Įkvepia dalintis
 
„Nors formaliai „Žvelk giliau“ – projektas, matuojamas rodikliais ir ataskaitomis, realybėje tai virto kur kas didesniu reiškiniu. Tai, kas vyksta, jau yra kultūros pokytis“, – metiniame „Žvelk giliau“ psichikos sveikatos ambasadorių renginyje kalbėjo sveikatos apsaugos ministrės patarėja psichikos sveikatos klausimais Neringa Grigutytė.
 
„Jeigu bent vienas jaunas žmogus pamato, kad kreiptis pagalbos yra ne silpnybė, o stiprybė – jo gyvenimas keičiasi. Kai tokių žmonių daugėja bendruomenėje, keičiasi visa visuomenė“, – kalbėjo patarėja.
 
Projekto komandai ji perdavė sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės linkėjimus ir padėkas. „Teisėmis grįsta psichikos sveikata yra vienas Sveikatos apsaugos ministerijos prioritetų, o stigmos mažinimas – esminis visuomenės sveikatos uždavinys“, – akcentavo N.Grigutytė.
 
Komandą sveikino ir Higienos instituto Psichikos sveikatos centro vadovė Sandra Getautė. „Jūsų istorijos įkvepia kitus pasidalinti išgyvenimais, padeda mums visiems žvelgti giliau į save, į kitus ir į gyvenimą“, – sakė ji.
 
„Pradėti kalbėti apie psichikos sveikatos problemas nėra paprasta, tam reikia laiko, pastangų ir dažnai kitų pagalbos, – kalbėjo S.Getautė, – bet kai pagalbos kreipiamasi, viduje palengvėja: atsiranda vietos orui, šviesai, ryšiams.“
 
Palengvėjimą teigė pajutusi ir olimpinė, pasaulio bei Europos plaukimo čempionė Rūta Meilutytė, viešai prabilusi apie dar paauglystėje patirtus psichikos sveikatos sunkumus.
 

„Pati žinau, kad kalbėti nėra lengva. Bet tai reikalinga. Ypač sunkiu laiku, kai turėjau rimtų problemų, manau, būtų padėję dažniau girdėti pokalbius apie psichologinius, valgymo sutrikimus, depresiją savo aplinkoje. To nebuvo, ir tai tikrai pailgino laiką, kiek man teko tame kapstytis“, – savo patirtį prisiminė Europos plaukimo čempionė Rūta Meilutytė.

 
Istorijos keičia visuomenę
 
Kodėl asmeninės istorijos veikia geriau nei švietimas? Atsakymą pateikė Higienos instituto Psichikos sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Gintarė Maliuševskienė, pristačiusi tyrimo rezultatus.
 
„Aukštas žinių lygis nebūtinai keičia nuostatas ir elgesį. Duomenys rodo, kad labiausiai stigmą mažina asmeninė patirtis – kai pats turėjai psichikos sveikatos sunkumų, kai juos patyrė artimieji arba kai tiesiogiai bendrauji su tokią patirtį turinčiais žmonėmis“, – aiškino specialistė.
 
Būtent šie duomenys paskatino Sveikatos apsaugos ministeriją ir Higienos institutą 2022 metais priimti sprendimą adaptuoti Jungtinės Karalystės modelį, kur psichikos sveikatos ambasadoriai jau daugelį metų sėkmingai padeda mažinti stigmą.
 
Lietuvoje iniciatyva startavo 2023 metais. Šiandien joje dalyvauja 125 ambasadoriai – įvairaus amžiaus (nuo jaunimo iki 65+ metų), įvairių profesijų, iš visos Lietuvos. Vien šiemet prie judėjimo prisijungė 32 nauji nariai.
 
Apie augantį projekto mastą kalba skaičiai: pernai įvyko 88 renginiai mokyklose, darbovietėse, festivaliuose, sporto renginiuose. Daugiau nei 3 tūkst. žmonių išgirdo autentiškas ambasadorių istorijas.
 
