Saldumo iliuzija
 
„Saldikliai – tai cheminės medžiagos, kurios suteikia saldų skonį, tačiau beveik neturi kalorijų ir beveik jokios maistinės vertės, – aiškina Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinės poliklinikos gydytojas endokrinologas Andrej Levinger. – Jie nedidina gliukozės kiekio kraujyje, todėl atrodo, kad organizmas nepatiria cukraus poveikio, tačiau iš tiesų tai apgauna mūsų organizmo reguliacinius mechanizmus.“
 
Mėgti saldų skonį – evoliucinis palikimas, siejamas su natūraliu cukraus poreikiu, kurio organizmas ieško kaip greito energijos šaltinio. „Saldikliai tarsi žaidžia su šiuo instinktu: jie teikia saldumą, bet ne energiją. Kai žmogus suvartoja saldiklį, smegenys gauna signalą – tai turėtų būti energijos šaltinis. Tačiau realybė kitokia: energijos nėra, todėl kūnas lieka nepasotintas, o tai gali paveikti apetitą, emocinę būklę, nuotaiką ir net insulino atsaką“, – pasakoja A.Levinger. Tai gali skatinti persivalgymą, norą valgyti daugiau saldaus ir formuoti priklausomybę nuo saldaus skonio, nors kalorijų iš tiesų nesuvartojame.
 
Rinkoje saldikliai skirstomi į tris pagrindines grupes. Dirbtiniai – aspartamas, acesulfamas K, sukralozė, sacharinas (E950–E960) – dažniausiai randami gėrimuose, saldainiuose, dietiniuose desertuose. Natūralūs – stevija (E960) – populiari „sveikesnių“ produktų alternatyva. Cukraus alkoholiai – eritritolis, ksilitolis, sorbitolis, maltitolis (E420) – naudojami džiovintuose vaisiuose ar sveikesnės konditerijos gaminiuose.
 
Padeda ne visiems
 
Europos maisto saugos tarnyba ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patvirtina, kad saldikliai yra saugūs, jei paros norma neviršijama. Tačiau A.Levinger įspėja apie individualius skirtumus: „Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti odos bėrimai, alergijos ar nosies ir akių simptomai. Žmonėms, sergantiems fenilketonurija, aspartamas gali būti pavojingas.“
 
Kai kurie saldikliai, ypač polioliai (cukraus alkoholiai), gali sukelti virškinimo sutrikimus: pilvo pūtimą, viduriavimą ar diskomfortą. Jie taip pat gali paveikti žarnyno mikrobiotą: daugėja „blogųjų“ bakterijų, mažėja „gerųjų“, kaupiasi daugiau nemalonaus kvapo dujų. Tačiau daugumai žmonių šie padariniai nepasireiškia – poveikis priklauso nuo individualių organizmo savybių, todėl vienareikšmiškai nurodyti, kiek ir kokių saldiklių vartoti, neįmanoma.
 
„Saldikliai gali būti naudingi kaip cukraus alternatyva tiems, kurie serga diabetu arba siekia mažinti svorį, nes jie leidžia patirti saldų skonį nepadidinant gliukozės kiekio kraujyje ir nepridedant papildomų kalorijų“, – aiškina A.Levinger. Tačiau gydytojas pabrėžia: saldikliai niekada negali pakeisti subalansuotos mitybos, reguliarios fizinės veiklos ar kitų sveikų gyvenimo įpročių.
 
„Vien tik saldiklių naudojimas neatneša tikros naudos sveikatai – jie tik pakeičia skonį, o ne pagerina organizmo funkcijas ar kontroliuoja svorį ilgalaikėje perspektyvoje. Netikros kalorijos ir saldumo signalai burnoje gali sukelti smegenų painiavą: organizmas laukia energijos, kurios negauna, ir tai gali skatinti persivalgymą, stiprinti norą valgyti saldų, o sergantiesiems diabetu – netgi trikdyti insulino atsaką“, – sako medikas.
 
Gydytojas primena, kad net produktai „be cukraus“ gali turėti poveikį organizmui. Saldikliai nekeičia ligos eigos – jie tik pakeičia skonį. Be atsakingo vartojimo, efektas gali būti priešingas nei tikėtasi.
 
Saldiklius rekomenduojama vartoti saikingai arba vengti vaikams, žmonėms, turintiems dirgliosios žarnos sindromą, ir sergantiems fenilketonurija (ypač aspartamo). Sveikam žmogui saldikliai tiesiog nėra būtini – natūralus maistas, vaisiai, daržovės, šiek tiek medaus suteikia pakankamai saldumo be jokios rizikos sveikatai.
 
Ragina pradėti nuo etikečių
 
„Svarbu skaityti etiketes. Saldikliai gali būti nurodyti žodžiu „saldiklis“, E kodais arba konkrečiais pavadinimais. Daugelyje produktų „be cukraus“ gali būti keli skirtingi saldikliai, todėl vartotojai dažnai suvartoja daugiau, nei mano“, – atkreipia dėmesį endokrinologas.
 
Ribokite saldžių gėrimų, desertų ar dietinių produktų vartojimą. Jei naudojate saldiklius, rinkitės saikingai – nevartokite kelis kartus per dieną. Po truputį mažinkite bendrą saldumą: kavą gerkite su mažiau cukraus, desertus valgykite rečiau, vaisius rinkitės kaip natūralų saldumą.
 
„Net jei atrodo, kad saldikliai saugūs, verta galvoti apie ilgalaikę strategiją: mažinti bendrą saldaus skonio poreikį arba jo visai nepradėti. Žmonija tūkstantmečius gyveno be saldiklių – tai rodo, kad įmanoma. Saldikliai nėra blogis – jie tik įrankis, kurį reikia naudoti atsakingai. Ir svarbiausia – neprarasti sveiko proto, nes tik natūralūs mitybos įpročiai suteikia tikrą naudą organizmui“, – reziumuoja A.Levinger.

---

 
Komentaras

Lietuvos diabeto asociacijos narė Aldona Danylienė:

Sergantiesiems saldiklių nerekomenduoju
 
- Net augalinės kilmės saldikliai gali kelti gliukozės kiekį kraujyje, o sintetiniai kelia riziką – jie gali pažeisti žarnyno mikrobiotą ir turėti ilgalaikių pasekmių.
 
Kaip saldikliai veikia organizmą – individualu. Vienam žmogui gali pasireikšti poveikis, kitam – ne. Mes visi gyvename vienodai – valgome, dirbame, judame, bet ne vienodai sergame. Kiekvieno organizmas skirtingai reaguoja į medžiagas, kurias įdedame į kūną.
 
Be to, cukraus šiandien yra visur – ne tik desertuose ar gėrimuose, bet ir duonoje, dešrose, net sūriuose ar pusgaminiuose. Papildomai vartoti saldiklių ar kavos su saldikliu tikrai nėra būtina.
 
Kur kas sveikiau mėgautis tikru produktu, natūraliu skoniu, priprasti prie mažiau saldaus maisto ir atrasti tikrą skonio pusiausvyrą.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!