„Parkinsono liga sergančius žmones Santaros klinikų Parkinsono ligos kabinete konsultuojame jau daugiau nei 10 metų. Didelis pacientų srautas neslūgsta – per metus suteikiame per 3 tūkst. ambulatorinių konsultacijų dėl Parkinsono ligos ir kitų judėjimo sutrikimų. Taikome modernius diagnostikos metodus, parenkame medikamentinį gydymą, mokome savistabos ir fizinių ligos kontrolės būdų. VUL Santaros klinikų Parkinsono ligos, distonijų ir kitų judėjimo sutrikimų koordinaciniame centre darniai dirba neurologai, psichiatrai, psichologai, radiologai, genetikai, reabilitologai ir neurochirurgai.
 
Anksčiau neurochirurginėms intervencijoms dėl Parkinsono ligos pacientus turėdavome siųsti kitur, o dabar viskuo galime pasirūpinti patys – esame visiškai atsakingi už pacientą ir galime stebėti visą gydymo kelią. Pacientas jaučiasi saugus, nes šalia yra jį gydę gydytojai, žinantys visą ligos istoriją ir eigą“, – sako VUL Santaros klinikų Parkinsono ligos, distonijų ir kitų judėjimo sutrikimų koordinacinio centro vadovė neurologė dr. Rūta Kaladytė Lokominienė, kuri VUL Santaros klinikų Parkinsono ligos kabinete dirba kartu su kolegėmis neurologėmis Neringa Tutliene ir Jevgenija Guk.
 
Ragina neatidėlioti ir registruotis konsultacijos
Parkinsono liga Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1,5 tūkst. gyventojų. Skaičiuojama, kad viso šia lėtine neurodegeneracine liga mūsų šalyje serga maždaug 11–12 tūkst. asmenų.
Ambulatorinė bei stacionarinė pagalba pacientams teikiama ir COVID-19 pandemijos metu, laikantis epidemiologinės saugos principų, todėl Santaros klinikų neurologės ragina ir drąsina žmones neatidėlioti būtinų medicinos specialistų konsultacijų.
 

Neurochirurgas Žilvinas Chomanskis pabrėžia, kad kuo anksčiau nustatoma liga, tuo daugiau galimybių valdyti jos eigą ir išvengti sunkiausių padarinių. Santaros klinikose griežtai laikomasi visų saugumo priemonių, net ir per pandemiją medikų komandos atlieka neurochirurgines operacijas ir taip suteikia efektyvią pagalbą pacientams.

 
Pasak neurologės dr. R.Kaladytės Lokominienės, nustatant ir gydant Parkinsono ligą, labai svarbus yra šeimos gydytojo vaidmuo. Santaros klinikų specialistai palaiko nuolatinį ryšį su pirminės sveikatos priežiūros grandies gydytojais, aiškindami, kaip galima atpažinti Parkinsono ligos simptomus.
 
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad sergančiuosius neurologas turėtų konsultuoti bent kartą per pusmetį, o ligai progresuojant – dar dažniau. „Liga gali būti įvairialypė, kiekvienas pacientas turi individualių rizikos veiksnių, todėl diagnozę formuluojame remdamiesi griežtais visuotinai priimtais kriterijais, pakartotinių konsultacijų metu peržiūrime gydymą, stebime dėl galimų pažengusios ligos komplikacijų, analizuojame, kaip optimaliau koreguoti motorinius ir nemotorinius simptomus. Kartu ieškome galimybių laiku taikyti alternatyvius gydymo būdus. Juos pasitelkiame tuo metu, kai optimalus medikamentinis gydymas jau nepajėgia išlaisvinti paciento nuo pažengusios ligos naštos, bet dar nėra uždelstų negrįžtamų komplikacijų ir specifinės intervencijos pacientui dar gali padėti“, – kalba dr. R.Kaladytė Lokominienė.
 
Pasak neurologės, būtent GSS operacijos, kurios šiuo metu atliekamos ir VUL Santaros klinikose, yra vienas pažangiausių ligos gydymo metodų, įrodančių, kaip modernios medicinos technologijos gali pastebimai pagerinti paciento savijautą ir gyvenimo kokybę. Todėl ypač svarbu šią gydymo galimybę realizuoti laiku.
Norintys konsultuotis dėl operacinio gydymo taikymo, turėdami šeimos gydytojo (terapeuto) arba antro lygio neurologo elektroninį siuntimą trečio lygio neurologo konsultacijai, turėtų registruotis VUL Santaros klinikų Konsultacijų poliklinikos skambučių centro telefonu arba internetu per e. sveikatos puslapį – pas Parkinsono ligos kabineto gydytoją.
 
