Laura Steponavičienė: „Jaučiantieji artimųjų palaikymą sveiksta greičiau“

Žiedūnė Juškytė
2017-10-30
Gydytoja onkologė chemoterapeutė Laura Steponavičienė (40 m.) patvirtina, kad nuo krūties vėžio, dažniausios moterų onkologinės ligos pasaulyje, neapsaugo jokie tyrimai. Tiesa, laiku diagnozavus pakitimus, ligą įmanoma pažaboti. Gydytoja siūlo kelis būdus, kaip šios ligos diagnostikos ir gydymo procesą šalyje būtų galima tobulinti.
Laura Steponavičienė: „Jaučiantieji artimųjų palaikymą sveiksta greičiau“
„Dažnai po darbo namo einu ne iškart: kelis kilometrus pasivaikštau, kad atslūgtų emocijos. Išmokau užsidėti apsauginį skydą. Istorijas išklausau, stengiuosi neparodyti emocijų, bet atmintyje viskas lieka“, - sako gydytoja onkologė chemoterapeutė Laura Steponavičienė.

– Vis daugiau kalbama apie gydytojo ir paciento komunikaciją. Štai praėjusį penktadienį Seime šia tema vyko konferencija. Kokių sunkumų šioje srityje tenka patirti jums?
– Universitete neturėjome paskaitų, kuriose būtų pasakojama, kaip informuoti pacientą apie sunkią ligą bei būsim sudėtingą gydymą. Galų gale, vieno būdo, kaip tai pranešti ir nebus, nes žmonės skirtingi. Pranešus diagnozę, stebėti paciento reakciją išties sunku, tačiau tenka suvaldyti emocijas, nes turiu išlikti profesionali. Dažnai po darbo namo einu ne iškart: kelis kilometrus pasivaikštau, kad atslūgtų emocijos. Išmokau užsidėti apsauginį skydą. Istorijas išklausau, stengiuosi neparodyti emocijų, bet atmintyje viskas lieka.
 
– Rugsėjį dalyvavote Europos chemoterapeutų kongrese Madride. Apie kokias pagrindines krūties vėžio gydymo naujoves jame kalbėta? 
– Dabar daugiausiai kalbama, kaip kiekvienai moteriai individualiai, atsižvelgiant į jos bendrą būklę, gretutines ligas, amžių, naviko ypatybes, parinkti geriausią medikamentinį gydymą. Reikia atrinkti pacientes, kurioms reikalingas intensyvus kombinuotas gydymas (jo reikia tik nedidelei sergančiųjų daliai), o kurioms reikia mažiau agresyvaus, mažiau šalutinio poveikio turinčio gydymo.

Dabar ypač dažnai naudojamas neoadjuvantinis gydymas – vaistai skiriami iki operacijos, taip siekiant sumažinti naviką, atlikti mažesnės apimties operaciją.
 
Lietuvoje gali būti taikomos visos Europos vaistų agentūros patvirtintos bei registruotos priemonės, tačiau susiduriama su vaistų kompensavimo problema.
Trys medikamentinio gydymo banginiai – chemoterapija, hormonų terapija ir biologinė terapija – buvo ir liks, bet atsiranda nauji preparatai, kurie pasižymi didesniu efektyvumu, mažesniu toksiškumu, atrandamos naujos kombinacijos.  
 
– Kaip pagal krūties vėžio gydymo pažangą, vaistų prieinamumą Lietuva atrodo Europos kontekste?
– Labai sunku Lietuvą lyginti su kitomis šalimis. Pavyzdžiui, Vokietijoje vaistai tampa prieinami pacientui iš karto po registracijos Europos vaistų agentūroje. Mes kai kurių preparatų neturime. Didžiausia problema – ilgas vaistų „ėjimas“ į Lietuvą. Mums reikia laukti, kol jie bus registruoti ir kol bus suteiktas kompensavimas. Vis dėlto galime pasidžiaugti, kad turime daug kvalifikuotų chemoterapeutų, kurie nuolat dalyvauja konferencijose, žino naujoves ir yra pasirengę jas taikyti. Iš esmės, tiek diagnostika, tiek gydymas Lietuvoje juda gerąja linkme.
 
Kartais stinga susikalbėjimo su pacientais. Jie nepasitiki medikais, jiems trūksta informacijos. Dėl per didelio darbo krūvio ne visada užtenka laiko išsamiai atsakyti į visus paciento klausimus, todėl rengiame lankstinukus, daliname knygeles, chemoterapijos dienynus, kuriuos pildome ir mes, ir pacientai. Stengiamės išdėstyti bent svarbiausią informaciją, nes pati blogiausia vieta ieškoti tokios informacijos – internetas. Dažniausiai dėl to ir kyla nesusipratimų.
 
