Liga, su kuria susitaikėme
 
Konferenciją iniciavęs ir moderavęs parlamentaras, Sveikatos reikalų komiteto narys prof. dr. Saulius Čaplinskas renginį atidarė klausimu: „Turime vaistus, tai kodėl niekaip negalime įveikti? Vienais atvejais galbūt tai – socialinė problema, kitais – trūksta politinės valios ir resursų.“
 
Jis priminė, kad su kiekviena nauja pandemija visuomenė iš pradžių išgyvena šoką, paskui adaptuojasi ir nustoja galvoti apie ligą, nors sukėlėjas niekur nedingsta. Tuberkuliozė – seniausias tokio prisitaikymo pavyzdys.
 
S.Čaplinskas kvietė pranešėjus ne tik konstatuoti problemas, bet ir siūlyti, ką galima padaryti efektyviau su esamais resursais, o auditoriją – dalytis konferencijos įžvalgomis savo profesinėse aplinkose. „Tai, ką mes išleidžiame prevencijai, yra investicija. Jeigu neinvestuosime, visuomet trūks lėšų gydymui“, – vėliau, jau baigdamas konferenciją, apibendrino jis.
 
Bakterija neskuba
 
Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila dalyvių klausė to paties: kodėl per tiek metų nesunaikinome tuberkuliozės sukėlėjo.
 
„Šitas sukėlėjas maždaug septyniasdešimt tūkstančių metų gyvena kartu su žmonija. Bakterija labai patyrusi, labai kantri ir labai klastinga“, – aiškino profesorius.
 
Anot profesoriaus, mikobakterija plaučiuose gali tūnoti dešimtmečiais. Maždaug ketvirtadalis pasaulio gyventojų nešioja dormantines – miegančias – bakterijas, kurios laukia progos: susilpnėjusio imuniteto, ŽIV infekcijos, nepakankamos mitybos. E.Danila jas pavadino „žvalgais“: periodiškai dalis pabunda, apsidairo ir, neradusios progos, vėl užmiega.
 
Pranešėjo teigimu, per abu pasaulinius karus tuberkuliozės atvejų skaičius šoktelėjo į nematytas aukštumas, po COVID-19 pandemijos sergamumas vis dar negrįžo į ikipandeminį lygį. Naują grėsmę kelia ir karas Ukrainoje – tarp migrantų visoje Europoje daugėja vaistams atsparios tuberkuliozės atvejų. Tai kainuoja ne tik gyvybes: vien Santaros klinikose gydymo nuostoliai viršija keturis šimtus tūkstančių eurų per metus.
 

„Mes kovojame su ypač patyrusiu priešininku. Jeigu neveiksime drauge ir nesistengsime, tas klausimas vilksis dešimtmečiais“, – perspėjo Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila.

 
Kaltas ir gyvenimo būdas
 
Gydytoja pulmonologė ir doktorantė Karolina Kevėlaitienė pristatė tarptautiniame žurnale paskelbto tyrimo rezultatus: per 2000-2021 metus gydymo nesėkmių mažėjo abiejose grupėse: tuberkuliozės, kuri pasiduoda vaistams, – nuo septyniolikos iki dvylikos procentų, o vaistams atsparios – nuo trisdešimt trijų iki dvidešimties. Tačiau didžiausią riziką, anot medikės, lemia ne vaistų neveiksmingumas: mažas kūno masės indeksas nesėkmės tikimybę didina vienuolika kartų. Svarbios ir gretutinės ligos, alkoholio bei narkotikų vartojimas, menkas išsimokslinimas, darbo ar gyvenamosios vietos neturėjimas.
 
„Apleidus tokias pacientų rizikos grupes, sergamumo Lietuvoje nesumažinsime“, – apibendrino K.Kevėlaitienė. Ji pabrėžė, kad šiems pacientams reikalinga kompleksinė pagalba: mitybos parama, psichologinė pagalba, priklausomybių gydymas.
 
Lietuvoje kas penktas tuberkuliozės atvejis yra atsparus vaistams – tai yra beveik dešimt kartų dažniau nei ES vidurkis. Pasak gydytojos, problema – istorinė: kai sergamumas buvo dar didesnis, pacientai dažnai gydėsi netinkamai arba nutraukdavo gydymą – taip atsirado atsparių padermių.
 