Prognozuoja dar gausesnį pacientų srautą
Po sėkmingo GSS operacijų starto Santaros klinikose neurochirurgas Ž.Chomanskis prognozuoja, kad Parkinsono ligos kabinetas sulauks dar daugiau užklausų ir padaugės pacientų, kuriems galima taikyti GSS terapiją. Šias operacijas Lietuvoje finansuoja Valstybinė ligonių kasa.
 
Ž.Chomanskis pasakoja, kad visa GSS procedūra trunka apie 3-4 valandas. Pacientas yra užmigdomas, neurochirurgas anatomiškai elektrodu nusitaiko į branduolį. Paprastai pacientui implantuojama po vieną elektrodą abiejose smegenų pusėse. Patikrinus elektrodų padėtį, kiekvieno elektrodo laidai pravedami po oda ir prijungiami prie neurostimuliatoriaus, kuris patalpinamas krūtinės srityje po oda.
 
Neurochirurgas atkreipia dėmesį, kad net nepradėjus stimuliacijos, paciento būklę paveikia pažeidimo efektas: į smegenis įvedus elektrodus, branduoliai yra sudirginami, tad būklė iš karto pagerėja. „Vienas pacientas po GSS operacijos tikino, kad taip, kaip vaikšto dabar, nevaikščiojo net penkerius metus. Taigi staigus rezultatas jį pradžiugino. Tačiau jį iš karto įspėjome, kad šis efektas praeis, teks vartoti vaistus ir pradėti stimuliaciją“, – dalijasi Ž.Chomanskis.
 
Po operacijos pacientai siunčiami reabilitaciniam gydymui. Antrą reabilitacijos savaitę pacientas vėl susitinka su gydytojų komanda ir pradedama stimuliacija. Įjungta ir sureguliuota neurostimuliatoriaus įranga visą parą siunčia elektrinius impulsus į smegenų sritį, kuri kontroliuoja judėjimą. Šie impulsai efektyviai slopina pažengusios Parkinsono ligos motorinius simptomus.
Elektrinę stimuliaciją galima reguliuoti, atsižvelgiant į individualaus paciento būklę. Dažniausiai optimalus poveikis pasiekiamas nuo trijų iki šešių mėnesių po procedūros.

 
Laisvesnis judėjimas ir mažesnis vaistų krepšelis
Pacientų, kuriems taikoma GSS terapija, motorinės funkcijos pažanga vis dar akivaizdi stebint 5 metus po procedūros.
Ši terapija gali padėti sumažinti vartojamų vaistų kiekį. „Pagrindinis Parkinsono ligos gydymo būdas yra vaistai, o jų yra net šešios grupės. Ligai progresuojant gali tekti vartoti kelių grupių medikamentų, derinti juos prie maisto režimo ir kitų ligų gydymo, todėl kyla nepatogumų. Pacientus gali varginti depresija, nemiga, nestabilus kraujospūdis, atminties pablogėjimas, vidurių užkietėjimas, šlapimo nelaikymas.
 
Norint palengvinti šiuos sutrikimus, taip pat gali tekti vartoti vaistų. Taigi, kai kuriems pacientams kiekvieną dieną tenka gerti po 20-25 tabletes! Sėkminga GSS terapija kai kuriems pacientams ženkliai sumažina vaistų krepšelį: vaistų vartoti tenka, tik jų reikia kur kas mažiau. Klinikiniai tyrimai parodo, kad pažengus Parkinsono ligai, giliųjų pamatų branduolių stimuliacijos procedūros teikiama nauda viršija optimalaus izoliuoto medikamentinio gydymo naudą“, – teigia dr. R.Kaladytė Lokominienė.


 
Ar šį pacientą reikia operuoti?

„Nemažai pacientų domisi Parkinsono ligos chirurginio gydymo galimybėmis, tačiau ne visuomet naudojasi patikimais informacijos šaltiniais“, – teigia dr. Rūta Kaladytė Lokominienė. Ji atkreipia dėmesį, kad Pasaulinė Parkinsono ligos ir judėjimo asociacija yra paruošusi informacinę medžiagą pacientams įvairiomis kalbomis. Naudingos informacijos tinklalapyje suteikia ir Lietuvos Parkinsono ligos draugija, vienijanti sergančiuosius šia liga, jų šeimų narius, globėjus, draugus, medikus ir kitus žmones. Tačiau tiksliausią informaciją gali suteikti konsultuojantis specialistas.

