Istorinis renginys Vilniaus universiteto centriniuose rūmuose subūrė Lietuvos medicinos elitą. Mat gruodžio 5-ąją Vilniuje vyko iškilmingas Vilniaus medicinos draugijos 220 metų jubiliejaus minėjimas, tapęs svarbiu įvykiu visai šalies medikų bendruomenei. Draugija, įkurta dar 1805 metais, laikoma viena seniausių medicinos organizacijų ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos regione. Renginys buvo surengtas Vilniaus universiteto centrinių rūmų bibliotekoje – simbolinėje vietoje, kurioje susipina mokslo, kultūros ir istorijos gijos.
Jubiliejaus proga susirinkusius sveikino sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, pabrėžusi, kad Vilniaus medicinos draugija ne vienus metus puoselėja mokslo, etikos ir profesinės atsakomybės tradicijas.
Draugija kuria pridėtinę vertę
Į jubiliejinį vakarą susirinko gausus būrys draugijos narių, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto darbuotojų, gydytojų, rezidentų ir studentų. Renginys tapo ne tik proga paminėti garbingą sukaktį, bet ir suburti įvairių kartų medikų bendruomenę – nuo patyrusių profesorių iki jaunosios kartos atstovų.
Jubiliejaus proga susirinkusius sveikino sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, pabrėžusi, kad Vilniaus medicinos draugija ne vienus metus puoselėja mokslo, etikos ir profesinės atsakomybės tradicijas.
„Vilniaus medicinos draugija vienija iškiliausius medikus, medikų bendruomenės žmones, palaiko tą gyvybingą veiklą. Tai iš tiesų yra simbolinė draugija, kurioje medikai susivienija ir dirba visuomenės labui, dalinasi idėjomis, palaiko vienas kitą, stimuliuoja diskusijas visuomenėje, pataria vienas kitam, kokios pagalbos, paslaugų reikia, bendradarbiauja taip pat ir su Vilniaus miesto savivaldybe. Sveikatos apsaugos ministerija labai džiaugiasi šiais garbingais, išmintingais, lyderiaujančiais medicinos, visuomenės sveikatos žmonėmis, mokslininkais ir praktikais, kurie kuria visuomenei pridėtinę vertę“, – „Lietuvos sveikatai“ sakė sveikatos apsaugos ministrė M.Jakubauskienė.
.jpg)
Seimo pirmininkas Juozas Olekas palinkėjo draugijai išlaikyti inovacijų dvasią, o Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas akcentavo draugijos indėlį ugdant medicinos lyderius ir skatinant pažangą sveikatos apsaugos srityje.
Draugijos valdybos prezidentą prof. Algirdą Utkų pavyko trumpai pakalbinti per pertraukėlę po sveikinimo kalbų ir apdovanojimų. Profesorius sakė jaučiantis šventinę nuotaiką. „Smagu, kad galime švęsti tokį jubiliejų. Tai neeilinė šventė – 220 metų. Lietuvoje daugiau nėra medicinos draugijų, kurios gyvuotų taip ilgai“, – tikino prof. A.Utkus.
Jis pabrėžė, kad Vilniaus medicinos draugija vienija įvairias profesines draugijas. Visoms joms, kurios tik išreiškia norą bendradarbiauti, sudaroma galimybė įsijungti į draugijos veiklą. Didžioji dalis šių profesinių draugijų arba jų filialų įsikūrę Vilniaus mieste.
„Mūsų draugija daugiau yra švietėjiško pobūdžio, nes mes organizuojame renginius, kurie skirti visai visuomenei. Skleidžiame informaciją populiariai, žmonėms suprantama kalba, apie ligas ir jų prevenciją, gyvenseną, jos įtaką sveikatai bei gyvenimo trukmei. Tai yra pagrindinis darbas. Žinoma, nepamirštame medicinos istorijos aspektų, kurie yra labai svarbūs ir iš kurių galime daug ko pasimokyti“, – apie draugijos veiklą pasakojo valdybos prezidentas.
Apdovanoti medicinos išradimų kūrėjai
Renginio metu ypatingas dėmesys skirtas tiems, kurie savo darbu prisideda prie medicinos pažangos. Apdovanoti praktikoje pritaikytų medicininių išradimų kūrėjai – gydytojai, mokslininkai ir inžinieriai, kurių naujovės gerina pacientų gydymo rezultatus ir kasdienį medikų darbą. Jų pasiekimai įkvepia visą bendruomenę tęsti tradiciją: „Mažas išradimas – didelis žingsnis į priekį“.
