Ar atsiras Lietuvoje aksakalų?

Henrikas Vaitiekūnas
2018-05-28
Anądien darbo ieškančiai poniai Birutei vienos Kauno įstaigos vadovas rėžė tiesiai: „Negaliu jūsų priimti į darbą; esate per sena...“
Teisinių tokio argumento aspektų nenagrinėsiu (nors būtų galima). Tik patikslinsiu, kad poniai Birutei prieš mėnesį sukako keturiasdešimt penkeri.
Ar atsiras Lietuvoje aksakalų?

Dabar iškart šoku prie pagrindinės temos: Santaros klinikų šeimos gydytojo Valerijaus Morozovo klausiu, kokio amžiaus pacientą medikai jau vadina senu?
Daktaras Valerijus – pats nuolat spaudoje nušviečiantis medikų darbą ir dalijantis patarimus televizijose – iškart pajaučia žurnalistinę klastą.
- Turiu aštuoniasdešimtmečių, - sako jis, - kurie tik profilaktiškai pasitikrinti užeina. Bet yra ir keturiasdešimtmečių su ganėtinai spalvingomis ligų puokštėmis.
Atakuoju daktarą toliau: klausiu, ar pensininkai dažniau serga nei jaunesni? Ir po tuo antruoju klausimu bandau paslėpti tai, kas iš tiesų man rūpi. Ogi, ar darbas – sunkus, alinantis (arba bėgiojimas per du tris darbus, kad tik daugiau pinigų uždirbti!) – turi įtakos mūsų sveikatai?
 
Šeimos gydytojo atsakymai buvo išsamūs, ir jūs juos nujaučiate: viskas priklauso nuo gyvenimo būdo. Nuo darbo ir poilsio režimo. Nuo kolektyvo, kuriame dirbate. Ir netgi nuo to, kaip sutvarkote gyvenimą, pensijon išėję.

Šeimos gydytojai geriau nei kiti medikai mato, kaip buvę tvirti ir stiprūs vyrai (arba gražios ir elegantiškos moterys) pasensta per pusmetį. Kaip sveikuolį staiga ligos ima pulti. O jei jų paklausi, kas pasikeitė, atsakys: išėjau į pensiją. Nors tikrasis atsakymas turėtų skambėti truputį kitaip: išvarė į pensiją.
 
Bet šiame rašiny – ne apie išvarymą. Ir ne apie ką tik pensininku tapusio piliečio asmenybės transformacijas. O apie tai, kaip vieną rytą nebesuskamba žadintuvas, kviečiantis į darbą. Kada to žadintuvo jau nebereikia prisukti?
Lietuvoje viskas jau numatyta. Pensinis amžius ir toliau bus didinamas. Nes, girdi, taip reikia mūsų šalies ekonomikai. Nes, girdi, ir patys pensininkai tos pensijos visai nelaukia.
 
Mūsų kaip visada niekas neklausė. Tyrimų niekas nedarė. (Jeigu darė, turbūt paslapčia). Ir tyliai tyliai – vos vienas laikraštis praėjusių metų spalyje – parašė apie kaimynus: apie tai, kad Lenkijoje pensinis amžius sumažintas. (Tiesos dėlei reikėtų ir skaičius nurodyti: buvo 67 metai, dabar vyrams - 65, moterims - 60 metų). Ir, jei Lenkijoje eini į darbą pensininku būdamas, kiekvieni papildomi metai reiškia pensijos didėjimą.
Pas mus – kitaip. Ir nesvarbu, kad apie naująjį darbo įstatymą esate girdėję. Jei detaliau paklausčiau, pasirodytų, kad nesat. Nes nesinaudojat sumine darbo laiko apskaita. Nes nežinot, kad jau įteisinta (deja, tik formaliai) suskaidytos darbo dienos apskaita. O kodėl jūs nepraktikuojame lanksčių darbo grafikų? Kodėl taip maža dirbančių pagal individualų darbo laiką?
 
Štai šioje vietoje ir išlenda yla iš maišo. Štai čia ir paaiškėja, kodėl tarsi nebaigtas pasirodė mano interviu su šeimos gydytoju Valerijumi Morozovu. Nes nutarėme, kad pensinis amžius – per daug abstrakti sąvoka. Kad tai - labai individuali sąvoka. Ir kad šiandienos mūsų pokalbis jos nei išspręs, nei pakoreguos.
Bet yra kitų veiksnių ligoms ir senatvei atitolinti. Yra jau patikrintų (arba prognozuojamų) galimybių, kuriomis ir Lietuvos darbo rinka sėkmingai galėtų pasinaudoti.
 
Vokietija. Ekonomikos ekspertų tarybai (ji dažnai dar vadinama ir Išminčių taryba) vadovaujantis Christopas Shmidtas teigia, kad aštuonių valandų darbo diena jau yra atgyvena. Supratimas, kad darbo diena prasideda rytą, o baigiasi vakare – paseno. Planuojama palikti galioti tik 48 valandomis apibrėžtą darbo savaitę. Ir dar: darbdaviai pageidauja, kad nuo 11 valandų iki 9 valandų būtų sumažintas poilsio laikas tarp darbo dienų. 

