Kam aktualus šis klausimas? Pirmiausia, moterims, gyvenančioms tokiose valstybėse kaip Lenkija ar Malta. Tačiau balsavimas turi ir svarbios simbolinės reikšmės moterų teisių judėjimui visoje Sąjungoje.
 
Maltoje galioja griežčiausias ir mažiausiai moterų poreikius paisantis reguliavimas visoje ES: nėštumo nutraukimas apskritai tapo įmanomu tik 2023 m. Tada Maltos parlamentas priėmė įstatymą, leidžiantį nutraukti nėštumą, jei kyla pavojus moters gyvybei. Tiesa, tokiam sprendimui turi pritarti net trys gydytojai. Visais kitais atvejais nėštumo nutraukimas – nelegalus, užtraukiantis atsakomybę tiek moteriai, tiek nėštumą nutraukusiems medikams.
 
Lenkijoje nėštumo nutraukimas galimas tik esant grėsmei motinos gyvybei ar sveikatai, taip pat išžaginimo atveju. Po 2020 m. Lenkijos Konstitucinio tribunolo sprendimo, nėštumo nutraukimas, net ir esant sunkiems vaisiaus defektams, tapo nelegaliu.
 
Tarp valstybių, kurioms aktualus europinis reguliavimas, minimos ir Italija bei Kroatija. Nors teoriškai nėštumą nutraukti jose įmanoma, tačiau praktikoje moterys susiduria su daugybe kliūčių: tam tikrose vietovėse tokios paslaugos praktiškai neprieinamos, daug medikų atsisako nutraukti nėštumą dėl savo religinių įsitikinimų  ar baimės „ką apie juos pagalvos kiti“.
 
Šis Europos Parlamento balsavimas ir jo metu priimta rezoliucija buvo paskatintas pilietinės iniciatyvos „Mano balsas, mano pasirinkimas“. Iniciatyva surinko 1 124 513 elektroniniu būdu patvirtintų ES piliečių parašų, raginančių užtikrinti galimybę saugiai nutraukti nėštumą ES gyventojoms.
 
Lietuvoje iniciatyvą „Mano balsas, mano pasirinkimas“ palaikė ir pasirašyti ragino keturios nevyriausybinės organizacijos  – Lietuvos žmogaus teisių centras, Lygių galimybių plėtros centras, „Ribologija“ ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas. Iš viso per 300 organizacijų visoje ES ragino užtikrinti saugius abortus moterims, kurioms tokio teisės nesuteikia dalis ES valstybių narių.
 
Už rezoliuciją Europos Parlamente balsavo 358 EP nariai, prieš – 202. Šeši iš vienuolikos EP narių, išrinktų Lietuvoje, palaikė moterų teisėms užtikrinti skirtą rezoliuciją: Vytenis Povilas Andriukaitis, Petras Auštrevičius, Vilija Blinkevičiūtė, Liudas Mažylis, Virginijus Sinkevičius ir Dainius Žalimas.
 
Nors Europa, kaip ir daugelis pasaulio vietų, susiduria su kraštutinės dešinės stiprėjimu – kas dažniausiai reiškia ir moterų teisių bei jų kūnų varžymą – šia iniciatyva tiek aktyvistai, tiek europiniu lygmeniu veikiantys politikai demonstruoja atsparumą.
 
Priimta rezoliucija  ne tik išreiškia palaikymą konkrečiai idėjai, bet taip pat sako, kad teisė spręsti, kada, kiek ir kokiu gyvenimo tarpsniu turėti vaikų yra svarbi moters teisė. Ir kad jos užtikrinimas turi tapti ES lygmens klausimu, jei to negeba padaryti nacionalinės valstybės.
 
Nors ši EP rezoliucija toli nuo Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono suformuluoto tikslo įtvirtinti teisę į nėštumo nutraukimą ES pagrindinių teisių chartijoje, vis dėlto radikalėjimą patiriančiame pasaulyje, tai – politinis signalas, kad moterų teisių užtikrinimas ir toliau išlieka svarbiu žmogaus klausimų politinėje darbotvarkėje.