D.Palšauskas pasakoja, jog operacijai teko ruoštis du mėnesius, mat ši, jam antroji, buvo gerokai sudėtingesnė ir ilgesnė už pirmąją, vykusią prieš 14 metų. Šį kartą smegenų auglys buvo dvigubai didesnis ir dvigubai giliau, tad reikėjo ypatingo pasiruošimo. „Buvo siekiama išsaugoti mano gebėjimą groti - esu violončelininkas. Violončelė į operacinę nebūtų tilpusi ir nebūtų pavykę operacijos metu ja groti. Du mėnesius mokiausi groti altu, kad tą galėčiau daryti ir pažadintas operacijos metu. Tai - giminingas violončelei instrumentas, tačiau gabaritai ne tie, stygos plonesnės. Groti kūriniai nebuvo sudėtingi, tačiau jiems vis tiek reikia pasiruošimo ir pripratimo prie paties instrumento. Bet, turint galvoje, kiek išgyvenau dėl atsinaujinusio auglio, mokymasis groti altu buvo vieni juokai“, - prisiminimais dalijasi Dainius.
 
Su violončelininku daug ir nuosekliai dirbo medikų komanda, psichologai atliko testus, padėjo apsiprasti ir paaiškino, kaip viskas vyks. „Labai norėčiau padėkoti neurochirurgui Robertui Kvaščevičiui, anesteziologei Gabijai Tomkutei ir psichologėms Ramintai Seniūnaitei – Ramanauskienei bei Marijai Turlinskienei – jos manimi nuoširdžiai rūpinosi ir labai padėjo. Raminta, Marija ir Gabija man pažadėjo operacijos metu būti kartu su manimi, kad nepatirčiau streso, matyčiau pažįstamus veidus. Tai suteikė neįtikėtiną komfortą ir ramybę. Operaciją pamenu gana blankiai: pabudau po mėlynu gaubtu, atrodė kažkokia nestabilumo būsena, rūkas ir pamačiau Mariją – tada iš karto buvo ramu. Pamenu, kad ji mane vis drąsino: „tu šaunuolis“, „tau puikiai sekasi“. Jaučiausi tikrai globojamas“, - gydytojams dėkoja muzikantas.
Dabar po operacijos praėjus pusmečiui D.Palšauskas jau grįžo į įprastas darbo ir gyvenimo vėžes. Jau antrąją dieną po operacijos žmona jam atvežė violončelę, kad neurochirurgas R.Kvaščevičius galėtų patikrinti, ar nedingo gebėjimas groti. „Dabar jau vaikštau, dirbu, groju, vairuoju, skaitau, rašau, kalbu. Tiesa, kalbos funkcija visiškai atkuriama tik per metus, dar jaučiu, kad mintis eina, o žodžiai nespėja iš paskos. Tačiau esu laimingas ir svarbiausia – sveikas“, - sako D.Palšauskas.

---

 
Komentaras 
VUL SK Neurochirurgijos skyriaus vedėjas Robertas Kvaščevičius:

- Dainiaus Palšausko operacijos didžiausias išskirtinumas buvo tai, kad pacientas grojo altu. Šiai operacijai mūsų komanda stažavosi Milane, viename pasirinktų centrų, kur atliekama ypač daug tokių operacijų. Tiesa, Lietuvoje tai nėra įprasta operacija, nes profesionalus muzikantas jos metu grojo pirmą kartą.
Mums buvo svarbu, kad po tokios operacijos pacientas ir toliau galėtų profesionaliai groti, o geriausias modelis to pasiekti yra imituoti jo veiklą – grojimą ir tuo pat metu, stimuliuojant smegenis, žiūrėti, ar nepakenkiame tų centrų, kurie už tai atsakingi. Nėra daug žmonių, kuriems smegenų augliai būtų būtent tose smegenų zonose, kurios atsakingos už motoriką ir kalbos bei muzikos suvokimą.
 
