Jonas Montvidas: pagalbos prašymas – ne silpnumo požymis

Vytautas Paulius Rasokaitis
2022-09-05
„Gyvename turbulentišku laiku, kai vykstantys įvykiai daugiau ar mažiau paliečia kiekvieną. Nusiskundimų psichikos sveikata turintiems asmenims stresogeninės aplinkybės neretai sustiprina jų patiriamus simptomus“, – teigia LSMUL Kauno klinikų gydytojas psichiatras, Psichiatrijos klinikos administratorius, Jaunųjų psichiatrų asociacijos prezidentas Jonas Montvidas.
Jonas Montvidas: pagalbos prašymas – ne silpnumo požymis
„Dažnai girdžiu: „aš stiprus, susitvarkysiu pats“ arba „niekada neprašiau pagalbos, nes buvau stiprus“. Mano giliu įsitikinimu, pripažinti, kad reikia pagalbos, yra stiprybės, o ne silpnumo požymis“, - sako LSMUL Kauno klinikų gydytojas psichiatras, Psichiatrijos klinikos administratorius, Jaunųjų psichiatrų asociacijos prezidentas Jonas Montvidas.

- Kokius padarinius žmonių psichinei sveikatai pastebite po COVID-19 pandemijos, karantinų, o šiuo metu esant nestabiliai ekonominei situacijai bei besitęsiant karui Ukrainoje?
- Pastebėjau, kad pandemijos laikotarpiu senyvo amžiaus asmenių, kurie buvo ilgą laiką izoliuoti nuo aplinkinių, psichikos sveikatos būklė ėmė sparčiau blogėti. Be to, COVID-19 ir nestabili politinė bei ekonominė situacija neretai blogina nerimo sutrikimų turinčių asmenų psichikos būklę.
Manau, kad pandemijos situacija, kuomet įvestas griežtas ir ilgas karantinas, gyventa nuolat girdint žinias apie kintančias taisykles, susirgimų statistiką, esant nežinomybei, kiek pavojingas virusas, yra unikali ir pakeitė visų mūsų gyvenimus.
Karinė ar ekonominio nestabilumo situacija nėra tokia unikali kaip pandemijos, tačiau ji nemažiau kelia nerimą ir bejėgystės jausmus.
 
- Kaip siūlytumėte įveikti negandas, jų sukeliamo diskomforto padarinius?
- Manau, kad vienas pagrindinių būdų sumažinti jaučiamą įtampą yra apriboti socialinių tinklų naudojimą, naujienų skaitymą. Palaikyti ryšį su artimaisiais, sekti ekspertų rekomendacijas ir jų laikytis. O taip pat vadovautis patikimais informacijos šaltiniais, vengti melagienų. Taip pat galėtų padėti įsitraukimas į savanoriavimo veiklą, aukojimas ir panašios veiklos.
Apskritai nerimui, įtampai malšinti rekomenduočiau kreiptis į psichologus konsultantus, kurie dirba valstybiniuose psichikos sveikatos centruose, įvairiose telefoninėse pagalbos linijose ar privačiai. Jeigu nusiskundimai yra stiprūs, išliekantys, trikdantys kasdienį gyvenimą, vertėtų apsilankyti pas gydytoją psichiatrą. Tikrai nerekomenduoju griebtis savigydos raminamaisiais medikamentais, alkoholiu ar kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis. Mat ir alkoholis, ir minėtos medžiagos gal ir slopina simptomus, patiriamus „turint problemų“, tačiau pačių jų tikrai nesprendžia. Be to, nesaikingas ir ilgalaikis šių medžiagų vartojimas sukelia priklausomybę. Priklausomas asmuo, negaunantis medžiagos, nuo kurios yra priklausomas, be kitų simptomų patiria ir stiprų nerimą. Taigi susiformuoja savotiškas uždaras ratas, kuomet žmogus nebegali nejausti nerimo nevartodamas šių psichoaktyviųjų medžiagų.
 
- Statistika skelbia, kad benzodiazepinų vartojimas Lietuvoje beveik tris kartus viršija Latvijos ir Estijos bei du kartus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių vidurkį.
- Statistika gali būti interpretuojama ir komentuojama įvairiai, todėl nenoriu pasiduoti jos tendencingumui. Manau verta nedemonizuoti benzodiazepinų kaip medikamentų grupės. Šie medikamentai turi savo paskirtis, tarp kurių yra intensyvaus nerimo su ar be nemigos malšinimas. Jų vartojimas pagal paskirtį yra ne ilgiau kaip dvi trys savaitės. Greta antidepresantų ar psichologinių, psichoterapinių nerimo malšinimo priemonių veikia puikiai. Manau, kad esame jauna demokratija, kuri greitai auga ir tobulėja, todėl esu nusiteikęs pozityviai ir benzodiazepinų vartojimo klausimu.
Anksčiau pasaulyje buvo daug mažiau kalbama apie benzodiazepinų keliamą priklausomybę. Jie buvo laisviau skiriami ir dabar turime daug priklausomų asmenų. Didelė dalis dėl benzodiazepinų vartojimo besikreipiančią asmenų yra vyresnio amžiaus asmenys, kurie šiuos medikamentus vartoja jau ilgą laiką. Jaunimas su šia problema susiduria bei ją įveikia ženkliai lengviau.
 
