- Šiauliuose esate vienintelė praktikuojanti gyvensenos medicinos specialistė. Šios specialybės būsimi studentai dar neatrado. Perspektyvi tai sritis?
 
- Iš mūsų studijų kurso kol kas daugiau niekas neišdrįso žengti į klinikinę praktiką, nes darbas su žmonėmis reikalauja tam tikro nusiteikimo. Mano pačios kelionė šios specialybės link buvo per veterinariją. Buvau įsitikinusi, kad sveikata priklauso tik nuo pačių žmonių pasirinkimo. O gyvūnas, pamaniau, – nepriklausomas nuo žmogaus, tad pasirinkau veterinariją. Vis dėlto koks šeimininkas – toks ir gyvūnas. Jei žmogus nutukęs, be abejonės, nutukęs bus ir jo gyvūnas. Dirbdama Maisto ir veterinarijos tarnyboje, susipažinau su maisto pramone. Tai imponavo. Įgytas žinias norėjosi pritaikyti labiau. Aiškiai supratau – maistas lemia mūsų gyvenseną. Baigiau visuomenės sveikatą, o šios šaka – gyvensenos medicina. Sugriausiu mitą, esą tai darbas – lyg visuomenės sveikatos biure. Pastarieji telkiasi į ligų prevenciją: informuoja, teikia bendro pobūdžio paskaitas, bet neįgalina žmogaus asmeniškai. Gyvensenos medicina nėra tik prevencija. Siekiame morfologinių kraujo rodiklių pokyčio, tad tai – individualizuota medicina. Gyvensenos medicina siekia išmokinti gyventi sveikai. Su pacientais analizuojame jo anamnezę, kokius vartoja vaistus ir papildus, aptariame miego režimą. Miego kokybė daro įtaką mūsų lėkštės turiniui. Jei miegame tik keletą valandų, nesilaikome cirkadinio ritmo – dominuos angliavandeniai, mažiau skaidulų. Be to, su pacientu išsikeliame tikslus ir judame kiekvieno individualiu tempu, kadangi ne visi pacientai yra vienodo sveikatos raštingumo lygio – ne visi supranta, kuo, tarkime, skiriasi rafinuotas aliejus nuo nerafinuoto. Taigi su vienais pradedame kalbėti apie kruopas, o su pažengusiais galime diskutuoti ir apie fizinį aktyvumą bei aiškintis, kaip skyla glikogenas raumenyse, kepenyse. Taikome ir kognityvinę elgesio terapiją – šiuos mokslus esu pabaigusi taip pat.
 
- Smaližiai jūsų turėtų bijoti...
 
- Nesame baudėjai. Saldumynų nedraudžiame, tačiau sąmoningai kviečiame savęs paklausti: ar man to reikia? Siekiame sąmoningumo: pacientas turi žinoti, jog pasirenkamų produktų šimte gramų cukraus turėtų būti mažiau nei 5 gramai. Analizuojame, kiek per dieną pacientas suvartojo baltymų, skysčių. Mažas vandens suvartojimas dažnai mums pakiša koją – tuomet vis norisi užkandžiavimų. Be to, veikia oksidacinis stresas, gyvenimo tempas, prarandame smalsumą mityboje. Raginu klausti: ką man tas teikia, dėl ko tai vartoju? Skanu? O gal tai emocinis valgymas? Retas ateina nenorintis suvalgyti savo emocijų.
Mitas, kad sveika mityba – prabangos dalykas, reikalaujantis finansų. Lietuvoje kruopos – pačios pigiausios. Jei šias mokėtume suderinti su baltymais ir skaidulomis, tai duotų geriausią klinikinį atsaką. Be to, kai konsultuojamas vaikas ar vyras – į susitikimą neretai yra įtraukiama visa šeima. Dažnai vyrai prisipažįsta esantys priklausomi nuo moters, tad valgantys tai, ką pagamina žmona, mama. O jei vaikai nevalgo pusryčių, darau prielaidą, kad ateityje gali sėdėti mano kėdėje. Daugelis mokslinių tyrimų įrodė, kad žmonės, kurie nevalgo pusryčių, turi didesnę tikimybę priaugti antsvorio arba nutukti. Taigi gyvensenos medicina jungia daug polių.
 
- Viešosios poliklinikos, įskaitant ir Šiaulių centro polikliniką, šiuo metu vykdo poliligotų pacientų prevencinės programos patikrą. Už tai jūs čia ir esate atsakinga. Vis dėlto pas jus būtų pravartu pakliūti ligų dar „neužsiauginus“.
 
