon įsidėti – išeitis yra: tereikia šviežiu česnaku įtrinti... kojos pėdą. Lygiai po dvidešimties minučių – lengvai čiaukštelėję liežuviu – burnoje jau turėtumėte pajusti česnako skonį. Klausiate, o kaip dėl to bučinio? Atsakymą turim: iš pėdos atėjusį skonį lengvai panaikins vienas gurkšnis pieno. Nepatikėjote? Tikrinkite!
Toliau taip pat nesitikėkite to, kas jau girdėta. Šiandien ne apie tai.
 
Apie manų košę. Nemėgstate? Tuomet paklausykit, ką sako Tibeto gyventojai: „Visi mes gyvenimą pradedame ir baigiame tuo pačiu – manų koše. Jei jums jau šešiasdešimt, tai kasdien suvalgykite jos bent po du-tris šaukštus. Manai neleidžia pasenti virškinimo sistemai“. Tačiau skaitytojai puikiai žino: ne manai, o ryžiai yra rytų maistas. Ir vaistas taip pat! Todėl dabar jums – dar vienas rytiečių (kinų) pamokymas, kaip gyventi sveikai. Ir, žinoma, kaip lėčiau senti.
 
Didelį žiupsnį ryžių reikia užpilti virintu vandeniu ir nakčiai palikti šaldytuve. Ryte (kažkodėl patariama tai daryti iki 8 ryto) iš tų per naktį vandeny šaldytuve buvusių ryžių reikia paimti vos vieną jų šaukštą ir 3-4 minutes pavirti. Suvalgyti dar nepusryčiavus. Tada visą vandenį nupilti, ryžius vėl pamerkti jau kitame virintame vandeny ir vėl pastatyti į šaldytuvą. Ir taip – kol nesuvalgysit puskilogramio. Metodo paslaptis ir paaiškinimas: ryžių per naktį šaldytuve mirkymas – tai krakmolo iš jų pašalinimas. Žinoma, dar reikia žinoti, kad ryžiai skrandyje užsibūna trumpai: toliau juos doroja jau žarnynas. O žarnyne mirkyti ryžiai jau ima veikti kaip absorbentas. T.y. jie žarnyną valo.
 
Bet - stop! Visas rytietiškas rekomendacijas ir dietologinius apmąstymus esu priverstas nutraukti. Nes būtent dabar, šias eilutes rašant, informaciniai kanalai paskelbė Lietuvos dietologų draugijos pareiškimą dėl LRT laidos „Klauskite daktaro“. Pagrindinė jo mintis tokia: „Jaučiame atsakomybę ir pareigą išreikšti savo poziciją dėl laidoje skleidžiamos moksliškai nepagrįstos arba tik iš dalies pagrįstos informacijos, kuri visuomenėje gali formuoti ne tik nepalankius valgymo įpročius, bet ir sukelti grėsmę sveikatai“.  Ir t.t.
Tad ką gi daryti sveikatinimo temomis padžiazuoti mėgstančiam šios publikacijos autoriui? Pareiškimų nenoriu, dietologų prisibijau. Todėl baigiamojoje rašinio dalyje skaitytojams-pacientams (o gal net kai kuriems tikriems daktarams) priminsiu įdomiai keistas žinias, kurias jie pamiršo. O jei niekada anksčiau apie tai negirdėjo – tetampa ši informacija smagaus atokvėpio valandėle.
 
Miegas. Kaip keista bebūtų, žmogus – vienintelis padaras planetoje, galintis miegoti ant nugaros. Tą ir darom, jei nesisukam aplink save nuo bemiegės nakties. Tai nemigai kaip ir hipertenzijai daktarai prirašo įvairiausių receptų. Bet dažnai jų ir nerašo: kad prie vaistų neįprastume. O gal lengviau paieškoti nemigos priežasties? Štai į ką dėmesį atkreipia tie mano nepatikrintieji receptai: bemiegę naktį sukelti gali jūsų vartojamas teofilinas arba puikiai visiems žinomas ibuprofenas. Na, o jei gražių sapnų laukiate (arba siekiate košmariškų išvengti) – pakvėpinkite miegamąjį apelsinais. Žinoma, geriausias vaistas nuo nemigos yra tas, apie kurį daug kalbėti nepatariama. Bet gi nedaug jo ir reikia: pakaktų apie 60 gramų. Gamtos mokslų daktarė Angelina Zalatorienė sako, kad vynas (ne bet koks, o tik kagoras) sušildo žvarbų vakarą, tik stabdo širdies priepuolį, ir... gydo ilgesį bei nerimą. 60 gramų. Ne daugiau. (Nesusilaikysiu dar ir apie skrandžio opą nepasakęs: lygiomis dalimis kagorą sumaišyti su agurkų sultimis. Gerti po šaukštą triskart per dieną prieš valgį. Viskas).
 
O dabar pagaliau atsakysiu į klausimą, kuris netiesiogiai pavadinime užrašytas. Kodėl kai kurio smaližės negali gyventi be šokolado? Atsakymui pakaks vieno sakinio: feniletelaminas – toks cheminis junginys pagausėjantis mūsų kūnuose intensyvios meilės metu - yra sudėtinė šokolado dalis. Gamintojai tai seniai žino. Bet slepia.
Priešpaskutinė pastraipa skiriama tiems, kas pamanė, kad vis čia išdėstyti faktai nė vienu būdu asmeniškai jų nepalies. Bet štai imsiu ir nudžiuginsiu dabar 92 proc. šio rašinio skaitytojų: mokslas jau įrodė, kad dešiniarankiai tikrai gyvena ilgiau nei kairiarankiai. Ir, nors TV ekranuose vis dažniau pastebiu rašančius kaire ranka, pasirodo, kairiarankių pasaulyje – vos 8 proc. Bet gal praslysit?
Džiazo pabaiga: Havajų valstijos (JAV) parlamentas žada 2024-aisiais priimti įstatymą, kuris cigaretes leis parduoti tik tiems, kuriems jau sukako 100 metų.