Sukurta, bet nevykdoma
 
Šeštąją – plaučių vėžio ankstyvosios diagnostikos – prevencinę programą šalyje pabandė išjudinti POLA direktorė Neringa Čiakienė ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys prof. Saulius Čaplinskas, į Seimą apvalaus stalo diskusijai sukvietę medikus, politikus ir pacientų atstovus.
 
Diskusijos atskaitos tašku tapo 2023-2024 metais atliktas bandomasis plaučių vėžio ankstyvosios diagnostikos tyrimas. Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovo prof. Edvardo Danilos, tyrime dalyvavo rekordiniai 76 proc. pakviestųjų, o 91 proc. sutikusiųjų realiai atvyko atlikti kompiuterinės tomografijos.
 
E.Danila priminė, kad pati programa buvo sukurta dar 2022 metais, bendradarbiaujant išplėstinei darbo grupei su SAM, Seimo ir prezidentūros atstovais. „Parengėme tokią programą, kuri yra pati moderniausia ir pati geriausia pasaulyje“, – teigė profesorius.
 
„SAM atstovai ir VLK direktorius – visi pasakė – puikiai! Bet tada paklausė: kiek tai kainuos? Gal tai bus nepakeliama našta Lietuvos biudžetui?“ – pirmines institucijų reakcijas prisiminė E.Danila ir pridūrė, kad jų nuogąstavimus išsklaidė ekonominiai skaičiavimai – programa ne tik apsimoka, bet ir sutaupo milijonus: per penkerius metus būtų sutaupyta 25,2 mln. eurų biudžeto lėšų ir išsaugota 310 gyvybių.
 
Galimybių langas – užvertas
 
Skaudžia patirtimi diskusijoje pasidalino Rasa, kurios mama mirė vos per du mėnesius, nustačius plaučių vėžio diagnozę.
 
„Ketverius metus buvo simptomai – kosulys, dusulys. Per tą laiką atlikti keturi rentgeno tyrimai, ir niekas neparodė vėžio. Mama šventai tikėjo, kad kosulio priežastis – refliuksas, nes taip buvo užrašyta sveikatos istorijoje, – pasakojo moteris. – Jeigu būtų skirta kompiuterinė tomografija, o ne tie keturi rentgenai, galbūt išeitis būtų kitokia.“
 
„Viena kompiuterinė tomografija būtų pakeitusi viską. Įprastas plaučių vėžys nuo ankstyvos iki ketvirtos stadijos pereina vidutiniškai per penkerius metus – tai galimybių langas, kurį pražiūrime“, – apgailestavo E.Danila.
 
Koją kiša stigma
 
„Plaučių vėžio žinomumo mėnuo nėra taip plačiai aptariamas kaip krūties vėžio. Tačiau tai didžiulė sveikatos problema – apie 1,5 tūkst. naujų diagnozių per metus“, – atkreipė dėmesį POLA direktorė N.Čiakienė.
 
Jos teigimu, ketvirtadalis sergančiųjų niekada gyvenime nerūkė, tačiau visuomenėje įsišaknijęs stereotipas kaltina būtent pacientus.
 
„Svarbu, kad žmogus, pasakydamas „man plaučių vėžys“, sulauktų palaikymo, atjautos, o ne „nu, tai kiek rūkei?“ Pagrindinis rizikos veiksnys susirgti plaučių vėžiu yra turėti plaučius“, – pabrėžė N.Čiakienė.
 
„Šiemet plaučių vėžio patikros programa yra ant stalo visur, ir lygiai taip pat ant stalo yra tas lygybės klausimas – visi, kurie turi plaučius, turi teisę dalyvauti patikros programoje. Kuo kalta ta moteris, kuri gyvenime nerūkė, tačiau ji negali būti tikrinama pagal prevencinę programą? Tai absoliučiai neteisinga“, – pastebėjo POLA vadovė.
 
Sistema pasiruošusi
 
Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas patvirtino, kad gydymo įstaigos programai pasiruošusios. Tą patį paliudijo ir Centro poliklinikos direktorė Laima Skrickienė: „Šiandien gavome licenciją kompiuterinės tomografijos paslaugoms teikti. Suskaičiavome – turime per 50 tūkst. pacientų, vyresnių nei 50 metų. O jeigu dar žiūrėtume ir į rizikos grupes, tikriausiai jų skaičius atitinkamai dar padidėtų.“
 
Ji pabrėžė: „Pacientai pagaliau galės gauti ankstyvąją plaučių vėžio diagnostiką – manau, jie įvertins tokią galimybę.“
 
LSMU Kauno klinikų Onkologijos skyriaus vadovės prof. dr. Rasos Jančiauskienės teigimu, JAV plaučių vėžio patikros programą pradėjo dar 2011 metais ir mirštamumas populiacijoje sumažėjo 20 proc. Dešimtmetį trukęs Europos „Nelson“ tyrimas 2020 metais patvirtino programos efektyvumą. „Austrija, Vokietija, Kroatija, Čekija jau patvirtino plaučių vėžio patikros programas. Dabar mes bandome sakyti: galbūt ne, galbūt nereikia, kažko laukiame. Visa Europa jau pasakė – reikia“, – konstatavo onkologė.
 
Ragino veikti
 
Nacionalinės vėžio kontrolės programos tarybos pirmininkas dr. Alvydas Česas pabrėžė: „Didžioji dalis mūsų pergalių gali būti pasiekta mažiausiomis išlaidomis ir priemonėmis. Būtina padaryti tai, kas šiandien galėtų išgelbėti tūkstančius gyventojų.“
 
VLK direktorius Gytis Bendorius pristatė finansavimo realijas. „Privalomas sveikatos draudimo fondas Lietuvoje yra per mažas. Mūsų norai tyrimams, gydymui jau nebepaveja su savo pinigais“, - sakė jis.
 
Jis svarstė, ką daryti su profesoriaus E.Danilos paruošta programa, kurios kaina siekia 12-14 milijonų eurų per metus: „Ar ją visą vykdyti taip, kaip sumanyta, ar, tarkim, pusę pinigų atpjauti ir paskirti rūkymo prevencijai? Šešių milijonų eurų per metus prevencijai būtų milžiniškas biudžetas.“
 
Jis ragino diskutuoti apie prioritetus ir subalansuoti ribotus resursus, tačiau pripažino, kad jeigu programos efektas tikrai toks didelis, kaip parodė tyrimas, „reikia bandyti tokius darbus daryti“.
 
„Kai kurie sprendimai galbūt dar nėra paviršiuje – būtų gerai juos išgryninti ir iškelti, – diskusiją konferencijos pabaigoje apibendrino S.Čaplinskas. – Tačiau blogai, jeigu jie taip ir liks tiktai paviršiuje. Dar blogiau, jeigu viską sumaišysime į vieną krūvą. Jeigu suplaksime pasekmes, emocijas ir skirtingus interesus, prarasime racionalų grūdą – kas turėtų būti prioritetas ir ką galime padaryti šiandien.“


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!