 
Švedija. Darbo savaitė čia trunka tik 30 valandų, darbo diena – tik 6 valandas. Tiesa, taip yra ne visose, o tik eksperimente dalyvaujančiose įmonėse. (Nors Gioteburge veikiantys „Toyota“ aptarnavimo centrai taip dirba jau 13 metų). Išvengiama kamščių gatvėse. Pelnas padidėjo 25 procentais. Neliko pravaikštų.
 
Pietų Korėja. Darbo savaitė čia trukdavo 68 valandas. Nuo šių metų birželio pirmosios - 52 valandas. Tikimasi, kad pasikeitimas pagerins gyvenimo kokybę (sveikatingumą – taip pat) ir pakels darbo našumą. Šalutinis reformos tikslas – padidinti gimstamumą, kuris šalyje sumažėjęs dėl darboholizmo.
 
Kinija. Jackas Ma, elektroninės prekybos gigantės įkūrėjas, pasiūlė įvesti 4 valandų darbo dieną ir dirbti tik keturias dienas per savaitę. Šalutinis tikslas – išplėsti darbuotojų... kelionių geografiją. Nes dabar per metus žmonės vidutiniška, aplanko 30 geografinių vietų, o jei dirbtų tik keturias dienas per savaitę, kasmet aplankytų apie 300 vietų.

 
Australija. Melburno leidinys „Worker Paper“ teigia, kad vyresni kaip 40 metų darbuotojai geriausių rezultatų pasiekė, kai dirbo tik tris dienas per savaitę. Tyrėjai matavo 3000 vyrų ir 3500 moterų kognityvinius rezultatus. Nustatė: pagerėjo abstraktus mąstymas, atmintis ir administracinis galvojimas. Rezultatai pagerėjo, kai tiriamieji dirbo 25 valandas per savaitę. Kai jie vėl pradėjo dirbti 55 valandas per savaitę, rezultatai suprastėjo dvigubai.
 
Pavyzdžių iš pasaulio galėjau pririnkti dar antra tiek. O iš Lietuvos?
Telekomunikacijų bendrovės TEO personalo vadovas R.Bagdonas teigia, kad vieniems bendrovės tikslams pasiekti kartais reikia ir 12 valandų per parą, o kartais užtenka ir 4 valandų.
Pagal lietuviškąjį Valstybės tarnybos įstatymą, toje tarnyboje galima dirbti tik iki 65 metų. O štai renkamų politikų amžius postuose – neribojamas.
Kas norėta tuo pasakyti, tą jūs ir suprasite.
 
Tačiau ne tuo baigsiu, o išvada, prie kurios priartėjome šnekėdami su šeimos gydytoju Valerijumi Morozovu.
- Manau, kad vyresnio amžiaus mano pacientai, - sakė daktaras, - patys turėtų nuspręsti, kada keisti veiklą. Iš intensyvios gamybos jie, kaip turintys daug gerosios patirties, turėtų pereiti į mūsuose dar ne itin populiarų patarėjų rangą. Vidurinės Azijos terminais – tapti aksakalais. O tai padėtų išlaikyti ir vietą visuomenėje, ir geresnę sveikatą. Ir valstybei atneštų naudos.  


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ateityje – strategiškai kitoks chirurginis krūties vėžio gydymas

    Ateityje – strategiškai kitoks chirurginis krūties vėžio gydymas

    Kokios apimties chirurginė operacija gydant krūties vėžį būtų optimali? Į šį klausimą bandys atsakyti Europos šalių,...
    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    VUL Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkas, gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas (45 m.) tikina, nors nėra nei virusolo...

    Budinti vaistinė


    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Nuo rugsėjo 21 dienos Radviliškio gyventojai gyvena kitu ritmu. Dėl didelio patvirtintų COVID-19 atvejų skaičiaus at&scaron...
    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...

    Sveika šeima


    Jei gali vaikščioti – gali ir šokti

    Kas sakė, kad baletas tik jaunoms nendrėms? Choreografė Neringa Kirklienė, vedanti šias šokių pamokas suaugusiems ir senjorams, įsitikinusi – šokti baletą niekada ne per vėlu. Elegancijos ir gracijos mokytis gali bet kokio amžiaus ir bet kokio kūno sudėjimo žmonės.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Vakcinų nuo COVID-19 lenktynės. Kas laimi?

    Šaltojo karo metais turėjome ginklavimosi varžybas, o šiemet – kuo tikriausias vakcinų lenktynes. Pagrindiniai žaidėjai tie patys – Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija. Tik šį kartą tikslas iš pirmo žvilgsnio atrodo kilnus – kuo greičiau sustabdyti koronaviruso plitimą.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica