O.Petkelis: esame medikai, ne mėsininkai

Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė
2025-10-02
„Kaip galima dirbti tokį darbą?“ – tokį klausimą Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vedėjas Ovidijus Petkelis girdi dažnai. Teismo medicinos ekspertas griauna sovietmečiu įsitvirtinusius stereotipus: jie ne šalti atsiskyrėliai „mėsininkai“, o bendradarbiaujantys medicinos detektyvai, padedantys teisėsaugai atskleisti nusikaltimų aplinkybes.
O.Petkelis: esame medikai, ne mėsininkai
„Iškart noriu paneigti mitus, kad teismo medicinos ekspertai šalti, neempatiški žmonės, užsidarę atsiskyrėliai ar psichopatai, kaip kartais vaizduojama. Dauguma mūsų ekspertų – linksmi, kalbūs, draugiški ir turi labai gerą humoro jausmą“, - sako Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vedėjas Ovidijus Petkelis.

- Teismo medicinos ekspertai sulaukia gerokai mažiau visuomenės dėmesio, skirtingai nei šeimos gydytojai, chirurgai, kardiologai… Ar jaučiatės užmiršti medikai?
 
- Tam tikrais atvejais – taip. Ypač kai kalbama apie finansavimą ir atlyginimų didinimą. Visi kalba apie klinicistų atlyginimus, o teismo medikai lieka tarsi nustumti į šoną. Vis dėlto visuomenės susidomėjimas mūsų darbu yra – žmonės klausinėja apie atvejus, domisi mūsų darbo virtuve. Tiesa, pasitaiko ir tokių, kurie stebisi: „Kaip galima dirbti tokį darbą?“
 
- Įsivaizduoju, kad visuomenės požiūrį į teismo medicinos ekspertus formuoja populiarūs serialai apie nusikaltimus... Yra tame tiesos?
 
- Taip, daugelis mano, kad pagrindinis mūsų darbas – mirusiųjų tyrimas, liaudiškai vadinamas skrodimu. Mes, kaip gydytojai, vartojame terminą „tyrimas“. Deja, iš sovietinių laikų likęs požiūris, kad teismo medikai – tai tie, kurie niekur kitur neįstojo ir dirba kaip mėsininkai. Tokių stereotipų dar išlikę, nors realybė visiškai kitokia.
Kad dirbtume šį darbą, mokomės apie dešimt metų – šešeri metai medicinos studijų, paskui rezidentūra.
 
- Jūs dirbate ne tik su mirusiais kūnais?

 
- Mirusiųjų tyrimai sudaro gal pusę, o kartais net mažiau mūsų darbo. Pagrindas – gyvų asmenų tyrimai ir išvadų rašymas pagal medicininę dokumentaciją. Taip pat vykstame į įvykio vietas, apžiūrime nukentėjusius nuo seksualinio smurto, dalyvaujame teismuose, aiškiname išvadas. Mirusiųjų tyrimas – tik dalis mūsų darbo.
 
- Galėtumėte papasakoti apie savo įprastą darbo dieną?
 
- Maniškė pakankamai nuobodi. (Šypsosi.) Kaip skyriaus vedėjas, daugiau užsiimu administravimu – grafikais, skyriaus veiklos kontrole. Pats jau daug mažiau dirbu teismo medicinos ekspertu – dažniausiai rašau išvadas pagal medicininę dokumentaciją.
 
- Kokių atvejų pasitaiko dažniausiai?
 
- Dažniausias scenarijus: žmogus patiria smurtą, kreipiasi į policiją, policija atsiunčia mums užduotį su medicininiais dokumentais. Peržiūrime dokumentus ir teikiame išvadą apie sužalojimų pobūdį, mechanizmą ir sunkumą.
 
- Kaip vyksta autopsija?
 
- Ekspertas iš vakaro žino, ar kitą dieną tirs mirusius, ar dirbs su gyvais asmenimis bei dokumentais. Ryte susipažįsta su policijos užduotimi – aplinkybėmis, klausimais. Autopsijoje dalyvauja komanda: teismo medicinos ekspertas, autopsijos pagalbinis darbuotojas ir laborantė.
Tyrimas susideda iš išorinės apžiūros ir vidinio tyrimo. Pradedame nuo kūno su visais rūbais ir daiktais – aprašome, fotografuojame. Nurengiame, ieškome sužalojimų, įvertiname mirties laiką. Vidinio tyrimo metu autopsijos pagalbinis darbuotojas padaro pirmuosius pjūvius, išima organus, o ekspertas juos tiria – apžiūri, sveria, matuoja, ieško patologinių pakitimų, ima mėginius. Po tyrimo kūnas sutvarkomas ir, jei policija nenurodo kitaip, atiduodamas artimiesiems.
 
- Matote daug šokiruojančių vaizdų. Ar dar kas nors stebina?
 
- Dauguma teismo medicinos ekspertų į kūną žiūri kaip į tyrimo objektą. Nesitapatiname su juo, nesiaiškiname, ką žmogus galėjo jausti. Žiūrime kaip į objektą, kurio mirties priežastis turi būti nustatyta. Kūnai būna įvairūs – sukapoti, supuvę, traumuoti, utėlėti. Fizinis nemalonumas, kvapai – taip, būna. Bet tai darbas, per daug dėmesio tam neskiriame.
Kas tikrai emociškai paveikia – mažų vaikų, kūdikių, naujagimių tyrimai. Nepažįstu nė vieno eksperto, kuris pasakytų: „Ai, kūdikio lavonas – tai tik darbas.“ Kiekvienam būna nelengva.
 

