Marianna Andrulis: karas pakeičia sąmonę

Vytautas Paulius Rasokaitis
2022-10-03
„Dabar žinau, kas yra fosforo bombos ir mačiau, kaip greitai namai sudega iki pat pamatų. Žinau, kaip atrodo maži vaikai, žaidžiantys smėlyje ne su kibirėliu ir kastuvu, o su protezais, dirbtinėmis kojomis“, – apie išgyventus karo žiaurumus Ukrainoje pasakoja gydytoja endokrinologė Marianna Andrulis, atvykusi iš Ukrainos, Bučos regiono, dabar dirbanti Klaipėdos jūrininkų ligoninės Ambulatorinių konsultacijų skyriuje ir klinikoje „Endoklinika“.
Marianna Andrulis: karas pakeičia sąmonę
„Iš senelio daug girdėjau apie karą, Holodomorą – badmetį, represijas... Bet niekada iki galo nesupratau to, kas buvo pasakojama, nesupratau siaubo masto, nes tai buvo istorija, praeitis. Kas iš tiesų yra karas, supratau tik tada, kai jis tapo mano realybe“ – pasakoja gydytoja endokrinologė Marianna Andrulis, atvykusi iš Ukrainos.

- Gydytoja Marianna, kaip jaučiatės Lietuvoje ir kokį įspūdį susidarėte apie Klaipėdą, kolegas medikus?
- Lietuvoje jaučiamės saugūs, todėl čia ir atvykome bei pasiliekame jūsų globoje. Su Klaipėda jau apie dvidešimt metų mane sieja ypatingas ryšys. Kai čia lankiausi pirmą kartą, įsimylėjau šį miestą ir jūsų šalį. Net svajojau čia gyventi. Seną svajonę prisiminiau tik dabar.
Vaikščiodama senamiesčio gatvelėmis, Danės upės pakrantėmis ar besigrožėdama saulėlydžiais galvojau, kaip gyventi toliau, nuo ko pradėti? Prireikė penkių mėnesių nusiraminti, prisiminti, kas esame, apie ką svajojome, ko gyvenime norėjome ir ko siekėme. Pamažu priėjau prie išvados, kad kol Ukrainoje karas, grįžti namo neįmanoma.
Esu dėkinga Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktoriui Jonui Sąlygai, kuris šiltai ir supratingai atsiliepė į mano prašymą priimti į darbą pagal specialybę, komandai. Visi mane palaiko, padeda, pataria, nuolat skatina!
Pirmosiomis darbo dienomis kolegos man pasiūlė papildomą darbą nepilnu etatu privačioje klinikoje „Endoklinika“. Negalėjau atsisakyti tokios galimybės. Toks kolegų palaikymas įkvepia ir prideda jėgų bei noro judėti į priekį septynmyliais žingsniais.
 
- Tęsiantis Rusijos invazijai Ukrainoje, pasidalinkite, kaip karas pakeitė jūsų ir jūsų artimųjų gyvenimą bei likimą?
- Iš senelio daug girdėjau apie karą, Holodomorą – badmetį, represijas... Bet niekada iki galo nesupratau to, kas buvo pasakojama, nesupratau siaubo masto, nes tai buvo istorija, praeitis. Kas iš tiesų yra karas, supratau tik tada, kai jis tapo mano realybe.
Vasario 23-ąją dieną buvo mano gimtadienis, o ryte manęs pasveikinti atėjo brolis. Vasario 24-oji – jo gimtadienis. Turėjome tradiciją gimtadienius švęsti kartu.
Deja, vasario 24 dieną prasidėjo tikras karas, kuris tęsiasi iki šiol. Deja, karas jau ne praeitis, o mūsų skausminga ir baisi dabartis, su kuria turime gyventi.
Dabar žinau, kas yra smūgio banga, kylanti nuo atskridusios raketos. Žinau, kad prieš atskrendant bomboms ir raketoms, šunys rajone pradeda staugti perspėdami. Žinau, kad neras mano draugės, kuri kovo mėnesį negalėjo pabėgti iš Bučos, bet vis tiek žiūriu į jos Facebook ar Viber paskyras, tikėdamasi, kad ji atsiras tinkle. Žinau apie Rusijos kariuomenės žiaurumus, kurie buvo ir tęsiasi prieš mūsų vaikus, moteris, vyrus, belaisvius karius, tik todėl, kad esame ukrainiečiai.
Dabar mano šeima, draugai, pacientai yra išsibarstę po pasaulį. Negaliu sėsti į automobilį ir vos panorėjusi aplankyti tėvus, brolį, sūnėnus, apkabinti draugus, juos pabučiuoti, nerūpestingai kartu juoktis.
Tikiu ir tikiuosi, kad galimybė atsiras ir švęsime pergalę. Bet dabar esu realistė ir suprantu, kad tai gali įvykti po metų, dvejų ar penkerių... Šis neapibrėžtumas reikalauja jėgų ir energijos.
 