- Projektas toks paklausus, kad ir dažnas jaunas pacientas prisipažįsta norintis jame dalyvauti dėl ypač nuodugnaus sveikatos ištyrimo. Visapusiškai išsitirti sveikatą ir jiems yra aktualu. Vis dėlto programa skirta pagerinti lėtinių ligų priežiūrą ir užtikrinti šiuolaikišką pacientų stebėseną. Per trejus metus į projektą bus įtraukti 150 pacientų, sergančių cukriniu diabetu ir širdies bei kraujagyslių ligomis. Visi atrinkti pacientai bus stebimi taikant šiuolaikines technologijas: Holterio monitorius, išmaniąsias svarstykles, kraujospūdžio aparatus, išmaniuosius laikrodžius. Pacientų atranką atlieka šeimos gydytojas, įvertindamas paciento anamnezę, laboratorinius ir instrumentinius tyrimus. Pacientai priskiriami žemam, vidutiniam arba aukštam rizikos lygiui, atsižvelgiant į ligos eigą, rizikos veiksnius bei komplikacijas. Be to, kiekvienam pacientui pusei metų numatytas individualus priežiūros planas: nuo periodinių vizitų iki intensyvios nuolatinės stebėsenos. Be to, dalyvaujantiems pastarojoje programoje, gydymo įstaiga parūpino ir išmaniuosius telefonus. Į šiuos siunčiama aktuali informacija apie sveikatos rodiklius.
 
- Ar gilios pacientų žinios apie sveiką gyvenseną? Ilgaamžiškumo bumo laikais pacientai turėtų jus graibstyte graibstyti.
 
- Su pacientu konsultaciją pradedame nuo klausimyno. Paklausiu jo motyvacijos: ar siuntė šeimos gydytojas, ar mane susirado pats. Pastarojo motyvacija bus gerokai aukštesnė. Nors galime daug ką žinoti, mokėti tai tinkamai pritaikyti – didžioji užduotis.
Kalbant apie ilgaamžiškumą, jo vien papildais neišgausi. Ši sąvoka apima visus gyvensenos elementus: miegą, fizinį aktyvumą, papildų vartojimą, pirtį, mitybos elementus, psichoemocinę higieną. Nutukimą gydyti vaistais ar bariatrine chirurgija, neturint sveikos gyvensenos pamato, gero rezultato tikėtis neverta. Turime suformuoti tinkamus įpročius. O šiems reikia ne 21 dienos, kaip kažkada buvo teigiama, o bent dvejų metų. Lydintis mentorius tampa motyvacija. Nemokamos gyvensenos specialistų konsultacijos – didelis pliusas.
 
- Taigi pacientams iš dalies tampate ir psichologais.
 
- Vienareikšmiškai. Gyvenimas – dinamiškas. Pirmo susitikimo su pacientu metu jo psichologinė būklė būna vienokia, o po trijų mėnesių gali būti visiškai kitokia. Pastebime tai ir analizuojame. Palaikome, motyvuojame, čia ir dabar atliekami kvėpavimo pratimai įžemina, leidžia nusimesti emocijas, į jas pasižiūrėti, kaip į praeinantį etapą, neleidžia užsibūti. Taip pat siunčiame pacientus psichologams, psichiatrams.
Pacientui konsultacijai skiriame valandą laiko, bet ir jos dažnai pritrūksta. Kai kurie konsultuotis ateina ir aštuntą kartą. Žavu sulaukti aštuoniasdešimtmečio, kuris nori savo sveikatą pasigerinti mitybos pagalba. Tai – didžiausi mano perliukai. Mūsų tikslas – žmogų atitolinti nuo lėtinių ligų. Žinoma, retas to išvengsime, tačiau turime siekti. Lietuvoje sveiko gyvenimo, be lėtinių ligų amžiaus vidurkis siekia nuo 56,5 iki 60,9 metų. O vidutinis švedas sveikata pradeda skųstis sulaukęs 73-ejų. Palyginti su statistiniu ES gyventoju, Lietuvos gyventojų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė yra 7 metais trumpesnė. 
 

---

Dosjė

2010 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitete Veterinarijos fakultete įgytas Veterinarinės medicinos magistro laipsnis ir veterinarijos gydytojo kvalifikacija.
2019 m. Šiaulių universitete įgytas Sveikatos mokslų bakalauro laipsnis.
2024 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitete įgytas Sveikatos mokslų magistro kvalifikacinis laipsnis.
Įgijusi įsisamoninimu grįstos kognityvinės ir elgesio terapijos pagrindus.
Nuo 2010 m. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiauliuose vyriausioji specialistė – maisto produktų inspektorė.
Viešojo maitinimo įstaigų padalinių vadovė.
Nuo 2015 m. Šiaulių raj. visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną.
Nuo 2023 m. iki 2024 m. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro visuomenės sveikatos saugos specialistė
Nuo 2024-04 iki dabar gyvensenos medicinos specialistė  Šiaulių centro poliklinikoje, „Meliva“, UAB „Kristivita“.
Gyvensenos medicinos asociacijos narė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!