- Seime surengėte tarptautinę konferenciją ilgaamžiškumo tema. Likote patenkintas šios susidomėjimu?
 
- Susidomėjimas buvo netgi labai geras. Užsiregistravo daugiau kaip trys šimtai žmonių, o gyvai dalyvavo, manau, per du šimtus. Iš viso buvo septyni užsieniečių ir septyniolika lietuvių profesionalų pranešimų. Kad konferencijos dalyvius temos sudomintų ir įtrauktų, turėjau tikslą pašnekovus pasikviesti tik gyvam bendravimui. Norėjosi parodyti visą spektrą mokslo ir praktinių tiesų, kurios gali lemti, kad ilgiau gyventume sveikai. Vis dėlto liko neaptarta dar daug sveiką ilgaamžiškumą lemiančių sričių.
 
- Sveikatos apsaugos ministrę Mariją Jakubauskienę taikliai pavadinote Sveikatos Marija. Neįsižeidė ji už tai?
- Priešingai. Manau jai tai patiko. Kol kas ji pateisina lūkesčius, kuriuos į ją esame sudėję ir, duok Dieve, kad toliau taip būtų. Jei ir toliau žmonės ją vadins Sveikatos Marija, jai tai bus tik komplimentas.
 
- Ilgus metus kalbama, kad visuomenės sveikatai ir prevencijai nepakanka dėmesio, skiriamas per mažas finansavimas. Gal ši Vyriausybė tai pakeis?
 
- Dėl finansavimo abejoju – esame atsidūrę sudėtingoje geopolitinėje situacijoje. Todėl svarbu, kad lėšos ir veikla, kuri dabar yra skiriama visuomenės sveikatos labui, būtų maksimaliai nukreipta sveiko ilgaamžiškumo visose amžiaus grupėse link. Man džiugu, kad tokio lygio renginys buvo Seime, jame dalyvavo Seimo pirmininkas, švietimo ir sveikatos ministrai. Jų dalyvavimas, o ne kolegų delegavimas parodo, kad visuomenės sveikata yra prioritetas. Jei Seimo rūmų salėje kalbame apie ilgaamžiškumo temas ir tam skiriami resursai, vadinasi, temos svarbios. Vis dėlto visuomenės sveikata – didžiulis darbo baras. Siekiu, kad tai kuruotų atskiras viceministras, atėjęs iš visuomenės sveikatos srities. Nes jei šalia jis dar kuruos kitas sritis, visuomenės sveikata nukentės. Raginu mūsų ministrę ieškoti tokios galimybės.
 
- Nagrinėjote ir neišnaudojamą SPA centrų potencialą, kai jų prevencinė vertė didžiulė. Kaip juos integruoti į nacionalinio lygmens sveikatos strategijas? Ligonių kasoms su jomis sudaryti sutartis realu?
 
- Sanatorinis gydymas gali reikšmingai prisidėti atkuriant, o vėliau palaikant žmogaus sveikatą. Kartą Tenerifėje teko apsistoti viešbutyje, kuriame buvo daug senjorų iš Anglijos. Pasirodo, jiems apmokamas dviejų savaičių viešbutis su SPA procedūromis! Pacientai su judėjimo negalia taip ne tik gauna sveikatos priežiūros paslaugas, bet ir jaučiasi integruoti į socialinį gyvenimą. Anglai apskaičiavo, kad senjorus siųsti į Tenerifę tokioms procedūroms apsimoka.
Taigi, kuo daugiau galimybių tokiu būdu gerinti sveikatą ir atkurti savo resursus – tuo geriau. Klausimas, kaip pritraukti daugiau privačių lėšų, kad tokias paslaugas būtų galima plėsti. Turime puikius kurortus, tad būtų puiku, jei čia galėtų atvažiuoti ir daugiau užsieniečių. Nuo to tik išloštume.
Svarbu, kad pacientas paslaugas gautų laiku, kokybiškas, jos būtų įperkamos. Jei sanatorinis gydymas būtų dengiamas iš draudimo – labai gerai, bet galima svarstyti ir dalinį apmokėjimą iš valstybės ar privataus draudimo, kuris mūsų šalyje per menkai išnaudojamas.
 
- Seimo Sveikatos reikalų komiteto vienas tikslų – pastiprinti visuomenės sveikatos biurų veiklą. Ar pastariesiems tapo lengviau kvėpuoti?
 
