Galvojo, kad toliaregystė
„Kai žmonės sužinodavo, kad esu laiminga solidaus vieneto savininkė, – prisimena ji, – žiūrėdavo į mane lyg į mamutą: maždaug, o geras, nežinojau, kad tokie dar egzistuoja!“ Tačiau neužilgo po to, kai Elena atšventė 43-uosius, ji pastebėti regėjimo problemas: „Mano darbas susijęs su skaičiais, tad nustebau, kai ataskaitoje skaičiai ir procentai tapo drumsti. Tiesa, nusprendžiau, na, maža ką, gal neišsimiegojau, gal pavargau, praeis. Nepraėjo.“
 
Vėliau moteris ėmė pastebėti, kad, žiūrint dešine akimi, spalvos aplinkui atrodė blankesnės, o ir apskritai regėjimas susilpnėjo. Tuomet Elena nusprendė, kad galbūt ją aplankė su amžiumi susijusi toliaregystė ir kreipėsi į oftalmologijos kliniką dėl akinių. Tačiau pirminės akių apžiūros metu gydytojas įtarė, kad jos regėjimo problemos gali būti susijusios su akių liga, tad užrašė ją nuodugnesnei regėjimo diagnostikai. Po jos Elena išgirdo diagnozę – pradinė senatvinė dešinės akies katarakta.
 
Pasiruošimas operacijai
Gydytoja oftalmologė Eleną perspėjo, kad žodžio „senatvinis“ baimintis nereikia: lęšiuko drumstėjimas gali atsirasti net ir toli gražu ne senatviniame amžiuje. Dažniausiai katarakta atsiranda sulaukus 60 metų, tačiau gali pasireikšti ir 40-45 metais. „Mano katarakta pradėjo formuotis lęšiuko centre, o ne periferijoje, todėl ilgą laiką nepasireiškė jokių simptomų, – pasakoja pašnekovė. – Prisiminusi, kaip mama bandė kataraktą „išgydyti“ gysločio užpilu, iškart atsisakiau minties užsiimti savigyda. Kaip paaiškino oftalmologė, vienintelė išeitis – atlikti operaciją ir pakeisti natūralų drumstą lęšį į dirbtinį. Ši operacija vadinama fakoemulsifikacija.“
 
Dirbtiniai lęšiai yra monofokaliniai ir multifokaliniai. Pirmieji aiškiai mato tik per atstumą, o multifokaliniai – visais atstumais. Vadinasi, žmogus gerai matys ir arti, ir vidutiniu atstumu, ir toli. Elenos mama gavo monofokalinį lęšį, todėl dabar ji skaitydama užsideda akinius. Elena gi akinių nenešiojo ir neketino pradėti, todėl pasirinko multifokalinį lęšį.
 
„Operacijai pasiruošiau tikrai moteriškai, – juokiasi Elena. – Atėjau be makiažo ir apsirengusi patogiais drabužiais – vadinasi, pasiruošus! Ir geriausią draugę atsivedžiau, kad morališkai palaikytų.“
 
Operacija praėjo taip greitai (daugiausiai 15 minučių), kad Elena nespėjo net kaip reikiant susijaudinti. „Prisimenu tik tiek, – pasakoja ji, – kad jaučiau šiokį tokį spaudimą akyje ir aplinkui buvo daug ryškios šviesos. Skausmo nebuvo, tik nedidelis diskomfortas. Po operacijos porą valandų pasėdėjau poilsio kambaryje, o tada man patikrino akį.“
 
Į darbą – po savaitės
Sveikimas turėjo trukti kelias savaites, pirmą savaitę Elenai nebuvo galima nei kelti sunkesnių daiktų, nei miegoti ant operuotos akies šono, nei dažytis. Svarbu buvo užtikrinti, kad šampūnas, muilas ir net vanduo nepatektų į akis. „Tad tas vaikščiojimas neplauta galva ir buvo man pats didžiausias išbandymas“, – juokiasi Elena.
 
