Ar galite pasakyti, kam Didžiojo penktadienio pasninkas negalioja? Ar gebėtute paaiškinti, kuo pasninkas nuo abstinencijos skiriasi? Ar žinote, kaip toji katalikiškoji šventė siejama su indiškąja ekadašio tradicija? Žinoma, klausimų ir atsakymų bus ir daugiau.
 
Buvo metas, kuomet žmonija badavo dėl maisto trūkumo. Dabar dažniausiai – dėl religinių ar sveikatos priežasčių. Žinau, kad faktas jums pasirodys neįtikėtinas, tačiau kol nuo rašinio pradžios iki šitų žodžių skaitėte, per nepilną minutę (!) pasaulyje iš bado jau numirė 15 žmonių. O per visą šią dieną tokių mirčių bus suskaičiuota daugiau kaip 20 tūkst.
 
Bet ne apie mirtį šnekėti susirinkom. O apie Didžiojo penktadienio pasninką, kurio laikytis vis dar liepia mūsų tradicijos, močiutės, mamos, o kartais net ir daktarai.
 
Padės man viena itin dorovinga Lietuvos radijo stotis. Štai, ką ji vakar sakė: „Klysta tas, kuris mano, jog pasninkas tėra susilaikymas nuo maisto. Tikrasis pasninkas yra blogio pašalinimas, geismų ir liežuvio sutramdymas, pykčio numalšinimas. Ir joks fizinis pasninkas be dvasinio pagrindo sielos neišganys, nes be viso, ką tik pavardinto, jis virs tik... eiline dieta.“ 
 
Bet ar gebėtumėte paaiškinti, kuo dieta nuo pasninko skiriasi? Pradėsiu nuo apeigų. Bet religinėmis praktikomis nespėsiu įkyrėti, nes tikrasis pasninkas (ne abstinencija!) yra skirtas tik dvasiniam tobulėjimui. Tik atgailai ir savikontrolei. Tik susilaikymui.
 
O abstinencija šiame kontekste kas? Pagal Katalikų bažnyčios mokymą Lietuvoje yra įprasta penktadieninė abstinencija (penktadieniais nevalgoma mėsa, bet leidžiama valgyti žuvį). Maisto abstinencijos (pagal tą patį bažnytinį mokymą) reikėtų laikytis ir 40 dienų prieš Velykas. (Bet, atrodo, jau pavėlavote!)
 
Nesunkios taisyklės įgalins jus sėkmingai perlipti ir iš pažiūros gąsdinantį rytdienos barjerą – Tikrąjį Pasninką. Jis, viso labo, reiškia tik mažesnį nei įprasta maisto kiekį. Tradiciškai tai – vienas sotus valgymas per dieną (atsisakant mėsos), plius du lengvi užkandžiai, neprisikišant pilvo, kiek telpa.
 
Ar esti piliečių, kuriems daromos išimtys, o apribojimai netaikomi? Pasninko Didįjį penktadienį (ir Pelenų dieną) privalo laikytis katalikai nuo 18 iki 59 metų. Susilaikymas nuo mėsos taikomas nuo 14 metų. Išimtys: ligoniai, nėščios ar žindančios moterys bei žmonės, kuriems badavimas kenktų sveikatai.
 
O kaip per tą Šventę su kitais – ne visuomet gerais – mūsų įpročiais? Ar galima taurelę išlenkti, cigaretę surūkyti ir mylimą moterį šiek tiek pakutenti? Alkoholis ribojamas. Bet nedidelis jo kiekis – leidžiamas. Į klausimą apie rūkymą bažnyčia atsako gudragalviškai: „Tiesiogiai tai nedraudžiama, bet gi pasninko esmė – atsisakyti blogų įpročių...“ Nuo intymiųjų santykių katalikams rytoj taip pat rekomenduojama susilaikyti. Bet, kaip sakė degtinę maukiantis vilnietis musulmonas: „Geriu tik po stogu, o Alachas pro jį neįžiūri.“
 
Ir čia, žinoma, pats laikas priminti, kad kitur pasaulyje pasninko taisyklės yra gerokai griežtesnės už tas, kurių Lietuvos katalikai laikosi.
 
