- Kiek iš visų gimdymų sudaro ankstukų gimimai ir ar įmanoma tokį būsimą gimdymą numatyti iš anksto? Kokios priežastys lemia, kad kūdikis gimsta neišnešiotas?
 
- Lietuvoje apie 5-6 procentai vaikų gimsta anksčiau laiko. Kartais to priežastys būna aiškios, pavyzdžiui, išorinės – tarkime, įvyko trauma, kuri nulemia ankstyvesnį gimimą. Būna mamos sveikatos būklės nulemtos priežastys – įvairios lėtinės ligos, širdies ydos, diabetas ir visos kitos, kurios pasireiškia su amžiumi arba turimos nuo jaunystės. Tai gali būti kraujo grupių nesutapimas tarp mamos ir vaikelio, gali būti daugiavaisis nėštumas, kuris visada gerokai anksčiau atskuba į pasaulį. Tai gali lemti ir mamos turimos infekcijos.
Iš vaikučio pusės ankstyvą gimimą gali lemti apsigimimai ar kokios raidos ydos ir čia jų būna labai įvairių. Tačiau dažniausiai iš tiesų taip ir lieka neaišku, kodėl atsitiko taip, kad kūdikis gimė per anksti.
 
- Kiek priešlaikiniam gimdymų skaičiui turi motinos amžius?
 
- Kuo žmogus yra vyresnis, tuo jis daugiau įgyja ligų, įvairių sveikatos problemų, todėl mamos, kurios gimdo vyresniame amžiuje, ypač jeigu tai yra pirmas gimdymas, tai gali turėti įtakos, kad kūdikis gims neišnešiotas. Iš kitos pusės, vėlyvą gimdymo amžių lemia ir tai, kad moterys susiduria su sunkumais pastojant, o pastoti vyresniame amžiuje yra sunkiau. Tačiau moters amžius nėra vienintelė priežastis, dėl ko gali įvykti priešlaikinis gimdymas.
Tiesa, dabar išsaugoti ankstuko gyvybę galimybių turime daugiau: turime modernios įrangos, svarbios ir medicinos personalo kompetencijos, nes viena įranga nedirba pati. Atsirado daugiau patirties, žmonės važiavo, mokėsi, kėlė kvalifikaciją.
Kas dar svarbu – regionalizacija labai gerai veikia. Ankstukai dažniausiai gimsta, kaip ir reikalaujama, perinatologijos centruose, kur jie gali gauti visą reikiamą pagalbą, kur pritaikyta visa aplinka.
 
- Kurią nėštumo savaitę gimusio ankstuko gyvybę galima išgelbėti?
 
- Pasaulyje ta gyvybingumo riba yra laikoma 22 savaitės. Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimas teigia, kad neišnešiotas naujagimis – tai yra naujagimis, kuris gimė ne vėliau kaip 22 nėštumo savaitę ir yra didesnis negu 500 gramų.
Tų vaikučių pasaulyje, kurie gimė anksčiau negu 22-ąją nėštumo savaitę, yra tiek, kad galima ant pirštų suskaičiuoti, bet realiai tokio amžiaus vaisius dar neturi normalių plaučių ir dėl to jis negali gyventi. Čia nebent koks per stebuklą išgyvena arba dėl blogai suskaičiuoto nėštumo. O apatinė svorio riba, kuri yra apibrėžta nuo 500 gramų, jau tikrai nebeegzistuoja. Kiekvienais metais turime vaikučių, sveriančių per 400 gramų, po vieną kitą – ir sveriančių mažiau. Kauno klinikose yra gimę du neišnešiotukai, kurių vienas svėrė 350 gramų, kitas – 390 gramų, ir abu išgyveno.
Tai rodo, kad ir tokius vaikus galima išgelbėti, bet, deja, ne visiems galime padėti. Higienos instituto naujagimių registro duomenimis, prieš 30 metų išgyvendavo apie 9 procentai neišnešiotų vaikučių, o dabar jų yra apie trečdalį, taigi vienas iš 3 turi šansą. Mes nežinom, kuris ir kaip, bet tikrai taip nutinka.
 
- Mitas ar tiesa, kad per anksti gimęs kūdikis visada ateityje susidurs su sveikatos problemomis, toks gimimas turės liekamųjų reiškinių?
 