Taip pat jai buvo išrašyti dviejų rūšių akių lašai, kuriuos reikėjo lašinti kelis kartus per dieną tuo pačiu metu. Kad nenukryptų nuo grafiko, ji nusistatė kelis žadintuvus.
Rega dešinėje akyje pradėjo gerėti jau operacijos dieną. Tačiau pirmąją savaitę po operacijos Elena paėmė nedarbingumą, daug ilsėjosi. „Net telefonu kalbėjau kuo rečiau, – sako vėl ryškiai matanti moteris. – Antrą savaitę jau keliavau į darbą ir ramiai rengdavau ataskaitas, aiškiai mačiau kiekvieną skaičių.“

---

 
Interviu su specialistu
Respublikinė Vilniaus universitetinės ligoninės Akių ligų skyriaus vedėja gydytoja oftalmologė Jūratė Sveikatienė:
 
‑ Skaičiuojama, kad kataraktos operacija yra dažniausiai atliekama pasaulyje. Ar katarakta susijusi su amžiumi?
‑ Bėgant metams kiekvieno mūsų akių lęšiukai drumstėja, tik ne kiekvienam vienodu greičiu ir intensyvumu. Lęšiuko drumstėjimas ir dėl jo blogėjantis regėjimas atima galimybę gyventi visavertį gyvenimą. Bet pastebime, kad augant pragyvenimo lygiui, vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių nori išlikti aktyvūs: vairuoti automobilį, dirbti, dalyvauti socialiniame ir kultūriniame gyvenime, skaityti knygas, naudotis kompiuteriu ir t. t. Todėl jie renkasi kataraktos operaciją, grąžinančią ryškų regėjimą. Visgi dalis tų, kurie galėtų atgauti gerą regą, operacijai nesiryžta dėl įvairių baimių ir klaidingų įsitikinimų.
Katarakta paprastai pradeda formuotis sulaukus 50-ies. Tačiau ši liga gali būti nustatyta ir jaunesniems žmonėms. Jiems ją gali sukelti akių traumos, gretutinės ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, ultravioletiniai spinduliai, rūkymas, kai kurie vaistai, kenksmingos darbo sąlygos. Pirmieji kataraktos ženklai gali pasireikšti kaip ne itin ryškus vaizdas, matoma dėmelė, poreikis pradėti naudoti skaitymo akinius ir kt. Taip pat pasitaiko ir įgimta katarakta, pasireiškianti nuo gimimo – ją gali sukelti nėštumo metu moters vartotas alkoholis, rūkymas, infekcijos ir kiti veiksniai.
 
‑ Ir tuomet – tik operacija?
‑ Operacijos būtinumas priklauso nuo to, kiek žmogui svarbus geras regėjimas jo kasdieniame gyvenime, kiek jis turi įtakos gyvenimo kokybei. Kartais tenka bendrauti su kiek prasčiau dėl kataraktos matančiais pacientais, kurie be galo bijo operacijos. Stengiuosi juos nuraminti ir pabrėžiu, kad jei dėl prastesnės regos nenukenčia jų kasdienio gyvenimo kokybė, operaciją galima atidėti. Žinoma, pradinėse kataraktos stadijose lęšiukas yra minkštesnis, todėl mažesnė komplikacijų tikimybė, o pooperacinė eiga sklandesnė ir greitesnė.
Kiekviena intervencija turi tam tikrą riziką, kurią įvertiname individualiai ir kalbamės su pacientu. Tačiau kalbant bendrai, kataraktos operacija yra saugi, RVUL Akių ligų skyriuje jų atliekame iki tūkstančio per metus. Operacija paprastai trunka iki pusvalandžio, o pacientas į namus išleidžiamas tą pačią dieną.
Be to, prieš operaciją nereikia nutraukti ar kaip nors koreguoti kraują skystinančių medikamentų vartojimo, nes kataraktos operacija yra nekraujinga ir rizikos nukraujuoti nėra.
 
‑ O neoperacinių kataraktos gydymo būdų yra?
Šiuo metu nėra atliktų tyrimų, kurie patvirtintų tokią hipotezę, todėl nereikėtų tikėtis ir laukti, kad akių lašai ar kitokie alternatyvūs gydymo metodai išskaidrintų akies lęšiuką ir taip pagerintų regėjimą. Neatmetu galimybės, kad tokie lašai galėtų būti sukurti ateityje.
Tačiau kol kas geriau, užuot kovojus su pasekmėmis, pradėti rūpintis akimis bei jas tausoti nuo jaunų dienų ir tai daryti visą gyvenimą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!