Santaros klinikų gydytoja radiologė, doktorantė Aurelija Domarkienė apdovanota už inovatyvią ir mažai invazyvią gydymo metodiką – kelio sąnario arterijų embolizaciją.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas chirurgas Gintaras Varanauskas – už praktikoje pritaikytas pilvo sienos išvaržų operacijas be tinklelio fiksavimo, kurios leidžia pacientams tikėtis trumpesnių operacijų, geresnės savijautos ir gyvenimo kokybės po operacijos.
Santaros klinikų gydytojas intervencinis radiologas dr. Givi Lengvenis apdovanotas už klinikinės problemos sprendimą, kaip dar prieš galvos smegenų krešulio pašalinimo procedūrą identifikuoti pacientus, kuriems standartinės priemonės gali būti neefektyvios.
Santaros klinikų gydytojai pediatrei ir neonatologei dr. Violetai Gulbinienei apdovanojimas skirtas už tyrimą, išsprendusį antenatalinės vaisiaus uždegiminio atsako sindromo diagnostikos iššūkį, turintį didelę reikšmę neišnešiotų naujagimių sergamumui ir mirtingumui.
Tų pačių klinikų vaikų intensyviosios terapijos gydytoja dr. Edita Poluziorovienė apdovanota už Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų su pasikartojančiu bronchų obstrukcijos sindromu kohortos sukūrimą ir šio sindromo ryšio su alfa-1 antitripsino variantais ištyrimą.
Klinikinės medicinos instituto intervencinis kardiologas-elektrofiziologas bei mokslininkas dr. Justinas Bacevičius apdovanotas už naudotojui draugiško nešiojamojo prietaiso, kuris monitoruoja širdies veiklą, išradimą.
.jpg)
Dr. J.Bacevičius „Lietuvos sveikatai“ pasakojo, kad prie šio išradimo dešimtmetį plušėjo didelė gydytojų, rezidentų ir inžinierių komanda. Išrastas prietaisas primena išmanųjį laikrodį, tačiau jis stebi nešiotojo širdies darbą, užrašo šešių kanalų elektrokardiogramas ir informaciją išsaugo. Prietaisas ypač naudingas žmonėms, kuriems yra reti širdies ritmo sutrikimai, aritmijos. Tiesa, pirmieji širdies veiklos sutrikimo epizodai gali būti labai trumpi, kol pacientas atvyksta į Skubios pagalbos skyrių, kol jam atliekami tyrimai – jie praeina ir lieka nepastebėti.
„Labai ryškūs du praktikoje pasitaikę atvejai, kada pritaikėme prietaisą. Vienas – kai suaugęs žmogus alpdavo vairuojant, netekdavo sąmonės. Tai jam pasikartojo du kartus. Po antrojo atvejo Skubios pagalbos ir priėmimo skyriuje aš jį kaip tik konsultavau ir nusprendžiau, kad verta jį įtraukti į mokslinį projektą. Tuo metu turėjome prototipinį prietaisą, kuriam lituodavome laidelius ligoninės rūsyje. Projekto metu mes jam diagnozavome aritmiją. Paciento širdies plakimai staiga pasiekdavo 220 kartų per minutę ir žmogus tiesiog nualpdavo. Tai pastebėję mes jį nukreipėme į operacinę, aš jį išoperavau ir pacientas jau ketverius metus gyvena be aritmijos.
Kitas atvejis, kai vaikui konsiliumo metu prieš dvi savaites pirmą kartą pritaikėme prietaisą. O ten buvo atvirkštinė situacija – mes atšaukėme operaciją, kuri jam būtų visiškai beprasmė, nes apskritai buvo dėl mažo kraujospūdžio, o ne dėl reto pulso. Todėl diagnostika yra labai svarbi, nes negalime empiriškai operuoti žmonių. Mes turime žinoti, kokia yra problema ir tada skirti specializuotą gydymą“, – apie išradimo svarbą pasakojo dr. J.Bacevičius.
Vakaro programoje svarbią vietą užėmė ir Vilniaus medicinos draugijos istorijos pristatymas. Susirinkusieji išgirdo apie draugijos įkūrimo ištakas, jos veiklą carinės rusijos, tarpukario Lietuvos ir sovietmečio laikais. Akcentuota, kad draugija visus šiuos metus išliko mokslo ir žmogiškumo švyturiu, prisidėjo prie medicinos pasiekimų ir sveikatos apsaugos politikos formavimo. Pristatymo metu buvo paminėti iškiliausi draugijos nariai ir svarbiausi projektai, kurie paliko ryškų pėdsaką Lietuvos medicinoje. Renginys Vilniuje tapo gyvu liudijimu, kad draugija išlieka reikšminga jėga, vienijančia Lietuvos medikus, skatinančia naujas idėjas ir saugančia tautos sveikatos gerovę.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: