- Dažnai burnos vėžys diagnozuojamas tik 3-4 stadijoje. Ar pagrindinė problema yra tai, kad pacientai delsia kreiptis, ar tai, kad sveikatos sistema neatpažįsta ankstyvų burnos vėžio požymių?
 
- Sakoma, tango šokamas dviese. Taip ir šioje situacijoje atsakomybė atitenka abiem pusėms. Pacientai neretai dėl burnos ertmės naviko pirmą kartą kreipiasi į gydytoją, jau esant pažengusiai ligai. Tai gali lemti daugybė veiksnių: ligos nuvertinimas, neatpažinimas, baimė, socialinė izoliacija, priklausomybės ar kitos psichikos ligos. Kita situacija, kuomet pacientas ilgai keliauja iki specializuotos gydymo įstaigos, nors pirmą kartą kreipėsi tik pasireiškus pirmiesiems simptomams. Vadinasi, pirminės sveikatos priežiūros specialistai ne visada atpažįsta ligą, nežino, kur, kada ir kaip greitai siųsti pacientą reikiamam specialistui, pasiklystama biurokratijoje ar tarp gydymo įstaigų. Taip pat pasitaiko, kad diagnozavus ligą, užtrunka, kol pacientui padaromi visi reikalingi tyrimai.
 
- Koks odontologų ir šeimos gydytojų vaidmuo ankstyvoje burnos vėžio diagnostikoje – ar jis šiandien pakankamas?
 
- Jų vaidmuo burnos vėžio diagnostikoje yra milžiniškas. Į šių specialybių gydytojus burnos vėžiu sergantis pacientas kreipiasi pirmiausiai. Reikia nepamiršti ir to, kad šeimos gydytojai svarbūs prevencijoje: jie gali informuoti pacientus apie žalingų veiksnių poveikį, padėti jų atsikratyti, taip pat aktyviai patikrinti ligonius, esančius rizikos grupėje. Odontologo pozicija išvis pavydėtina – pacientai pasirengę parodyti savo burną, net nejausdami jokių burnos vėžio simptomų – taip galima įvertinti, sekti ir gydyti potencialiai piktybinius gleivinės pakitimus, diagnozuoti vėžį pradinėse ligos stadijose, parengti burnos ertmę priešvėžiniam gydymui.
 
- Ką vėlyva diagnozė reiškia pacientui – kaip ji keičia gydymo galimybes ir prognozes?
 
- Vėlyva diagnozė reiškia sunkų ir sudėtingą gydymą, prastą bendrą išgyvenamumą ir ženklų gyvenimo kokybės nuosmukį. Diagnozavus I stadijos burnos vėžį penkerius metus išgyvena daugiau nei 95 procentų ligonių, o IV – mažiau nei 20 procentų. Pradinių stadijų ligą galima išgydyti chirurginiu būdu, taikant papildomą pooperacinį spindulinį ar chemospindulinį gydymą. Nustačius metastazes kituose organuose ar esant dideliam vietiniam ligos išplitimui, galime pasiūlyti tik paliatyvų, o kartais tik simptominį ligos gydymą – tai reiškia, kad prarandame galimybę išgydyti ligą ir galime ją tik pristabdyti ar malšinti ligos sukeltus simptomus.
Liga stipriai suluošina žmogų – sutrinka kasdienės organizmo funkcijos – kalba, rijimas, kramtymas, kvėpavimas, liga pakeičia paciento išvaizdą ir izoliuoja žmogų. 
 
- Kokius burnos ertmės simptomus žmonės dažniausiai nuvertina ar ignoruoja?
 
- Visuomet rekomenduojame turėti minty dviejų savaičių laikotarpį – jei koks nors simptomas trunka tiek ar užsitęsia ilgiau – reikia kreiptis į gydytoją. Tai gali būti negyjanti žaizdelė bet kurioje burnos vietoje, atsiradusi žandikaulio deformacija, kitomis ligomis nepaaiškinamas dantų paslankumas, lūpos nutirpimas ar skausmas, ypač plintantis į ausį, staiga nebetinkanti dantų plokštelė, atsiradęs guzas kakle.
 
