- Neseniai Kauno klinikos pristatė naujovę – Priėmimo skubiosios pagalbos telemediciną, kurios tikslas – bendradarbiauti su regioninėmis ligoninėmis. Kokią problemą sprendžiate?
 
- Pasaulyje stebimi į priėmimo skyrius didėjantys pacientų srautai. Pavyzdžiui, po kovido per parą turėdavome apie 120 pacientų, dabar – 240. Įtaką daro pirminės sveikatos priežiūros grandis, žmonių sąmoningumas, paslaugų prieinamumas ir jų apmokėjimas, taip pat daug kitų faktorių. Ligoninė tam negali padaryti jokios įtakos, tai turėtų spręsti sveikatos politikai nacionaliniu mastu.
Vis dėlto kai kurias priežastis kontroliuoti galime: mums greitoji į priėmimo skyrių atveža apie 13 procentų pacientų iš rajonų, paanalizavome, kad daugeliu atveju jiems tereikia konsultacijos, o ne sudėtingų tyrimų, tad po to jie grąžinami atgal į rajoninę ligoninę. Taip gaištamas kelionės ir konsultacijos laikas, apkraunamas mūsų personalas, pacientai pagalbos laukia ilgai. O rajonuose resursai nėra iki galo panaudojami, nors jie turi ir puikiai veikiančią laboratoriją, rentgeno aparatą, konsultuojančius gydytojus, slaugytojus. Panagrinėję tarptautinę patirtį, telemediciną užčiuopėme kaip įrankį, galintį išspręsti šią problemą. Gydytojai rajonuose prieš siųsdami pacientą į didžiuosius centrus, galėtų pasikonsultuoti su mumis nuotoliu ir paslaugą suteiktų vietoje – arčiau paciento gyvenamosios vietos.
 
- Rajoninės ligoninės šią naujovę turbūt priima su džiaugsmu, kadangi dažnai pabrėžia galinčios ir siekiančios suteikti kuo daugiau paslaugų.
 
- Apie pacientus, paliekančius rajonines ligonines, populiaru sakyti, kad jie balsuoja kojomis, tad tiek rajoninių gydymo įstaigų, tiek mūsų gydytojai telemedicinoje mato didelę prasmę. Nes problema, kad pacientai palieka rajono ligonines nepasitikėdami jų paslaugomis, aktuali. Jei visi suvažiuos į centrus, rajono ligoninės liks tuščios.
Kad taip nenutiktų, su įstaigų vadovais daug dirbome ir diskutavome. Jei pacientas matys nuotoliu konsultuojantį gydytoją, supras, jog atvykęs, tarkime, į Kauno klinikas, sutiks tą patį gydytoją ir šis pasakys tą patį. Kai gydymo planas bus aptariamas prie paciento, jis labiau pasitikės gydytojais ir sistema, tad jį pavyks išlaikyti jo rajono ligoninėje.
Dar vienas rajoninėms ligoninėms teigiamas telemedicinos efektas – specialistų kompetencijos auginimas. Budintys gydytojai nuolatos konsultuodamiesi su mūsų specialistais, sprendimus nuolat kartoja ir taip išmoksta juos priimti patys, jaučiasi drąsiau.
Taupome ir greitosios medicinos pagalbos brigadų laiką, kurį jos sugaišta tiesiog perveždamos pacientus. Dabar jie turi galimybę jį išnaudoti pacientams, kuriems pagalbos reikia daug labiau.
 
- Kokius reikalavimus turėjo įgyvendinti prie projekto prisijungusios 24 ligoninės? Kaip jas atrinkote?
 
- Vienintelis reikalavimas – turėti stacionarą. Analizavome pacientų srautus, kiek jų išsiunčiama į universitetines ligonines, didžiuosius centrus. Analizavome, kokios yra regionų ligoninių paslaugų apimtys, kiek pervežimų jos atlieka.
Rajono ligoninėms reikėjo nupirkti specialias mobilias konsoles su ekranu, kurios galėtų laisvai judėti prie paciento, kad jį galėtų stebėti. Didelės raiškos kamerą, kuria gydytojas galėtų priartinti pacientą ir aiškiai apžiūrėti kūno vietas, prisijungti papildomas priemones, leidžiančias apžiūrėti ir kūno ertmes, net prisijungti ultragarso aparatą, stetoskopą, paklausyti širdies veiklos, plaučių garsų, pamatyti paciento rentgeno vaizdus, laboratorinius duomenis, kardiogramą. Anksčiau gydytojai nuotoliu konsultuodavo telefonu, bandydavo visko išsiklausinėti. Dabar gali viską pamatyti ir įvertinti patys, pakalbėti su pacientu ir jo artimaisiais. Tai mažai kuo nusileidžia gyvai konsultacijai.
Rajono ligoninėms tai nieko nekainavo, viskas finansuojama projekto lėšomis. Mums reikėjo įsisteigti konsultanto darbo vietą – centrinę telemedicinos stotį, į kurią sueina visi duomenys iš rajono ligoninių.
 
- Kalbant apie finansus, kai vieną pacientą konsultuoja dviejų įstaigų pajėgos, kam tuomet atitenka už paslaugą suteikiamas apmokėjimas?
 