- Kokius priklausomybės nuo benzodiazepinų grupės medikamentų gydymo metodus naudojate?
- Pirmiausia pasiteirauju pacientų, kokius benzodiazepinus jie vartoja, kiek laiko, kokia doze. Paklausiu, ar kas nors yra jiems pasakoję apie šiuos medikamentus, ką jie apie juos žino. Neretas pacientas sako, kad jie tiesiog „nuo miego“.
Supažindinu, kad visi benzodiazepinai veikia iš esmės vienodai, tačiau skiriasi kaip greitai ir kaip ilgai jie būna kraujyje ir išlieka veiksmingi. Pavyzdžiui, alprazolamas dar žinomas kaip Xanax‘as, veikia greitai ir trumpai, o diazepamas ima veikti lėčiau ir veikia ilgai. Tuomet sutariu su pacientais, kad vienaip ar kitaip iš lėto turėsime mažinti šių medikamentų vartojimą ir informuoju, kad procesas nebus lengvas, tikriausiai nepavyks išvengti diskomforto, nerimo, kuris bus jaučiamas mažinant medikamentus.
 
- Be medikamentinio, kokie dar yra efektyvūs nerimo, nemigos gydymo būdai?
- Pagrindiniai medikamentai nerimui gydyti yra antidepresantai, o benzodiazepinų vaidmuo tik trumpalaikis ir pagalbinis. Tokie antidepresantai kaip trazodonas, mirtazapinas arba agomelatinas taip pat veikia migdančiai.
Yra tokių medikamentų kaip pregabalinas, gabapentinas, kurie padeda malšinti nerimą, yra duomenų, kad malšina benzodiazepinų vartojimo poreikį ir migdo. Bei yra tam tikrų antipsichozinių medikamentų, pavyzdžiui, kvetiapinas, kurių mažos dozės veikia migdančiai.
Taip pat dažnai pacientams rekomenduoju ir skiriu melatonino – tai natūrali, kankorėžinės liaukos sekretuojama medžiaga, kuri padeda reguliuoti paros ritmą. Kad naktį žmogus norėtų miego, o dieną būtų žvalus.
Pagrindiniai nemedikamentiniai nemigos gydymo būdai pirmiausia yra miego higiena: lovą naudoti tik miegui, laikyti miegamąjį kambarį kiek vėsesnį. Bent vieną valandą iki miego nežiūrėti į kompiuterį, telefoną ar kitus ryškią šviesą skleidžiančius ekranus, nevartoti kofeino turinčių skysčių. Miego kokybę gerina reguliarus fizinis aktyvumas, visavertė mityba.

Dosjė
2011-2017 m. Medicinos studijos, įgijo medicinos magistro laipsnį.
2017-2021 m. Psichiatrijos rezidentūros studijos, įgijo gydytojo psichiatro kvalifikaciją.
Nuo 2020 m. – LSMUL Kauno klinikų vyresnysis medicinos auditorius Vidaus audito tarnyboje.
Nuo 2021 m. – LSMUL Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos gydytojas psichiatras, Psichiatrijos klinikos administratorius.
Nuo 2021 m. – gydytojas psichiatras psichikos sveikatos klinikoje „Lotus Medica“.
2021 m. – iki dabar doktorantūros studijos LSMU.
Nuo 2022 m. – Jaunųjų psichiatrų asociacijos prezidentas.
Aktyviai dalyvauja mokslinėje veikloje. Priklauso nacionalinėms bei tarptautinėms psichiatrų asociacijoms. Stažavosi Olandijoje.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Nuo kitų metų ES startuos svarbus sveikatos politikos pokytis – jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Ar tai bu...
    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...

    razinka


    Sveika šeima


    Išmanusis muilas – švarioms linksmybėms

    Kad ir kiek žalos pridarė pandemija, tikėjome, kad šio to ir išmokė: rankų higienos taisykles mintinai galėjo išpyškinti ir suaugęs, ir pradinukas. Pasibaigus pandemijai, geriems įpročiams iškilo grėsmė būti užmirštiems. Laimei, higienos įgūdžių svarbos nepamiršta Lietuvos sveikatos mo...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Dirbtinį intelektą pasitelks vaistams gaminti

    Nuo „Chat GPT“ iki virtualių asistentų – dirbtinis intelektas (DI) tampa itin svarbiu šiuolaikinio žmogaus gyvenimo atributu. Didesnę reikšmę jis įgauna ir medicinoje. Panaudojimo spektras itin platus: DI bus galima pasitelkti tiek atliekant tyrimus ar chirurgines procedūras, tiek ir gaminant vaistus.&...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Henrikas Vaitiekūnas Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Ar gudresnis valgo skaniau?
    Henrikas Vaitiekūnas Ar gudresnis valgo skaniau?
    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija

    Naujas numeris