- Kokie rizikos veiksniai šiuo metu turi didžiausią įtaką burnos vėžiui atsirasti?
 
- Apie 80 procentų burnos vėžio yra susiję su žalingais įpročiais – rūkymu ir piktnaudžiavimu alkoholiu, taip pat ligos atsiradimui turi įtakos skurdi mityba, lėtinės periodonto-burnos gleivinės ligos. Maždaug 20 procentų ligonių nenustatomi jokie rizikos veiksniai.
 
- Ar pastebite besikeičiantį pacientų portretą – jaunesnį amžių, kitokį gyvenimo būdą?
 
- Tipiškas burnos ertmės vėžiu sergantis pacientas išlieka tas pats – alkoholiu ir tabako gaminiais piktnaudžiaujantis šešiasdešimtmetis vyras. Tiesa, burnaryklės vėžys vis dažniau diagnozuojamas jaunesniems, liga nustatoma ir 30-mečiams. Tai rodo pasikeitusį mūsų gyvenimo būdą – nors rūkome mažiau tabako gaminių, turime daugiau lytinių partnerių.
Su padidėjusia burnaryklės vėžio rizika siejama ŽPV infekcija – pacientų, sergančių su ŽPV susijusiu burnaryklės vėžiu, daugėja. Tai paaiškinama tiek geresne burnaryklės vėžio diagnostika, tiek žmonių gyvenimo pokyčiais. Riziką ženkliai didina kelių lytinių partnerių turėjimas, atsitiktiniai ir oraliniai lytiniai santykiai.
Burnos vėžio atveju virusas nustatomas retai – mažiau nei 10 procentų atvejų.
 
- Per pastaruosius metus pasikeitė burnos vėžio gydymo galimybės – randate vis daugiau individualizuotų sprendimų.
 
- Taip, mūsų šalyje gerokai pagerėjo chirurginio gydymo galimybės, paslaugų kokybe Nacionaliniame vėžio centre esame konkurencingi su geriausiais pasaulio centrais – operuojame itin sudėtingus atvejus, atliekame kokybiškas, gyvenimo kokybę atkuriančias rekonstrukcijas. Operacijos pagaliau planuojamos virtualiai. Gaila, kad vis dar neturime planavimo paslaugų kompensavimo tvarkos ir finansinė našta atitenka ligoniui ir jo šeimai. Šios paslaugos nebūtų prieinamos be specialistų – biomedicinos inžinierių, chirurgų, kurie neskaičiuodami darbo valandų užsiima planavimu. Bet šiais metais tikimės reikšmingų pokyčių, kurie lems geresnį šių paslaugų prieinamumą.
 
- Minime burnos vėžio prevencijos mėnesį. Ką, jūsų nuomone, apie burnos vėžį privalu žinoti kiekvienam?
 
- Visiems linkiu daugiau rūpintis savo sveikata, nenumoti ranka į varginančius simptomus ir nedelsti – šiuolaikinis gydymas yra efektyvus, kai ligą nustatome anksti ir laiku pradedame žmogui tinkamiausią gydymą. Specialistams turiu priminti, kad įtariant burnos ertmės vėžį, ligonį galima žaliuoju koridoriumi greitai siųsti konsultacijos pas veido ir žandikaulių chirurgą ar otorinolaringologą Nacionaliniame vėžio centre, nurodžius ligos kodą Z03.1. Tai gali padaryti ir odontologai, neturintys sutarčių su TLK.

---

 
Trumpa dosjė

Išsilavinimas
2012 m. – medicinos gydytojo kvalifikacija, Vilniaus universitetas.
2017 m. – gydytojo veido ir žandikaulių chirurgo kvalifikacija, Vilniaus universitetas.
Profesinė veikla
Profesinį kelią pradėjo Vilniaus universiteto ligoninėje Žalgirio klinikoje.
2016-2017 m. – medicinos gydytoja, Nacionalinis vėžio institutas.
Nuo 2017 m. – veido ir žandikaulių chirurgė, Nacionalinis vėžio institutas / Nacionalinis vėžio centras.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!