Induizme per pasninką rekomenduojama visiška seksualinė abstinencija. Nes seksas laikomas energiją ir dvasinį susikaupimą naikinančiu veiksniu. (Bet ar atkreipėte dėmesį į žodį: nerašoma „badavimas“, rašoma „abstinencija“.) Ir nelinkiu jums taip nusidėti, jei, musulmoniško kraujo turėdamas, šviesiu paros metu būsite sučiuptas besimylintis per ramadaną. Tuomet jūsų lauks ne tik viešas ir visuotinis pasmerkimas, bet ir papildomas 60 dienų badavimas. Bet ir tai dar ne viskas: dar privalėsite, ramadanui pasibaigus, už savo pinigus pamaitinti 60 alkanų žmonių. 
 
Taigi, krikščioniškieji draudimai – tarsi lengvi vaikiški žaidimėliai.
 
Bet jie labiausiai mums rūpi. Ir tikrai ne vien dėl dvasinės lietuviško pasninko pusės. Tad, ar tiesa, kad badauti – sveika ir badaujantieji net ilgametes ligas išvaiko?
 
Sveiko gyvenimo propaguotojas amerikietis P.Bragas pasaulį bandė įtikinti, kad badaujantis liesas žmogus (būtent – tik liesas!) gali priaugti svorio. Girdi, per mažas svoris rodo, jog organizmas yra užterštas ir todėl negali priimti maisto. O viduriams apsivalius, naudingųjų medžiagų įsisavinimas pagerėja ir žmogus ima storėti. Bet P.Brago teiginiai ir nepatikrinti, ir seni, ir... svetimi. Tad geriau paklausykit neginčijamo mūsų tautos autoriteto – šviesuolio ir sveikuolio Vydūno, kuris teigė, kad daugiau žmonių miršta ne nuo bado, o nuo valgymo. Vydūnas visiems siūlė valgyti po nedaug. Ir pats mažai valgydamas gyveno.
 
Paskutiniąją rašinio dalį skirsime dietoms. Ir todėl prašome pamiršti mintį, jog badavimas ir dieta – skirtingi dalykai. Šiame kontekste kiekvienas badavimas yra dietos dalis. Ir dera čia jie kaip bendra rytdienos strategija. Galite išbandyti. Galite apie tai diskutuoti.
 
Nesuklysiu pasakęs, kad šiandien Lietuvoje „madingiausias“ yra protarpinis badavimas. Valgoma tik tam tikru laiku. Pav. 16: 8 (16 val. nevalgai, 8 val. valgai).
 
Sunkesnis ir daktarų dėmesio reikalaujantis yra 24 val. badavimas (dieta ar jau vis tik badavimas?): nevalgyti nuo vakarienės iki vakarienės kartą ar du per savaitę. Jei nusprendžiama badauti 36 ar 72 valandas, gydytojų konsultacija būtina.
 
Kažkur buvau užsiminęs apie ekadašio dietą. Ekadašis, išvertus iš sanskrito, reiškia vienuolika. Badaujama vienuoliktą dieną nuo mėnulio pilnaties ar jaunaties. Taigi, pasninkausite tik dukart per mėnesį. Bet rezultatas, sako, būna: savijauta pagerėja. Tad gydo badavimas ir dietos nuo ligų? Ar įmanoma numesti svorio badaujant ir „dietaujant“? Deja. Atsakymo nesitikėkit, nes tokiu atveju (ir vienu, ir kitu atveju) rašinio autoriui tektų susipykti su viena ar kita puse pasaulio. Kadangi to nenoriu (bet kai kuriems stengiuosi įtikti), geriau paminėsiu neįtikėtinai keistų po pasaulį klajojančių dietų.
 
Istorijoje būta ir „Miegančiosios gražuolės“ dietos (kuo daugiau miegi, tuo mažiau valgai, ragino net raminamuosius ta intencija vartoti). Buvo net medvilnės kamuoliukų dieta (kad jaustų sotumą, žmonės rijo sultyse mirkytus vatos gabalėlius). Ir dar buvo kūdikių maistelio dieta (norintieji numesti svorio maitinosi tik vaikiškomis tyrelėmis). Ko tik nebuvo...
 
Žinoma, ne visos dietos (ir ne visi badavimai) yra idiotiški. Jei „normalių“ ieškote, savarankiškai paskaitykite apie taip pat dabar madingą Holivudo dietą (kai 7-14 dienų valgomi vien citrusiniai vaisiai). Bet daktarai sako, kad ji pavojinga, o efektas – trumpalaikis. Ketogeninė dieta, sako, kenkia kepenims ir inkstams. O visos detoksikacinės dietos esą – tik gudraus marketingo triukai.
 
Kas taip sako? Ogi laikraščiai ir kaimynai. Bet gi turite ir savo galvą? Ar jau ne?

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!