- Kokius panašumus ir skirtumus pastebite Lietuvos ir Ukrainos sveikatos apsaugos sistemose?
- Pagrindinis panašumas sveikatos apsaugos srityje – vykdoma reforma. Bet sveikatos apsaugos sistemos pokyčiai Lietuvoje prasidėjo anksčiau nei Ukrainoje, tad dabar matome, kas mūsų laukia pasibaigus karui. Iš skirtumų spėjau pastebėti, kad Lietuvoje paciento gyvenime ir gydytojo darbe į pirmą vietą iškyla ligonių kasos.
Deja, tiek valstybinėje, tiek privačioje medicinoje šiam klausimui skiriama daug dėmesio, o pagrindinė priežastis, dėl kurios pacientas kreipėsi, neretai lieka antrame plane. Viena vertus, kompensacija už tyrimus ir gydymą yra gerai. Bet, kita vertus, ne visi tyrimai ir gydymas yra kompensuojami, o tai apriboja gydytoją ir glumina pacientą. Panašus yra ir šeimos gydytojo prioritetas medicinoje. Nuo šeimos gydytojo viskas prasideda ir juo viskas baigiasi.
Mūsų darbas privačiose klinikose taip pat kitoks. Ukrainoje privačios klinikos dirba nuo 8 ryto iki 9 vakaro dviem pamainomis ir be poilsio ar švenčių dienų. Daugelis pacientų darbo dienomis neturi galimybės užsirašyti pas reikiamą specialistą ir tam renkasi laisvą dieną. Gydytojai patys planuoja grafikus ir daugelis mielai dirba šeštadienį ar sekmadienį. Na, o tarp privačių klinikų ir sveikatos draudimo Ukrainoje nėra bendradarbiavimo. Dirbama tik su draudimo kompanijomis.
 
- Remiantis statistiniais duomenimis, vienos dažniausių endokrininių ligų yra cukrinis diabetas ir skydliaukės funkcijos sutrikimai. Kaip, jūsų manymu, būtų galima išvengti ir apsisaugoti nuo jų?
- Skydliaukės ligų profilaktikos pagrindas – laiku atlikti profilaktiniai tyrimai. Ypač jei žmogus priklauso rizikos grupei, anksčiau dėl kokių nors priežasčių patyrė galvos ir kaklo apšvitą, gyvena jodo deficito zonoje, turi genetinį polinkį. Tą patį galima pasakyti apie nutukimą ir diabetą. Tik savalaikė diagnostika ir prevencija padės išvengti šių ligų rizikos.
Reguliarus fizinis krūvis padės jums atsikratyti nereikalingo svorio, sumažinti cukraus kiekį kraujyje ir padės padidinti jautrumą insulinui. Tai gali būti tiesiog vaikščiojimas, bet kiekvieną dieną. Renkantis dietos rūšį diabeto profilaktikai rekomenduoju pasikonsultuoti su specialistu ir atsižvelgti į individualius ypatumus, kad nepakenktume organizmui. Įrodyta, kad svorio metimas ne tik pagerina sveikatą ir gyvenimo kokybę, bet ir sumažina diabeto riziką daugiau nei perpus. Todėl svarbu kontroliuoti svorį. Rūkymas ir kasdienis alkoholio vartojimas taip pat turi įtakos nutukimo ir diabeto rizikai. Ilgainiui tai padidina atsparumą cukrui ir insulinui. Kiekvienas turi atsiminti, kad pats gali dėl savo sveikatos daug. Sveika gyvensena, mankšta, tinkama mityba leis gyventi visavertį ir kokybišką gyvenimą.

Dosjė
1995 - 2001 m. Studijavo Ukrainos nacionaliniame Bogomolco medicinos universitete
2003 m. Įgyta Endokrinologijos specializacija
2013 m. Suteiktas aukščiausios kategorijos gydytojo endokrinologo kvalifikacinis laipsnis
2001 - 2020 m. dirbo Kyjivo klinikiniame Endokrinologijos centre
2002 - 2017 m. Dirbo Kyjive įsikūrusiose privačiose klinikose gydytoja endokrinologe -mitybos specialiste
2022 m. Patvirtinta medicinos praktikos Lietuvoje licencija.
Nuo 2022 m. 09 mėn, - Klaipėdos jūrininkų ligoninės Ambulatorinių konsultacijų skyriaus bei diagnostikos ir gydymo klinikos „Endoklinika“ gydytoja endokrinologė

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Nuo kitų metų ES startuos svarbus sveikatos politikos pokytis – jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Ar tai bu...
    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...

    razinka


    Sveika šeima


    Išmanusis muilas – švarioms linksmybėms

    Kad ir kiek žalos pridarė pandemija, tikėjome, kad šio to ir išmokė: rankų higienos taisykles mintinai galėjo išpyškinti ir suaugęs, ir pradinukas. Pasibaigus pandemijai, geriems įpročiams iškilo grėsmė būti užmirštiems. Laimei, higienos įgūdžių svarbos nepamiršta Lietuvos sveikatos mo...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Dirbtinį intelektą pasitelks vaistams gaminti

    Nuo „Chat GPT“ iki virtualių asistentų – dirbtinis intelektas (DI) tampa itin svarbiu šiuolaikinio žmogaus gyvenimo atributu. Didesnę reikšmę jis įgauna ir medicinoje. Panaudojimo spektras itin platus: DI bus galima pasitelkti tiek atliekant tyrimus ar chirurgines procedūras, tiek ir gaminant vaistus.&...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Henrikas Vaitiekūnas Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Ar gudresnis valgo skaniau?
    Henrikas Vaitiekūnas Ar gudresnis valgo skaniau?
    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija

    Naujas numeris