- Pacientams, kurie konsultuoti telemedicinos būdu, apmokėjimas yra numatytas papildomas. Vykdydami nuotolinę konsultaciją ir būtent šiai paslaugai įdarbindami gydytoją apmokėjimą gauname ir mes, ir rajono ligoninė. Praleistas laikas prie paciento konsultuojant nuotoliu yra ilgesnis. Konsultacijos metu prie paciento turi būti arba gydytojas, arba slaugytojas, kadangi reikia paimti įvairiausius mėginius, atlikti apžiūrą ir kitas manipuliacijas. Konsultacija vykta tarp trijų žmonių: paciento, vietoje esančio ir konsultuojančio gydytojo. Sugaištama daugiau laiko.
Tačiau, siekiant didinti telemedicinos suinteresuotumą, sąmoningai sugalvota, kad apmokėjimą gautų ir rajono ligoninės. Iki tol pastarųjų gydytojų elgesys buvo paprastesnis: išsiunti pacientą, neturi ir bėdos. Nebereikia juo rūpintis. Siuntimą išrašyti ir greitąją iškviesti paprasta, tas nieko nekainuoja. Paciento siuntimo principas buvo patogus budinčiam gydytojui, nes jis išsiuntęs pacientą nuo savęs darbą ir nusikrauna. Konsultuojantis telemedicinos pagalba, didelė dalis tų pacientų lieka rajono ligoninėje, tai reikalauja papildomų pastangų ir indėlio, vaistų ir kitų resursų.
Mums ši paslauga nėra finansinė našta. Iš jos gauname apmokėjimą ir mes, tačiau pas mus iš rajonų atvysta pacientai jau ištirti arba dalis jų neatvažiuoja visai – tai jau laimėjimas. Nebūdami tokie užimti paprastesniais atvejais, kaip universitetinė ligoninė galime skirti dėmesį tiems pacientams, kurių patologija sunki.
 
- Kadangi projektas jau įsibėgėjęs, galite įvertinti, ar viskas vyksta taip, kaip tikėtasi? Kokių iššūkių sulaukiate?
 
- Kalbėsiu apie Kauno regioną: susidomėjimą ir įstaigų įsitraukimą čia matome didelį. Pilotinis projektas pasibaigė, tad paslauga jau gyvena savarankiškai. Per mėnesį nuotoliu pakonsultuojame apie 200-250 pacientų. Iš jų 40 procentų pasilieka rajono ligoninėje, o 60 procentų jų reikia atsivežti. Kai kurios rajono ligoninės neturi tam tikrų instrumentinių tyrimų, pavyzdžiui, kompiuterinės tomografijos. Vis dėlto pastebėjome, kad pacientai pas mus atvažiuoja turėdami atliktus tyrimus, tad jų nereikia kartoti ir sprendimus galime priimti greičiau. Kartais mūsų konsultantas iškart suderina paciento guldymą į skyrių, o mūsų priėmimo skyrius jau būna sutaupęs laiką ir taip kiti pacientai gauna pagalbą greičiau. Paslauga yra įsibėgėjusi, populiari ir mėgstama.
 
- Nuotoliu konsultuojantiems gydytojams naujoviškas metodas patinka?
 
- Kadangi dirba jauni, prie technologijų pripratę žmonės, jiems tokiu principu dirbti patinka. Stengiamės darbinti plataus profilio skubios medicinos pagalbos gydytojus – generalistus, kurie gali konsultuoti tiek chirurgines ligas, tiek terapines, tiek LOR, priimti daug platesnį sprendimą. Suformuota komanda jau leidžia galvoti apie paslaugos plėtrą ir virtualios ligoninės įsteigimą.
Diegdami naujoves turime orientuotis ir į tuos pacientus, kurie pas mus ateis po dešimties ar dvidešimt metų, o tai bus technologijas įvaldžiusi karta. Jaunesniems pacientams tokia paslauga patinka.
 
- Vyresnio amžiaus pacientai nesupyksta, kad neveža tiesiai „kur reikia“…
 
- Priklauso nuo paciento. Dalis jų tik apsidžiaugia, kad nereikia niekur važiuoti iš savo kaimo ar miesto. Jie nori būti arčiau namų ir artimųjų. Jaudinasi dėl savo ūkio, kurį turi prižiūrėti, augintinių. Mitas, kad pacientai yra patenkinti važinėdami į centrus.

---

 
Trumpa dosjė

1999 m. baigė medicinos studijas tuometiniame Kauno medicinos universitete (dabar – LSMU), 2003 m. tame pačiame universitete įgijo gydytojo anesteziologo profesinę kvalifikaciją, o 2014 m. ir medicinos mokslų daktaro laipsnį. Stažavosi Čikagos (USA, 2005 m.), San Francisko (USA, 2006 m.), Linkopingo (Švedija, 2007 m.), Geteburgo (Švedija, 2006–2007 m.), Florencijos (Italija, 2010 m.) sveikatos priežiūros įstaigose ir kt. Remdamasis geriausia Vakarų Europos ir JAV patirtimi, reorganizavo skubios pagalbos teikimo principus mūsų šalyje, tapo vienu iš skubiosios medicinos gydytojo specialybės įsteigimo Lietuvoje iniciatorių, Skubiosios medicinos rezidentūros studijų programos kūrėjų.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!