Anot „Medikų sąjūdžio“, tai lemia ne tik nesureguliuoti ir pertekliniai darbo krūviai, bet ir nesaugumas dėl esamos teisminės praktikos, institucinis mobingas, pasireiškiantis kaip perteklinis teisinis ir administracinis profesinės veiklos reguliavimas. „Medikų sąjūdžio“ valdybos pirmininkas Robertas Knispelis pabrėžia, kad tam trūksta sveikatos apsaugos ministerijos bendradarbiavimo su medikų bendruomene vykdant reformas. „Esame sveikatos priežiūros, o ne Sveikatos apsaugos ministerijos ar Valstybinių ligonių kasų geidžiamos statistikos specialistai”, - teigia R.Knispelis.
 
Visuomenės nebesukrečia savižudybės
 
Šmaikščią knygą apie sunkumus, su kuriais susiduria rezidentai parašiusi gydytoja neurologė, psichoterapeutė Gintarė Aukselė atvira: „Socialinių tinklų paskyra, kuri virto knyga „LRezidentė“, buvo kelias išsigelbėti iš savo vienišumo, kai buvo sunku. Neturiu siekio pakeisti pasaulio ar visuomenės požiūrio į medikus. Jos nebesukrečia nei savižudybės, nei teismai, nei protestai, o ir medikai pavargo kažką sakyti.“ Gintarė Aukselė prisimena, kad jos savijautą, kai buvo sunku, pagerino darbo krūvio susimažinimas, atsisakymas dirbti manipuliatyviose darbovietėse ir savęs kaip žmogaus, o ne kaip mediko suvokimas.
 
Kad medikų darbo krūvis – viena esminių jų perdegimo priežasčių, sako ir poliklinikoje dirbusi, gydytojų perdegimą liudijusi Kristina Kripaitienė.  „Emocinė medikų gerovė dažnai lieka paraštėse – daugiau dėmesio skiriama klinikinėms kompetencijoms. Tačiau medikų savijauta tiesiogiai veikia ne tik jų pačių sveikatą, bet ir komandų darbą bei pacientų patirtį.”, - sako medikų gerovės iniciatyvas kurianti Kristina. Siekiant medikų bendruomenei padėti įveikti sunkumus, socialinio festivalio „Medfest“ sumanytoja ėmėsi ir emocinės gerovės lyderių rinkimų. Organizacijos, kuriose dirba medikai, skatinamos atkreipti dėmesį, ar tikrai atliepia darbuotojų poreikius.
 
„Vis labiau ryškėjo, kad trūksta aiškios sistemos, kaip nuosekliai dirbti su medikų emocine gerove ir kaip suprasti, ar priemonės iš tikrųjų veikia. Todėl atsirado poreikis sukurti standartą ir pamatuoti organizacijos brandos lygį – kad būtų galima objektyviau įvertinti situaciją”, - pasakoja sistemos pokyčius norinti inicijuoti K. Kripaitienė. Pirmųjų emocinės gerovės lyderių rinkimų rezultatai paaiškės jau birželio 6d., socialinio festivalio „Medfest“ metu.
 
 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!