- Senstant populiacijai, o senjorams vis labiau susiduriant su multipatologijomis, reikalinga daugiau sveikatos paslaugų, tačiau visada sveikatai skirtų lėšų liūto dalis atitenka ligoms gydyti, o ne sveikatos prevencijai. Taip yra visose šalyse.
Atsirandant naujoms technologijoms ir galimybėms, siūliau kiekviename komiteto posėdyje nagrinėti visuomenės sveikatai skirtą klausimą, o ne vien diskutuoti apie ligų gydymą ar vaistus. Be to, kas yra daroma siekiant stiprinti ir saugoti žmonių sveikatą ministerijoje, vyriausybėje, savivaldybėse, galų gale kiekvienoje bendruomenėje, šeimoje ar asmeniškai kiekvieno? Konferencija ilgaamžiškumo tema ir buvo skirta kiekvienam mūsų. Tikiu, kad tai – tik pradžia. Turime keisti mąstymo paradigmą. Ne vien tik kalbėti, kad prevencija turi būti prioritetas, bet realiai tam skirti dėmesį.
 
- Jei ne menką finansavimą, tuomet dėl sveikatos prevencijos stokos kaltiname švietimo trūkumą...
 
- Nežinia, kuo šviesti... Prožektoriumi? Žvake? Trūksta sveikatos raštingumo ir domėjimosi savo sveikata. Ar rasite Lietuvoje bent vieną, kuris nežinotų, jog rūkymas kenkia sveikatai? Deja, dalis žmonių tai žinodami vis tiek rūko. Žinios elgesio nekeičia. Kad susiformuotų ir atsirastų sveikatai palankus požiūris, o vėliau ir elgesys, priklauso nuo daug ko. Vienas motyvacijos būdų – domėjimasis ilgaamžiškumo tema: nuo ko priklauso sveikata ir nuo ko priklauso senėjimas, kaip jį sulėtinti ar net jo procesą pasukti atgal. Kuo toliau, tuo labiau mokslas mums tai atskleidžia. Reikalinga, kad kuo daugiau šių žinių pasiektų protus ir širdis, žmonės užsikrėstų šia teigiama infekcija, o būti sveikesniam, ilgiau aktyviam amžėjant, taptų madinga. Svarbu siekti ne ilgaamžiškumo, o sveikų ilgų gyvenimo metų. Pasiūliau idėją kiekvienam mūsų tapti sveikatos ambasadoriumi – sau, šeimai, bendruomenei. Plėsdamas mokslo žinias, besigilindamas į naujoves, besidalindamas patirtimi ir eini sveiko amžėjimo keliu.
 
- Konferencijoje kalbėta, kad ateities medicina bus personalizuota – kiekvienam pagal jo biologinį laikrodį. Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, tokie užmojai kol kas skamba kaip iš kosmoso.
 
- Nebe! Ten, kur tam skiriamos pakankamos lėšos, tai jau vyksta. Nulaužti savo amžėjimo kodą reikia daug pinigų ir paties žmogaus pastangų, bet kai mokslas gali paaiškinti, kodėl ir kaip tą padaryti, bandome ir mes eiti tuo keliu. Jei šiame kelyje nebus galimybės dalyvauti privačiomis lėšomis, procesas vyks lėčiau. Sveikatos apsaugos ministerija siekia, kad žmonės pagalbą gautų ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose – tai didelis iššūkis.
 
- Sakote, kad, einant sveiko ilgaamžiškumo keliu, reikia ne tik didelių finansų, bet ir daug asmeninių pastangų. Kokia jūsų sveikata? Kaip ja rūpinatės?
 
- Deja, peršalimo ligos kimba ir prie manęs. (Šypsosi.) Vis dėlto didelių ydų neturiu. Namuose neturime cukraus. Džiaugiuosi, kad jaunystėje daug sportavau, atitinkamai elgiausi, o ir tėvai atitinkamai augino. Tėvams – 90 metų, o jie dar gali savimi pasirūpinti. Čia kaip rūpintis automobiliu: turi būti naudojami kokybiški degalai ir tepalai, laiku atliekama techninė apžiūra, sutikrintos stabdžių kaladėlės... O darbas Seime duoda savo. Gaila, kad kai kurie dalykai daromi taip, o ne kitaip. Kaip medicinos profesorius, kolegoms Seime norėčiau pasiūlyti kai ką daryti kitaip, bet jie tokie pat žmonės, turintys nuomonę, tad pykti negali… Profesinė veikla užgrūdino.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!