- Priklauso nuo neišnešiotumo. Neišnešiotas yra ir 36 savaičių naujagimis, kuris pasekmių greičiausiai nepajus. Bet ir jie yra vienas kitam nelygūs. Kuo naujagimio gestacija ir svoris yra mažesni, tuo didesnė tikimybė, kad kokių nors nepalankių reiškinių liks, bet nereiškia, kad jų tikrai bus. Tai nulemia, kokios buvo komplikacijos gimdymo metu, kokios buvo naujagimystės laikotarpio komplikacijos, kiek kūdikis turės medicininės priežiūros, kiek lankys reabilitaciją, kineziterapiją, jeigu ji bus reikalinga. Čia yra daug dedamųjų.
Bet neišnešiotumas yra diagnozė visam gyvenimui, ypač tų mažų savaičių naujagimiams, nes jie paskui dažniau serga kvėpavimo infekcijomis, jie daugiau turi ir atopinių ligų, jiems gali būti nutukimas, neurovystymosi sutrikimai. Todėl  tokie vaikai tikrai turi būti stebimi ir jiems teikiama nuolatinė pagalba, parama, kurios jiems reikia.
 
- Kurio neišnešiotuko gimimą jus asmeniškai laikote stebuklu?
 
- Daug tų situacijų buvę. Vaikučių, gimusių anksčiau nei 32-ąją nėštumo savaitę, anksčiau per metus būdavo apie 100, dabar tokių būna apie 70 ir kiekviena ta istorija yra ypatinga. Mes visą laiką prisimename tuos pačius mažiausius vaikučius, tas mūsų mergytes, kurių viena svėrė 350 ir jai dabar yra šešeri, ji greitai eis į mokyklą, ir kitą mergytę, kuri neseniai iš mūsų klinikų išvažiavo sverdama 390 gramų, ji gimė 22 savaičių. Abi mergytės, dar nesiekdamos 500 gramų, yra patyrusios operacijas: viena – plaučių, kita – žarnyno. Bet, kaip rodo laikas, iš pokalbių su mamomis matome, kad ir vienai, ir kitai neblogai sekasi. Aišku, yra šiokių tokių sveikatos problemų, nėra taip, kad visiškai rūpesčio nebūtų, bet vis tiek tai yra didelė laimė šeimai.
 
- Kokios pagalbos Kauno klinikų neonatologams trūksta, kas pagerintų neišnešiotų kūdikių išgyvenamumo rodiklius?
 
- Neonatologija yra viena brangiausių medicinos šakų ir neišnešioti naujagimiai neišgyventų be specialios pagalbos, be specialių mašinų, kurias naudojame ir kvėpavimui, ir kraujotakai, ir kitoms gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Visa aparatūra gauta maždaug 2014-2015 metais ir natūralu, kad ji genda, dėvisi ir ją reikės atnaujinti, bet tai yra itin brangu ir vienoms ligoninėms atlaikyti visą šitą aparatūros atnaujinimą tikrai nėra paprasta.
Antra, minėjau Europos naujagimių standartus, kuriuos diegiant yra nurodyti irgi tam tikri plotai, kiek turi būti skirta vienai reanimacijos lovai, vienai naujagimio lovai, vienam šeimos kambariui ir taip toliau. Mes tokių sąlygų neturime, nes tiek Kauno perinatologijos centre, tiek Vilniaus perinatologijos centre patalpos yra senos ir tiesiog bandome rekonstruoti kai kurias vietas, bet iš tikrųjų, kad atitiktume standartus, elementariai reikėtų naujų ligoninių abiem perinatologijos centrams.
Trečia – trūksta neonatologijos rezidentų. Mes daug metų prašome daugiau rezidentūros vietų, nes apie vieną trečdalį šios srities gydytojų yra arti pensinio amžiaus, juos reikės pakeisti, tačiau naujų gydytojų paruošimas trunka ilgai. Vien pati rezidentūra yra 6 metų trukmės, tačiau reikia turėti omenyje, kad studijuodami žmonės išeina dar į nėštumo, gimdymo atostogas, kaip atsitinka su jaunais rezidentais, tad realiai jauno gydytojo paruošimas trunka dešimtmetį. Tikimės, kad į mūsų prašymą dėl rezidentų bus atsižvelgta.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!