 
„Chirurginiai Parkinsono ligos gydymo būdai taikomi pažengusia liga sergantiems ir neurologo rekomendacijų kruopščiai besilaikantiems asmenims, kurių būklė kiekvieną dieną dinamiškai kinta: ištinka neprognozuojamas sustingimas ar (ir) nevalingi judesiai, o vaistai šių reiškinių nebegali palengvinti. Tačiau GSS atliekama tikrai ne kiekvienam asmeniui, kuris serga progresuojančia Parkinsono liga. Santaros klinikose dirbantys neurologai, kurie specializuojasi gydant Parkinsono ligą, žino, kad kiekvieno paciento atvejis yra individualus: skiriasi bendra sveikatos būklė, emocinė pusiausvyra, pažinimo būklė, bet to, kiekvienas turi charakterio ypatybių, nuostatų, įsitikinimų, į kuriuos būtina atsižvelgti. Tad gydymo taktiką suformuluojame remdamiesi bendru – specialistų komandos ir paciento – sutarimu“, – pasakoja dr. R.Kaladytė Lokominienė.
 
Apie paciento tinkamumą GSS operacijai, nuodugniai įvertinus paciento būklę, sprendžia GSS komanda: neurologas, psichiatras, psichologas, neurochirurgas, radiologas (atliekama 3T galvos smegenų MRT). Po operacijos pacientu nuolat rūpinasi neurologai, reabilitologai, psichologas ir psichiatras.
Taigi, GSS yra klinikiniais įrodymais pagrįstas judėjimo sutrikimų gydymo būdas, įtrauktas į Pasaulinės Parkinsono ligos ir kitų judėjimo sutrikimų asociacijos bei Europos neurologų draugijų federacijos (EFNS) Parkinsono ligos gydymo gaires. Dažniausiai procedūra atliekama pacientams, kuriems liga diagnozuota daugiau nei 5 metus ir kurių medikamentinis gydymas nebeteikia tokių rezultatų kaip anksčiau. Procedūros sėkmė tiesiogiai priklauso nuo tinkamos pacientų atrankos ir darnaus specialistų komandos bei ligonio bendradarbiavimo. Šis gydymo būdas taikomas ir VUL Santaros klinikose.

---

Užklumpa ir jaunus
Didžioji dalis sergančiųjų Parkinsono liga yra vyresni negu 55 metų žmonės. Tačiau vienam iš dešimties sergančiųjų liga prasideda iki 40 metų amžiaus ar net anksčiau. Neurologė dr. R.Kaladytė Lokominienė per savo praktiką yra dirbusi su pacientais, kurie patyrė simptomus, būdami jaunesni nei 30 metų. Anot medikės, ankstyvųjų ligos simptomų pacientas gali ir neužfiksuoti, tad ligos pradžia yra reliatyvi.
 
Kaip pagrindinius Parkinsono ligos simptomus neurologai įvardija galūnių drebėjimą (tremorą), judesių sulėtėjimą, sustingimą, eisenos sutrikimą, raumenų skausmą bei spazmus.
Pacientai neretai skundžiasi, kad pasikeitė jų kalbėsena ir rašysena, kamuoja greitas nuovargis, miego sutrikimai, nerimas ir depresija, staigi nuotaikų kaita, atminties nusilpimas, uoslės praradimas, vidurių užkietėjimas, šlapimo pūslės problemos, padidėjęs seilėtekis, seksualinės funkcijos sutrikimas, odos vėžys ir kita.
 
Vaistai slopina Parkinsono ligos simptomus ir atitolina komplikacijas. Kai pacientas serga ilgiau nei dešimt metų, maždaug ties 60-65 metų amžiaus riba medikams tenka ieškoti alternatyvių gydymo būdų.
 
Parkinsono liga yra antra labiausiai pasaulyje paplitusi lėtinė neurodegeneracinė liga po Alzheimerio ligos. Sergant Parkinsono liga nervinėse ląstelėse susidaro pakitęs baltymas alfa-sinukleinas, tačiau tiksli ligos priežastis vis dar nežinoma.
Tarptautinė sergančiųjų Parkinsono liga diena minima balandžio 11 dieną.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!