- Prasidėjus pandemijai daugelis gydytojų dirbo nuotoliniu būdu. Tačiau jūsų profesijos atstovams tai neįmanoma?
- Mes, echoskopuotojai, esame vieni tų profesijų atstovų, kurie gali ištirti pacientą tik kontaktiniu būdu. Tad mūsų darbo pobūdis nepasikeitė, išskyrus tai, kad reikia šiek tiek daugiau apsaugos priemonių, bet prisitaikome ir dirbame.
 
- Dažnai gydytojai tyrimą ultragarsu skiria, jei pacientas jaučia skausmą, ar kitus simptomus, kuriems išsiaiškinti reikia vidinio organų vaizdo. Nemanote, kad kartais ultragarsinis tyrimas pamirštamas kaip puiki priemonė naudoti profilaktiniais tikslais?
- Net neabejoju, kad visuomenėje ultragarsas puikiai suprantamas ir kaip profilaktinio tyrimo metodas. Gydytojai puikiai supranta, kad jis yra vienas pagrindinių, pirmųjų tyrimų, kuris pasižymi tuo, kad neturi žalingo poveikio pacientui, yra mobilus, jo platus panaudojimas, o informatyvumas ypač didelis. Kaip žinia, dalis net pažengusios stadijos ligų neturi jokių simptomų, o ultragarsu galime atrasti grėsmingus pakitimus bei sustabdyti ligos progresavimą. Šiandien profilaktinis tyrimas stoja į tą pačią gretą su tyrimais ir indikacijomis.
 
- Neįsivaizduojame echoskopuotojo be šalia esančio aparato. Sakykite, nuo ko priklauso tyrimo patikimumas: gydytojo kvalifikacijos, įrangos modernumo, o galbūt veikiama tandemas?
- Tyrimo kokybę apsprendžia trys veiksniai. Pirmiausia gydytojas, kuris tiria, – jo profesionalumas, požiūris. Antras veiksnys – aparato kokybė: jei jis aukštesnio lygio, turime geresnes galimybes. Svarbus ir pacientas – kaip jis dalyvauja tyrime, kokia jo būklė. Jei žmogus nėra sąmoningas, negali vartytis, tyrimas nebus toks visavertis, kaip jis pats aktyviai dalyvautų tyrime.
 
- Žvelgiant iš šono jūsų darbas atrodo gana monotoniškas: kasdien keturios kabineto sienos, pacientai su praktiškai tomis pačiomis diagnozėmis…
- Monotonijos visiškai nėra, nes per trisdešimt darbo metų pasitaiko vis naujų atvejų, kai pasikvieti kolegą, esi priverstas atsiversti įvairiausius atlasus, stebėti naujausius tyrimus tarptautiniuose puslapiuose. Nes vis atsiranda pakitimų, kuriuos matau pirmą kartą. Tai yra be galo dinamiškas darbas, tik priklauso, kaip jį dirbsi. Jei norėsi ne tik žvilgtelėti ar paprasčiausiai atlikti tyrimą, bet ištirti pacientą, kad jis gautų maksimalią naudą, tuomet darbas tampa nuostabus, gauni didžiulę grąžą – Kai supranti, kad chirurgas eidamas į operacinę žino, jog tavo žodis nepaves, jauti didžiulį moralinį džiugesį. Ir kai pacientai net po dešimties metų sako, kad jūsų dėka buvo nustatyta liga, darbą dar labiau myli, juo gyveni ir tikiesi, svajoji, kad jis tobulės ir padės dar platesnei visuomenei.
 
- Ekspertai teigia, kad būtų puiku, jei ir kiekvienas pediatras mokėtų ultragarsu ištirti pacientą. Jie tiki, kad ateityje neliks gydytojų kabinetų be ultragarso aparatų. Pritariate tokiai nuomonei?
- Žinoma, reikia šviesti kolegas, kaip atlikti pirminį ultragarso tyrimą, bet esant sudėtingesnei situacijai darbą turėtume perimti mes. Nes gydytojas, kuris gydo inkstus, nesuvoks ir neprivalo to suprasti, kas yra kepenyse ar kasoje, o gastroenterologas nepamatys inkstų pakitimo. Šiandien yra per daug sudėtingų patologijų, kurias gali pamatyti tik gydytojas ekspertas. Jis mato visumą ir rezultatas yra geresnis.
 
- Ultragarsiniai tyrimo metodai – greičiausiai besiplėtojanti diagnostikos sritis. Spalvinė doplerografija jau leidžia ir spalvų pagalba matyti pakitimus, kraujotakos tėkmės greitį. Žodžiu, technologiniai pakitimai spartūs, o spėjate prie jų prisitaikyti?
- Dirbu nuo devyniasdešimt antrųjų ir puikiai atsimenu, kad tuo metu turėjome mažo monitoriaus aparatus su plytos tipo galvute. Tai buvo paprasta technologija, tačiau ji kasmet tobulėjo. Neužilgo atėjo doplerio metodas ir galimybių spektras plėtėsi. O su technologijomis spėjame žengti koja kojon, nes kaip tyrėjai turime ypatingą kantrybę, smalsumą, neskubame ir nuolat ieškome. Mūsų asociacija organizuoja daug mokymų, turime nemažai metodinės medžiagos, be to, šiais laikais rasti naujienas nėra jokių problemų.
Įsivaizduojame, kad gydytojas ekspertas ateityje dirbs aukšto lygio aparatu ir, jei tik bus galimybė, galbūt echoskopas galės konkuruoti net su kompiuterine tomografija. Atėjus kontrastiniams ultragarso tyrimams, bandome mokytis ir pradėti juos taikyti. Būtent tai yra vienas didžiulių žingsnių, kur tyrėjas gali suteikti maksimalią naudą pacientui, ankstyvai diagnostikai su mažiausia papildoma žala.
 
- Tarptautinėse konferencijose minimi metodai greitai pasiekia mūsų gydytojų kabinetus?
- Kaip greitai konferencijose išgirsti teiginiai materializojasi padiktuoja poreikis, ko reikia gydymo įstaigai, specialistui. Viskas įvyksta po truputį: pradedame plėtoti sritį, gauname metodinę medžiagą, praktikuojamės ir atliekame kasdien įvairius tyrimus. Žinoma, ultragarsas analizuojant plaučius niekada neatstos rentgeno, bet vis daugiau galime diagnozuoti ir plaučių patologijų.
 
- Ar teisingai suprantu, kad ultragarsas – prietaisas, skirtas ne tik diagnostikai, bet ir gydymui?
- Pats prietaisas negydo, tačiau juo kontroliuojant gali būti atliekamos gydomosios procedūros. Pavyzdžiui, gydytojai-chirurgai atlieka biopsijas. Tai žymiai patikslina ir pagerina procesą. Šio prietaiso panaudojimas yra platus ir visokeriopas, o kuo toliau mokomės, semiamės žinių, bus vis mažiau organų, kurių negalės aptikti ultragarsas.

---

 
Dosjė
1989 m. baigė Kauno medicinos institutą, kur įgijo gydytojo specialybę.
1989-1990 m vidaus ligų internatūra Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.
2019 m. perkelta laikinai eiti vadovo pareigas Diagnostikos centre. Nuo 2020 m. paskirta Diagnostikos centro Echoskopijų skyriaus koordinatore, nuo 2021 m. pavestos direktoriaus patarėjos pareigos, paliekant dirbti gydytojo echoskopuotojo pareigų darbo krūviu Diagnostikos centro Echoskopijų skyriuje.
Lietuvos ultragarso asociacijos narė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!