– Nors ministrė, rodos, nesikeičia, Vyriausybės performavimas chaoso įneša... Tai kaip nors veikia gydymo įstaigos vadovus?
 
– Mus Vyriausybės griūtis veikia tiek, kiek paprastus piliečius. Nesmagu, kad valstybėje taip nutiko... Tačiau sveikatos sistema yra pakankamai sustyguota, turinti savo taisykles ir tvarkas. Dirbama nepriklausomai nuo to, kas vyktų – ar karas, ar Vyriausybės krizė, ar dar kas nors.
Mus labiau paveiktų pokyčiai Sveikatos apsaugos ministerijoje. Šiuo atveju manome, jog iš esmės neturėtų kas nors keistis. Ministrė – puiki vadovė, komunikatorė, malonus ir išsilavinęs žmogus. Neturėčiau jai priekaištų.
Patys gi stengiamės tvarkingai dirbti savo darbą, dėlioti planus, mėginti išspręsti problemas. Rudens laikotarpis bus šiek tiek aktyvesnis, nes paprastai po tokių sukrėtimų politikai tampa aktyvesni. Kartais tai išeina į gera, o kartais, deja, į bloga.
 
– Rudenį politikai grįš į Seimą. Kokie svarbiausi darbai, jūsų akimis, jų laukia?
 
– Medikams itin svarbu finansinio stabilumo užtikrinimas. Šiandien nemaža dalis gydytojų, ir mes, Vadovų sąjungoje, kalbame apie tai, kad nuo rudens dėl įvairių priežasčių daugelio įstaigų finansinė situacija nebus gera. Jau dabar ji nėra gera. Mūsų pagrindinis tikslas bus kalbėti apie balo vertės kėlimą. Ypač, kai brangsta medikamentai, maisto produktai, įvairios komunalinės paslaugos ir kitos priemonės. O labiausiai brangsta medikų darbas. Nemaža dalis įstaigų jų užmokesčiui skiria vis daugiau lėšų. Taigi rudenį pirmiausiai kelsime klausimą, kaip teisingai sudėlioti finansus. Tiesiog duoti pinigų valstybė negali. Sritis reikia prioritetizuoti. Apmokėjimas, kurį gauname už paslaugas, jau yra per mažas. Apie tai jau kalbėjome ir pavasarį, ir vasaros pradžioje, bet vasaros įkarštyje tai natūraliai pasitraukia į antrą planą...
 
– Priemokų klausimas išliko aštrus ir vasarą. Jūsų pozicija dėl jų nepasikeitė?
 
– Nepasikeitė. Pačios priemokos ir apskritai mokėjimas sveikatos sistemoje nėra blogas. Taip, už kai kurias paslaugas tenka mokėti – valstybė tikrai negali visko finansuoti. Pasaulyje turbūt mažai kas gali kompensuoti visas sveikatos priežiūros paslaugas. Vis dėlto papildomai reikalauti iš pacientų pinigų už paslaugas, kurias jau apmokėjo Ligonių kasos, nesąžininga.
Manau, reikėtų svarstyti papildomo draudimo klausimą. Turime neišnaudotą nišą, kuri išspręstų nemažai problemų ir leistų sveikatos sektoriui lėšas nukreipti į labiausiai pažeidžiamas žmonių grupes, kurios nei draudimų negali turėti, nei papildomų priemokų pakelti.
 
– Gydymo įstaigų vadovai prasitaria, kad paslaugos sveikatos sektoriuje tiek išplėtotos, kad kai kurie gydymo įstaigų skyriai net nesurenka pacientų...
 
– Ko jau ko, bet pacientų mums tikrai netrūksta. Paslaugų poreikis toks didelis, kad visų besikreipiančių negalime priimti. Kodėl vienos gydymo įstaigos nesurenka pacientų, kaltas gali būti netinkamai suplanuotas ir įkurtas skyrius, kurio realiai turbūt nelabai ir reikėjo…
 
– Vasarą pajūryje žmonių apgultis. Šiemet sezonas buvo tradicinis?
 
– Sezoniškumas pasireiškia įvairiai: visų pirma padaugėja susirgimų, traumų, pasikeičia ir sveikatos problemų pobūdis. Šiuo laikotarpiu sulaukiame didelio poilsiautojų, kurie atvykę ilsėtis pajūryje neretai sau per daug leidžia ir dėl to sutrikdo sveikatą, antplūdžio. Su tuo susitvarkome, kadangi tai – kiekvienos vasaros tendencijos. Kartais pastebiu, kad pacientai iš sostinės save laiko truputėlį aukštesnės kategorijos ir iš gydymo įstaigos personalo reikalauja itin daug. Nors įtariu, Vilniuje vargu ar jie taip elgiasi kaip čia... Apskritai pacientai tapo reiklesni. Žino, ko reikalauti.
 
– Kai kurios gydymo įstaigos dėl kokybės kariauja su maisto tiekėjais. Jūs, gamindami maistą patys, užtikrinate, kad pacientai būtų gerai pamaitinti.
 
– Gaminame patys ir dėl to džiaugiamės, nes galime kontroliuoti kokybę. O jeigu kartais koks produktų tiekėjas pabando piktnaudžiauti, patiekia tai, ko nesame užsakę, greitai su tuo susitvarkome. Turime principingą Maisto tarnybos vadovę, kuri kaip mat išsiaiškina bandymus apeiti kokybę, tad tokius produktus grąžiname. Mūsų gydymo įstaigoje gaminamą maistą valgau ir aš, ir džiaugiuosi.
 
– Pabaigai – vasariškas klausimas: ar gera ji buvo? Vadovai turi progų pailsėti?
 
– Vasarą įprastai atostogauju dvi savaites. Vieną savaitę dalyvavome pasaulio medikų teniso čempionate Gdanske su kolegomis. Kartu vyko beveik septyniasdešimties žmonių delegacija. Leidome laiką Lenkijos pajūryje ir teniso aikštelėje su visų pasaulio šalių medikais: Australijos, Kanados, Japonijos, Europos šalių atstovais. Tai buvo tobulos atostogos. Antrą savaitę praleidome tradiciškai lietuviškai: namai, vaikai, anūkai. Gyvenant pajūryje, vasaros atostogoms tik fantazijos reikia turėti…
 
– Maniau, fantaziją užgožia žvejyba?
 
– Šiais metais žvejybos užsukti nepavyko. Nesuspėjau. Trumpoka ir šaltoka šita vasara. Vis dėlto geram žvejui žvejybos sezonas būna visada. Bet nesu geras žvejys, tad man smagiausia žvejoti vasarą, kai šilta.
 
– Ir tikrai ne dėl žuvies.
 
– Čia tik meditacija, nes žuvies pagavimas nėra pagrindinis proceso tikslas. Jeigu pasakysi, kad eini medituoti, atrodysi keistai. (Juokiasi.) O eiti žvejoti skamba normaliai. Manau, didžioji dalis vyrų žvejodami tiesiog medituoja, tik nedrįsta apie tai prisipažinti. (Šypsosi.)

---

 
Dosjė
1992 m. įgytas gydytojo diplomas, atitinkantis magistro laipsnį.
1993 m. suteikta gydytojo ortopedo-traumatologo licencija.
2008 m. suteiktas sveikatos vadybos magistro laipsnis.
2005-2019 m. – Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas.
Nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. – Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius.
Nuo 2019 m. – Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas.
2014 m. savaitraščio „Lietuvos sveikata“ organizuotame konkurse „Metų vadovas 2013“ pripažintas nugalėtoju ir geriausiu 2013 metų gydymo įstaigų vadovu Lietuvoje.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!