– Krūties vėžys dažniausia onkologinė moterų liga pasaulyje. Kokios priežastys tai lemia?
– Deja, sergamumas krūties vėžiu nuolatos didėja. Priežasčių yra labai daug. Kuo žmogus ilgiau gyvena, tuo sergamumas krūties vėžiu paprastai yra didesnis. Įtakos turi nejudrus gyvenimo būdas, nutukimas, pakaitinė hormonų terapija. Didesnius sergamumo rodiklius lemia ir gerėjanti diagnostika.

 
– Ne vienai vėžiu susirgusiai moteriai skaudus plaukų netekimas. Dabar gi juos galima išsaugoti. Kaip tai yra daroma?
– Šaldomas galvos paviršius. Šaldomoje vietoje sulėtėja kraujotaka, chemopreparato mažiau nunešama plauko svogūnėlio link ir taip jis išsaugomas. Tuo gali pasinaudoti bet kokios lokalizacijos vėžiu sergantis žmogus. Kiek pastebiu, šiandien plaukų netekimas pacientams yra mažesnė problema. Anksčiau dalis moterų atsisakydavo tam tikro gydymo dėl to, kad neteks plaukų. O dabar juk yra visko: patogių gražių perukų, galvos apdangalų. Vėžys nebėra stigma, žmonės suprato, kad jis neužkrečiamas. Ši diagnozė nepakeičia žmogaus esmės, jis toliau gali gyventi visavertį gyvenimą.
 
Pastebiu, kad daug sėkmingiau sveikti sekasi tiems pacientams, kurie jaučia artimųjų palaikymą. Jiems geriau sekasi susidoroti su šalutiniais gydymo reiškiniais. Nors yra galimybių ir turime specialistų, psichologinės pagalbos nepakanka. Būtų idealu, jei gydyme dalyvautų specialistų komanda: onkologai, psichologai, psichiatrai, socialiniai darbuotojai... Taip pacientas jaustųsi ramiau, saugiau, būtų pasiruošęs iššūkiams, su kuriais teks susidurti.

 
– Jei tarp šeimos moterų pasitaikė vėžio atvejų, palikuonėms rekomenduojama atlikti genetinį tyrimą. Kuo jis naudingas?
– Šis tyrimas gali nustatyti polinkį sirgti kai kurių lokalizacijų vėžiu. Kai nustatoma mutacija, norint sumažinti susirgimo riziką, dažniau tikrinamasi pas ginekologą, kartais šalinamos kiaušidės, krūtys. Jei moteriai nustatoma didesnė vėžio rizika, dar nereiškia, kad ji būtinai susirgs. Yra daug pacienčių, kurioms nustatytos mutacijos, bet jos nesuserga vėžiu. Taip pat yra moterų, kurios neturi mutacijų, bet serga vėžiu. Iki 20 proc. vėžio atvejų gali lemti mutacijos, tačiau ir tai nebūtinai. Tai nėra vienintelė ir pagrindinė susirgimo priežastis, tiesiog tai gali paskatinti vėžio atsiradimą. Genetinis tyrimas gali padėti parinkti gydymą, numatyti prognozę.
 
– Norint išvengti vėžio ar nustatyti jį kuo ankstyvesnės stadijos, patikimiausias būdas - reguliariai tikrintis?
– Tikrinimasis nuo krūties vėžio neapsaugo. Pacientė stebisi, kaip jai gali būti vėžys, jei tikrinosi prieš metus ar dvejus. Nepasitikrinama visam laikui. Nėra sukurtas tyrimas, kurį atlikus būtų galima pasakyti, kad žmogus niekada nesusirgs vėžiu. Profilaktinio tyrimo metu atliekama mamograma, siekiant surasti, tai, ko moterys pačios dar nečiuopia. Kuo anksčiau bus nustatytas vėžys, tuo bus galima sėkmingiau jį gydyti. Lietuvoje profilaktiškai tikrinamos 50–69 amžiaus moterys. Mamograma joms turėtų būti atliekama kas dvejus metus. Deja, mūsų šalyje dar nesukurta centralizuota kvietimų sistema, todėl moterys turi apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris išrašys profilaktinės patikros siuntimą.

 
Trumpai
Gydytoja onkologė chemoterapeutė Laura Steponavičienė dirba Nacionalinio vėžio instituto (NVI) konsultacijų poliklinikoje. Gydytoja konsultuoja moteris, kurioms įtariama krūtų onkopatologija, skiria gydymą toms, kurioms nustatyta ši liga. Nuo 2015 m. gydytoja studijuoja Vilniaus universiteto doktorantūroje, analizuoja atrankinės mamografinės patikros programos eigą, jos įtaką krūties vėžio epidemiologinės situacijos pokyčiams Lietuvoje.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris