Kvietimai nepasiekia žmonių
 
Keturios nacionalinės vėžio diagnostikos programos Lietuvoje veikia jau ne vienerius metus, tačiau dalyvavimas jose tebėra itin žemas, kalbėta konferencijoje „Kai sprendimai vėluoja: ankstyvosios diagnostikos reikšmė“.
 
Anot Sveikatos apsaugos ministerijos vyresniosios patarėjos Agnės Liubeckienės, dabartiniai dalyvavimo rodikliai toli gražu neatitinka tarptautinių standartų: gimdos kaklelio vėžio programoje per trejus metus sudalyvauja vos 44 procentai tikslinės grupės, krūties vėžio – 48 proc., storosios žarnos – 46 proc. O kad programos efektyvumą būtų galima objektyviai vertinti, reikia ne mažiau 70 proc.
 
Ministerijos atstovė pristatė nuo 2023 metų vykdomą ankstyvosios diagnostikos programų pertvarkos projektą – centralizuotą kvietimų sistemą su duomenų stebėsena. Pilotinis centralizuoto modelio bandymas davė apčiuopiamų rezultatų – pilotinėse įstaigose žmonės tikrinosi aktyviau nei ten, kur veikė senasis modelis. Storosios žarnos programa nepavyko – bandymą teko laikinai sustabdyti ir grąžinti peržiūrai.
 
„Didžioji dalis vėžio atvejų, išskyrus krūties vėžį, nustatoma trečioje ar ketvirtoje stadijoje. Vadinasi, neveikia mūsų sistema. Informuotumas apie gimdos kaklelio patikrą yra 66 procentai per visą Lietuvą. Taigi daugiau nei trečdalis žmonių negauna, o kai kurie gal ir per visą gyvenimą nėra gavę kvietimo. Ir tada matom trečias, ketvirtas stadijas“, – kalbėjo POLA direktorė Neringa Čiakienė.
 
Stigma kainuoja gyvybes
 
Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr. Audrius Dulskas neslėpė, kad storosios žarnos vėžio patikra – bene didžiausia Lietuvos prevencijos žaizda. Nors programa gyvuoja nuo 2009 metų, dalyvavimas nė karto neperžengė 50 procentų ribos. Rezultatai nepagerėjo net tada, kai testas buvo siunčiamas tiesiai į namus – tereikėjo jį atlikti ir išsiųsti atgal.
 
„Šio vėžio patikra – tai ne rožiniai kaspinėliai, ne labdaros bėgimai ar žinomumo akcijos. Storosios žarnos vėžys neturi savo simbolio, neturi savo ambasadorių – apie jį žmonės tiesiog nenori kalbėti“, – pripažino A.Dulskas.
 
Jis atkreipė dėmesį, kad į klausimą, kodėl nesitikrina, didžioji dauguma žmonių atsako paprastai: „nenorėjau“. „Ne neturėjau laiko – tiesiog nenorėjau. Požiūrį į prevenciją reikia keisti jau nuo mažų dienų – mokyklose, šeimose. Kartais reikia keisti net ir gydytojų mentalitetą, kad žmogus, atėjęs pasitikrinti be skundų, nebūtų išvaromas“, – kalbėjo onkologas.
 
Klaipėdos universiteto ligoninės Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovo Alvydo Česo teigimu, prevencija gali tapti įpročiu: „Man didelį įspūdį paliko viena visuomenės veikėja, sirgusi krūties vėžiu. Ji sakydavo taip: aš turiu sau dovaną gimtadienio proga – visą laiką einu patikrai. Tą darau jau penkiolika metų ir kiekvieną kartą atlieku mamogramą, slapto kraujavimo testus, gimdos kaklelio tyrimus.“
 
Anot gydytojo, tokia savimonė turėtų būti norma, ne išimtis – tačiau laiko ugdyti ją lieka vis mažiau: prognozuojama, kad 2030 metais Europoje mirtys nuo onkologinių ligų pirmą kartą aplenks širdies ir kraujagyslių ligas.
 
Trūksta politinės valios
 
Prof. Edvardas Danila pristatė Santaros klinikose atliktą plaučių vėžio ankstyvosios diagnostikos bandomąjį tyrimą. Lietuva šiuo metu neturi nacionalinės plaučių vėžio patikros programos, tačiau rezultatai parodė, kad ji ne tik reikalinga, bet ir ekonomiškai naudinga. Net 76 proc. pakviestųjų sutiko dalyvauti – tai yra penkiskart daugiau nei JAV, kur tokia programa gyvuoja jau dvylika metų. Tyrimo metu aptiktas vienas plaučių vėžio atvejis ir keturiolika įtartinų židinių, iš kurių net aštuoni – nerūkantiems asmenims. Be to, 18 proc. tirtųjų aptikta kita kliniškai reikšminga liga, apie kurią žmogus nė neįtarė.
 
Groningeno universiteto specialistai Nyderlanduose apskaičiavo, kad tokia programa per penkerius metus sutaupytų 25 milijonus eurų sveikatos sistemoje.
 
„Galų gale atėjo laikas priimti sprendimą, kuris jau priklauso ne nuo mūsų, o nuo sveikatos politikos“, – reziumavo prof. E.Danila.
 

L.S. skaičius
2,5-3
- tiek kartų per 25 metus padidėjo žmonių, gyvenančių su vėžio diagnoze, skaičius. Skamba blogai, bet iš tikrųjų tai atspindi, kad žmonės išgyvena – gyvena ilgiau, geriau. Šiuo rodikliu mes esame vieni lyderių Europos Sąjungoje.