Šio paciento navikas buvo ataugęs naujai, labai didelis ir funkcinėje, sudėtingoje smegenų zonoje. Jau iki operacijos Dainius turėjo tam tikrą neurologinį defektą – buvo prasidėję tam tikri kalbos sutrikimai. Smegenų centrai jau buvo šiek tiek nukentėję po pirmosios operacijos prieš 14 metų, o dabar auglys vėl ataugo toje pačioje vietoje ir infiltraciniu būdu – be aiškių ribų. O grojant dirba abu smegenų pusrutuliai ir jie yra susiję tam tikromis jungtimis. Sudėtingiausia užduotis buvo stimuliuojant smegenų centrus, pažadinus pacientą aiškiai matyti auglio ribas ir maksimaliai užtikrinti gerą funkcinį rezultatą nepažeidžiant itin jautrių smegenų zonų jungčių.

---

 
Interviu su specialistu
Medicinos psichologė Raminta Seniūnaitė – Ramanauskienė:

- Psichologas operacinėje - įprastas ar išskirtinis dalykas?
- Medicinos psichologo dalyvavimas operacijoje yra dar unikalus ir neįprastas Lietuvoje, bet, žvelgiant pasauliniu mastu, tam tikro pobūdžio operacijose psichologas, dažniausiai neuropsichologas, dalyvauja.
 
- Kaip atrodo psichologo darbas, kai žmogus pabudinamas operacijos metu?
- Psichologas pacientui pateikia iš anksto suderintas ir aptartas užduotis ir stebi, kiek teisingai jos atliekamos. Pažadinimas dalyvaujant psichologui svarbus, kad būtų išsiaiškinta, kaip veikia tam tikros funkcijos. Svarbu patikrinti, kaip funkcionuoja paciento kalba, kur yra konkrečiai šio žmogaus už kalbą atsakingi smegenų centrai ir jų ribos. Tam naudojami įvairūs testai ir užduotys artikuliacijai, kalbos suvokimui įvertinti. O šiam pacientui buvo skirtos ne tik kalbos ir suvokimo užduotys, bet ir specifiniai motorikos bei smulkiosios motorikos testai.
Operacijos metu žmogus yra pažadinamas ir planšetėje jam pateikiamos skaidrės su stimuline medžiaga. Pacientas atsakinėja, ką mato. Tuo pat metu vyksta vertinimas, ar žmogus teisingai atsako į klausimus ir, tiesą sakant, jis net ir turi tam tikru momentu atsakyti į klausimą neteisingai, jeigu tuo metu jam yra stimuliuojama ta smegenų zona, kuri ir atsakinga už šių užduočių atlikimą. Pavyzdžiui, davus artikuliacinę užduotį stimuliuojama už tai atsakinga sritis, ir jeigu pacientas nebegali ištarti to žodžio teisingai, vadinasi, šiuo metu stimuliuojama už šios užduoties teisingą įvykdymą atsakinga smegenų sritis.
Neurochirurginės operacijos su budinimu metu pasirenkame tik tokias užduotis, kurias tiek nestimuliuojamas, tiek prieš operaciją pacientas gali įvykdyti sklandžiai, supranta, moka ir jam jos yra aiškios.
 
- Psichologas su pacientu dirba dar gerokai iki operacijos?
- Tikrai taip. Kai ruošiame žmogų operacijai, skiriame jam visą laiką, kad jis kuo komfortabiliau jaustųsi, spėtų susipažinti su gydytojais, prie jų priprasti. Pirmojo vizito metu su psichologu pacientui atliekamas kognityvinių funkcijų, emocinis ir psichologinės būklės įvertinimas. Aiškinamasi, ar žmogus yra emociškai ir psichologiškai pajėgus būti pažadintas per operaciją ir tai jam nesukels didelio streso. Taip pat parenkamos ir aptariamos tikslingiausios užduotys, mokoma jas atlikti, pasakojama, kaip viskas vyks operacijos metu ir panašiai. Tokiais išskirtiniais atvejais kaip šis, kai svarbu išsaugoti muziko gebėjimą groti, keli gydytojai specialistai kartu su pacientu tariasi dėl konkrečiai jo amatui svarbių užduočių parinkimo ir geriausio testų pritaikomumo. Po to su pacientu susitinkame jau operacinėje ir praėjus tam tikram laiko tarpui po operacijos, patikrinti, kaip žmogui sekasi sveikti.