Gydo, stabdo, pradeda iš naujo
 
Pulmonologijos ir alergologijos centro Vaistams atsparios tuberkuliozės skyriaus vedėja Rūta Mereškevičienė kvietė „nusileisti ant žemės“ ir pažvelgti į praktinius pavyzdžius. Pacientai kasdien geria nuo keturių iki šešių antibiotikų, gydymas trunka iki dvejų metų. Ji aptarė tipinį atvejį: per penkis mėnesius pacientui teko keisti vaistus dėl šalutinio poveikio, stabdyti gydymą dėl kepenų pažeidimo, pradėti gydyti hepatitą C, o galiausiai – spręsti alkoholio priklausomybės problemą. „Kaip baigsis šitas atvejis, aš jums dar negaliu atsakyti“, – pripažino R.Mereškevičienė.
 
Jos pasakojimu, pacientai atvyksta sveriantys keturiasdešimt kilogramų, kai kurie – be dokumentų, niekada nesilankę pas šeimos gydytoją. „Po pusės metų jis jau sveria penkiasdešimt penkis“, – pasidžiaugė R.Mereškevičienė, pabrėždama, kad mitybos terapija ne mažiau svarbi nei vaistai.
Vis dėlto net sėkmingai išgydyti pacientai ne visada lieka saugūs. Santaros klinikų Laboratorinės medicinos centro Infekcinių ligų ir tuberkuliozės laboratorijos vyresnioji medicinos biologė Laima Vasiliauskaitė pabrėžė, kad keturiasdešimt procentų pakartotinai susirgusiųjų užsikrėtė iš naujo, nes grįžo į aplinką, kurioje buvo neišaiškintų sergančiųjų.
 
Biologė konstatavo, kad šalies diagnostika „užstrigusi ties 2018-aisiais“ – naujos kartos sekoskaitos tyrimai, kuriuos rekomenduoja PSO ir kuriuos Latvija bei Estija jau integravo, Lietuvoje atliekami tik mokslo tikslais.
 
„Mes nė žalio supratimo neturėjome, kad tokių padermių turime“, – sakė L.Vasiliauskaitė apie vaistams atsparias padermes, kurios, kaip vėliau paaiškėjo, šalyje cirkuliavo jau 2017 metais.
 
Murkdosi toje pačioje vietoje
 
Šeimos gydytoja Jurga Dūdienė į tuberkuliozės problemą pažvelgė iš pirminės grandies. Kasmetinė rentgenograma privaloma didelei grupei darbuotojų, dirbančių maisto gamyboje, sveikatos priežiūroje, švietime. Tačiau dalis darbdavių, užuot išleidę darbuotojus į polikliniką, renkasi paprastesnį kelią ir atlieka serologinius kraujo tyrimus vietoje. O patys darbuotojai dažnai tikrintis tiesiog neateina: „Pasitikrinti nuo užkrečiamųjų ligų niekas neateina. Ateina tiktai videoterminalais besinaudojantys darbuotojai akių pasitikrinti“, – ironizavo J.Dūdienė.
 
Septynmečių tuberkulino tyrimai irgi vyksta vangiai – mėginį atlieka tik apie šešiasdešimt procentų vaikų. Priežastys, anot gydytojos, banalios: vaikams procedūra nemaloni, o tėvai arba nepasitiki, arba tiesiog neduoda sutikimo.
 
„Tėveliai nesusirenka paklausyti informacijos apie sveikatą, sveiką gyvenseną. Mes tiesiog trypčiojame vietoje, – apgailestavo šeimos gydytoja ir pripažino: – Matyt, dar nėra to supratimo, kad Europoje ir pasaulyje mes atrodome iš tiesų negražiai.“

---

 
Komentarai
 
NVSC Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Gabrielia Malgožata Liachovič:
 
- 2025 metais identifikavome beveik du tūkstančius sąlytį su tuberkulioze turėjusių asmenų ir išrašėme jiems siuntimus pas šeimos gydytojus. Tačiau atsaką iš gydymo įstaigų gauname tik apie šešiasdešimt–septyniasdešimt procentų atvejų. Sergantieji slepia kontaktus, sąlytį turėjusieji vengia tikrintis, o nedraustiems asmenims neaišku, kas apmokės tyrimus – savivaldybės taiko skirtingas praktikas ir vieningo sprendimo nėra.

---

 
Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Alvyda Naujokaitė:
 
- Kuriama darbo grupė tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašui keisti. Planuojame įdiegti PSO rekomenduojamą trumpesnį – šešių mėnesių – atsparios tuberkuliozės gydymo kursą, įvesti kokybės rodiklius ir patvirtinti sekoskaitos tyrimus rutininei diagnostikai. Tikimės teisės aktą parengti iki rudens.

---

 
Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva:
 
- 2025 metais tuberkuliozei iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo skirta daugiau nei trylika milijonų eurų. Per pastaruosius metus gydomų pacientų skaičius sumažėjo du su puse karto. Planuojame perskaičiuoti tuberkuliozės stacionarines kainas – galbūt jau kitais metais.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!