- Kokios psichologinės pagalbos galimybės jūsų tarnyboje?
 
- Įstaigoje neturime psichologo etato. Jei prireiktų pagalbos, tektų kreiptis į savo poliklinikos specialistus.
Asmeniškai man neteko kreiptis, ir kolegos nepasakojo, kad būtų prireikę pagalbos.
 
- Koks pagrindinis jūsų darbo įrankis? Filmuose matome pincetus, skalpelius...
 
- Kompiuteris, kuriuo rašome ekspertų išvadas. (Šypsosi.) Darbas autopsinėje užima mažąją laiko dalį. Įprastai autopsiją atliekame per valandą, sudėtingesniais atvejais – per dvi tris. Ypač sudėtingais atvejais gali užtrukti dieną ar dvi. Bet didžioji dalis darbo – sėdėti prie kompiuterio, rašyti išvadas, apibendrinti visus duomenis, tyrimų rezultatus.
 
- Mediko profesijoje atsakomybė paprastai būna už paciento sveikatą ir gyvybę. Jūsų atsakomybė kitokia…

 
- Taip, mūsų atsakomybė daugiau teisinė. Teikdami išvadą, prisiekiame pagal Baudžiamojo proceso kodekso straipsnius, kad ji teisinga, kad neteikiame melagingų parodymų. Didžioji dalis mūsų darbo yra reikalinga teisėsaugai – esame pagrindiniai padėjėjai išaiškinant nusikaltimus.
Buvo atvejis, kai tyriau kūną su daugybinėmis durtinėmis ir pjautinėmis žaizdomis visame kūne. Tyrimo metu nustatėme, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ne vienu, o mažiausiai dviem įrankiais. Tai užvedė teisėsaugą ant kelio – pradėjo giliau aiškintis aplinkybes, nustatė, kad iš tikrųjų buvo du žalojantys įrankiai ir du asmenys, kurie žalojo. Taip atsirado ne vienas, bet du įtariamieji.
Kitas įsimintinas atvejis – kompleksinė ekspertizė su Lietuvos teismo ekspertizės centro autotechnikos ekspertais. Mirusysis buvo rastas automobilyje, nuvažiavusiame nuo kelio į medį. Kūnas buvo priekinėje keleivio sėdynėje, vairuotojas dingo. Nebuvo aišku, ar mirusysis buvo vairuotojas, ar keleivis. Kartu su kolegomis iš Teismo ekspertizės centro gretinome sužalojimus su automobilio pažeidimais ir nustatėme, kad asmuo vis dėlto buvo ne vairuotojas, bet keleivis. Tikrasis kaltininkas turėjo būti ieškomas.
 
- Ar kiekvienas medikas galėtų būti teismo medicinos ekspertu? Kokių savybių reikia?
 
- Svarbiausia – nebijoti mirusiųjų. Iškart noriu paneigti mitus, kad teismo medicinos ekspertai šalti, neempatiški žmonės, užsidarę atsiskyrėliai ar psichopatai, kaip kartais vaizduojama. Dauguma mūsų ekspertų – linksmi, kalbūs, draugiški ir turi labai gerą humoro jausmą.

 
Trumpas dosjė

Išsilavinimas:
- 2004-2010 – medicinos magistro laipsnis ir gydytojo kvalifikacija, VU Medicinos fakultetas.
- 2010-2014 – teismo medicinos rezidentūra, VU Medicinos fakultetas.
Darbo patirtis:
- 2010-2014 – gydytojas-rezidentas, Valstybinė teismo medicinos tarnyba / VU.
- 2011-2016 – GMP medicinos gydytojas, VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika.
- Nuo 2014 m. – teismo medicinos gydytojas specialistas, Valstybinė teismo medicinos tarnyba.
– Nuo 2022 m. – laikinai einantis Vilniaus skyriaus vedėjo pareigas, Valstybinė teismo medicinos tarnyba.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Namų vaistinėlės virsta atliekų sandėliu

    Namų vaistinėlės virsta atliekų sandėliu

    Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, pernai Lietuvos gyventojai į vaistines utilizavimui grąžino daugiau nei 47,4 tonos pas...
    Vaistininkai: sąlygos mus verčia zombiais

    Vaistininkai: sąlygos mus verčia zombiais

    „Darbuotojams skauda“, – tokią darbdaviams adresuotą žinią siunčia Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirm...

    razinka


    Sveika šeima


    Moterys ilgisi moterų draugijos

    Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai populiarėja asmeninio augimo stovyklos ir retritai moterims – nuo savaitgalių sodybose iki prabangių kelionių į užsienį. Tačiau ieškančioms erdvės atsikvėpti nebūtina leisti tūkstančių: Jonavos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras nemokamas asmeninio augimo stovyklas ren...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Australei gimė identiškas ketvertukas

    Viena moteris iš Brisbeno, Australijos, pagimdė identišką ketvertuką  – natūraliai, be dirbtinio apvaisinimo. Keturios mergaitės išsivystė iš vienos apvaisintos kiaušialąstės, kuri, kaip praneša pasaulio ir vietos žiniasklaida, suskilo į keturis embrionus. Visi keturi kūdikiai dali...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Lietuva vis dar neturi atsakymo į moterų žudymą
    Jūratė Juškaitė Lietuva vis dar neturi atsakymo į moterų žudymą
    Ko trūksta, kad gimtų daugiau vaikų?
    Gediminas Navaitis Ko trūksta, kad gimtų daugiau vaikų?
    Poveikio mįslė
    Henrikas Vaitiekūnas Poveikio mįslė

    Naujas numeris