„Statistika rodo, kad vienam iš aštuonių Lietuvos gyventojų nustatytas psichikos sveikatos sutrikimas, nors tikrasis skaičius tikriausiai dar didesnis – dauguma vis dar bijo kreiptis pagalbos“, – teigė G.Maliuševskienė.
 
Ypač tai aktualu vyrams. „Vyrų savižudybių rodiklis Lietuvoje beveik penkis kartus didesnis nei moterų. Vyrai rečiau kreipiasi pagalbos. Todėl džiugina, kad turime vis daugiau ambasadorių vyrų, kurie drįsta prabilti“, – pastebėjo specialistė.
 
Peržengė baimės slenkstį
 
Diskusijoje „Ambasadorių patirtis“ savo kelią psichikos sveikatos ambasadorystės link pristatė karys Mindaugas Kolbinas, valstybės tarnautoja Vaida Petrikienė ir verslininkas Giedrius Chamanskis.
 
M.Kolbinas, trijų dukrų tėvas, Lietuvos sužeistų karių fondo prezidentas, palietė vyrų stigmos temą. „Mano karta augo auklėjami, kad „vyrai“ neverkia, nerodo emocijų, nes tai – silpnumas. Kompleksiškos vyrų emocijos visuomenėje iki šiol yra stigma, apie tai nenorima ir vengiama kalbėti. Jėgos struktūrose akivaizdžiai matosi problemos, apie kurias visi tyli“, – sakė jis.
 
Po pirmo viešo pasisakymo jis teigė sulaukęs netikėto atgarsio: „Buvo daug kvietimų dalintis – tiek įmonėse, tiek organizacijose. Dabar matau, kad kiti mano istorijoje atranda save.“
 
Jo istorija įkvėpė ir G.Chamanskį, kuris šiandien pats keliauja po Lietuvą ir atvirai kalba apie savo išgyvenimus. Dviejų sūnų tėvas, ilgai dirbęs vadovaujančiose pozicijose, atviravo apie perdegimą darbe, skyrybas ir po to ištikusią depresiją.
 
„Įsitraukimas į kopimą karjeros laiptais buvo begalinis. Net nepajutau, kad nutolau nuo šeimos ir visas gyvenimas išslydo iš po kojų. Kartais verta pasvarstyti – gal mažiau yra daugiau? Mažiau finansų, bet daugiau sveikatos. Šiandien mano pirmas dėmesys yra į emocijas, į tai, kaip jaučiuosi“, – sakė jis.
 
„Būna, kiti klausia: „Kam tau to reikia?“, „Kam visa tai viešini?“ O kiti parašo privačiai – padėkoja, kad kalbu atvirai, nes patys to padaryti neišdrįstų.“
 
Vaida Petrikienė pasidalijo asmenine tragedija – prieš penkerius metus nusižudė jos trisdešimt ketverių metų brolis. „Buvau visiškoje agonijoje. Sėdėjau ir galvojau, kokia beprasmybė... Kaip įprasminti šią netektį?“ – prisiminė ji.
 
Sulaukusi pasiūlymo tapti ambasadore, V.Petrikienė sutiko iškart: „Supratau – tai yra tai, ko ieškojau. Galimybė paversti skausmą kažkuo prasmingu.“
 
Ji neslėpė, kad lankydamasi mažesniuose miestuose vis dar susiduria su senomis nuostatomis: „Ten vis dar girdisi žodžiai „psichas“, „debilas“, „durnius“. Bet, atrodo, kalbi ir keiti tą žmonių požiūrį. Jauti prasmę“, – ambasadorės misija džiaugėsi pašnekovė.
 
Paklausti, kokią žinutę norėtų perduoti tiems, kurie patiria sunkumus, bet bijo kreiptis pagalbos, ambasadoriai kalbėjo apie viltį. „Tau, kuriam dabar taip sunku, kaip buvo man – pažadu, yra viltis pakilti“, – teigė V.Petrikienė.
 
„Po kurio laiko tikrai galima atrasti gyvenimo skonį ir džiaugtis. Kreipkitės pagalbos – viskas įmanoma ir yra mūsų rankose“, – antrino G.Chamanskis.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!