 
Įvertino pažangą
 
Seime vykusioje konferencijoje „Vėžio situacija Lietuvoje: kur esame šiandien?“ dėmesys krypo į naujoves ir pažangą.
 
Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas pasidžiaugė, kad sergamumas vėžiu Lietuvoje stabilizavęsis jau daugiau kaip dešimtmetį, o žmonių, gyvenančių su vėžio diagnoze, sparčiai daugėja – ir tai, anot vadovo, yra gera žinia.
 
„Per pastaruosius 25 metus žmonių, gyvenančių su vėžio diagnoze, skaičius padidėjo 2,5-3 kartus. Skamba blogai, bet iš tikrųjų tai atspindi, kad žmonės išgyvena – gyvena ilgiau, geriau. Šiuo rodikliu mes esame vieni lyderių Europos Sąjungoje“, – sakė doc. dr. V.Pečeliūnas.
 
Konferenciją moderavęs Seimo narys prof. Saulius Čaplinskas atkreipė dėmesį, kad pernai kompensuojamų vaistų sąrašas pasipildė 25 naujais inovatyviais vaistais sunkioms vėžio formoms gydyti, sutrumpėjo vaistų vertinimo trukmė, stiprėja pagalbos organizavimas per vadinamąjį žaliąjį koridorių – onkologijos klasterį, jungiantį didžiąsias universitetines ligonines.
 
Medikamentinės onkologijos centro vadovė doc. dr. Birutė Brasiūnienė patvirtino, kad pokytis jaučiamas kasdienybėje: per kelerius metus vaistai klinikoje tapo prieinami, o tokio atotrūkio nuo Vakarų, koks buvo jaučiamas anksčiau, nebėra. Nuo praėjusių metų prieinami ir biožymenys – tai reiškia, kad gydytojai gali gilintis į kiekvieno paciento vėžio biologiją ir parinkti tikslinį gydymą.
 
Doc. dr. A.Dulskas pristatė dvejus metus veikiančią virtualią ligoninę – sistemą, kai po operacijos pacientai anksti išleidžiami namo ir stebimi nuotoliniu būdu per išmaniuosius laikrodžius. Kai tik rodikliai nukrypsta nuo normos, gydytojas iškart gauna pranešimą ir gali reaguoti. Pacientai siunčia ir žaizdų nuotraukas, kurias analizuoja dirbtinis intelektas. Taip, anot mediko, taupomi ištekliai ir trumpėja eilės.
 
Diagnostinės onkologijos centro vadovė dr. Jurgita Ušinskienė pasakojo, kad dirbtinis intelektas centre taikomas jau nuo 2020-ųjų – padeda mažinti spinduliuotės dozes, atskirti piktybinius navikus nuo nepiktybinių. Mokslinėje srityje jau tiriamos vadinamosios virtualios biopsijos – kai iš radiologinio vaizdo bandoma nuspėti vėžio tipą ir jo genetiką.
 
Fantastika virsta realybe
 
Bene ryškiausia naujovė – Radiacinės onkologijos centro vadovo dr. Jono Veniaus pristatyta teranostika. Tai naujos kartos personalizuota medicina, veikianti rakto ir spynos principu: pacientui suleidžiami radioligandai – radioaktyvūs vaistai – atpažįsta vėžines ląsteles, jas sunaikina ir patys neutralizuojasi.
 
„Galbūt skamba kaip fantastika, bet taip nebėra – tai mokslu grįstas sprendimas. Nuo kovo pirmos dienos vienas iš teranostinių vaistų jau patvirtintas centralizuotai ir bus prieinamas visiems pacientams. Nuo personalizuotos medicinos vizijos mes jau pereiname prie realaus taikymo“, – kalbėjo dr. J.Venius.
 
Doc. dr. V.Pečeliūnas pridūrė ką tik sulaukęs geros žinios: už mokslinius darbus ir jų rezultatų taikymo klinikoje paieškas teranostikos srityje Nacionalinio vėžio instituto mokslininkams profesoriams Vitalijui Karabanovui ir Ričardui Rotomskiui skirta Lietuvos mokslo premija.
 
Už statistikos – žmonės
 
Konferencijas jungė šių metų Pasaulinės kovos su vėžio dienos šūkis – „Vieningi dėl savo unikalumo“. Anot N.Čiakienės, ši tema siunčia dvejopą žinutę: ragina telktis, tačiau kartu pripažįsta, kad vienodo standarto nėra, tad kiekvienam reikia ieškoti savų sprendimų. Ji priminė, kad nors 77 proc. žmonių nuo ligos įtarimo iki pirmo vizito pas onkologą patenka per mėnesį, yra 4 proc. – daugiau nei 700 žmonių – kuriems kelias truko šešis, dvylika ar net penkiolika mėnesių.
 
„Jeigu paskaitytum kiekvieno iš jų istoriją, ten labai daug nuoskaudų ir galvojimo – „sistema manęs nematė“. Būtent šie pavyzdžiai skatina sistemą neužmigti ir ieškoti sprendimų“, – kalbėjo POLA direktorė.
 
Prof. S.Čaplinskas atkreipė dėmesį, kad kova su vėžiu nėra vien medikų reikalas: „Tai ir politiniai sprendimai, ir pagarba žmogui – ir svarbiausia – kiekvieno piliečio sąmoningas įsitraukimas.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!