Dr. Aušvydas Patašius: lietuviai parodė pavyzdį Europai

Sima Kazarian
2021-10-14
Nacionalinio vėžio instituto mokslininkas, gydytojas urologas Aušvydas Patašius neseniai apgynė daktaro disertaciją, kuri ne tik sudomino jo kolegas, bet ir žada nemažą tarptautinį potencialą.
Dr. Aušvydas Patašius: lietuviai parodė pavyzdį Europai
„Lietuva yra vienintelė šalis pasaulyje, kurioje nacionaliniu mastu vykdoma organizuota profilaktinė patikra dėl priešinės liaukos vėžio“, – sako Nacionalinio vėžio instituto mokslininkas, gydytojas urologas Aušvydas Patašius.

- Apgynęs disertaciją sulaukėte daugybės sveikinimų, nuoširdžių pagyrimų.
- Malonu buvo juos priimti. Rezultato siekti padėjo mokslinės vadovės doc. dr. Giedrės Smailytės įžvalgos, skatinimas neapsiriboti paviršutiniais rezultatais. Ji padarė didelę įtaką ne tik profesine prasme, bet ir kaip asmeniui. Labai palaikė tėvai Irena ir Tautvydas, žmona Jūratė. O ryškiausiomis spalvomis viską nušvietė dukros Barboros atsiradimas šiame pasaulyje!
 
- Aušvydai, papasakokite, kuo išskirtinis jūsų tyrimas?
- Lietuva yra vienintelė šalis pasaulyje, kurioje nacionaliniu mastu vykdoma organizuota profilaktinė patikra dėl priešinės liaukos vėžio, bet nebuvo vertintas jos efektyvumas. Taigi tyrimas aktualus ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu.
 

- Tad ir pačią prostatos vėžio diagnostikos programą galima vadinti drąsia avantiūra?
- Tai drąsu, nes kai du tūkstančiai šeštaisiais Lietuvoje buvo pradėta vykdyti priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, pasaulyje nebuvo duomenų apie jos efektyvumą. Iki du tūkstančiai devintųjų trūko duomenų, kad tokios programos veikia, o tai yra intervencija į visuomenę ir kainuoja nemažus pinigus. Todėl vykdant panašias programas reikia įsitikinti, kad jos išties padeda mažinti mirtingumą, nesukelia žalos, pliusai nusveria minusus ir yra įrodytas programos kaštų efektyvumas.
Buvo atliktas patikros efektyvumo tyrimas JAV, kuriame aštuonerius metus dalyvavo dešimt centrų. Vieni vyrai buvo įtraukti į patikros grupę, kitiems skiriamas standartinis stebėjimas. Po septynerių metų nebuvo rasta mirtingumo skirtumų tarp tiriamųjų grupių. Po trylikos išplėstinio stebėjimo metų rezultatai rodė tą patį.
 
- Nejau tai reiškia, kad mūsų programa neefektyvi?
- To tikrai nenorėjau pasakyti, veikiau parodyti, kad efektyvumo tyrimai nėra lengvi. Štai 1998 metais Europoje įkurti septyni centrai, kurie nuodugniai ir metodologiškai tyrė 162 tūkstančių vyrų ir rezultatai jau byloja ką kitą. Europoje vykdant profilaktinės patikros dėl priešinės liaukos vėžio efektyvumo tyrimą (ERSPC), pavyko įrodyti, kad po devynerių metų PSA testu tikrinamų asmenų mirtingumas nuo priešinės liaukos vėžio sumažėjo. Kuo ilgiau patikra vyksta, tuo labiau nauda nusveria žalą.
PSA testas ankstyvai priešinės liaukos vėžio diagnostikai ir profilaktinei patikrai naudojamas plačiai, tačiau organizuota profilaktinė patikra kitose pasaulio šalyse nevykdoma. Neseniai Europos urologų asociacija, remdamasi gerais ERSPC tyrimo rezultatais, pasiūlė, kad PSA testu paremta populiacinė priešinės liaukos vėžio patikra būtų pradėta vykdyti visose Europos Sąjungos šalyse.
 
- Tad Lietuvos patirtis gali turėti didelė reikšmę diegiant europinę praktiką, ypač dabar, kai greta yra programos efektyvumą apžvelgiantis jūsų tyrimas?
- Europos Urologų asociacija prieš porą metų siūlė vykdyti profilaktinę patikrą dėl priešinės liaukos vėžio populiaciniu lygmeniu, bet kol kas nieko nevyko – Lietuva vis dar vienintelė pasaulyje. Šis darbas padės ištransliuoti žinutę urologų draugijai apie tokios programos rezultatus ir kad ji veikia. Galime būti pirmieji, kurie imtųsi lyderystės šioje srityje.
 
- Ar vyresnio amžiaus vyriškiui didelė tikimybė susirgti prostatos vėžiu?
- Priešinės liaukos vėžys yra viena dažniausių vyrų ligų, Lietuva šiuo požiūriu pirmauja tarp kitų valstybių. Tačiau nereikia apsigauti. Kadangi pas mus vykdoma profilaktinės patikros programa, natūralu, kad ir šuolis didesnis – kuo daugiau testuojama, tuo daugiau priešinės liaukos vėžio atvejų išsiaiškinama. Svarbu paminėti, kad diduma priešinės liaukos vėžio atvejų yra diagnozuojami neišplitę ir tokių pacientų išgyvenimo rodikliai per penkerius metus siekia devyniasdešimt penkis procentus.
 

- Ar tai gali reikšti, kad šešiasdešimt devynerių metų vyras, susirgęs priešinės liaukos vėžiu, galimai mirs sulaukęs aštuoniasdešimt penkerių metų nuo kitos priežasties?
- Taip. Mažos rizikos priešinės liaukos vėžį rekomenduojama negydyti. Taikomas aktyvus stebėjimas, o aktyvus gydymas pradedamas tik pasikeitus rizikai. Čia įdomu pridurti, kad vykdant programą mirtingumas ėmė mažėti ne tiems, kurie patenka į jos rėmus, o vyresniems nei septyniasdešimt septynerių metų vyrams. Kodėl? Nes PSA testas pradėtas taikyti klinikinėje praktikoje nuo du tūkstantųjų metų.
Reikia pastebėti, kad tikėtina programos dalyviai buvo labiau prižiūrimi medikų, greta diagnozuotos ir kitos ligos. Tyrimo metu pastebėta, kad jei pacientui programos nustatytas neišplitęs priešinės liaukos vėžys, jo rizika numirti dėl visų priežasčių nesiskiria nuo bendro Lietuvos vyrų populiacijos rizikos.
 
- Aušvydai, o kokios silpnosios programos vietos?
- Tyrime naudojau Valstybinės ligonių kasos duomenis. Pasaulyje vykdant panašias programas yra duomenų registrai, kurių mums trūksta. Tie patys asmenys gali dalyvauti ir kitose programose, o registrai leistų išvengti laiko švaistymo grupuojant duomenis. 
Lietuvoje vykdomos keturios prevencinės programos ir jos visos turi patikros kompetencijų centrus – vienintelė priešinės liaukos vėžio programa liko našlaitė, nes niekur nevykdoma programos patikra – viskas paliekama savieigai.

Sistemos nebuvimas leidžia naudoti programą ir ne pagal paskirtį. Suskaičiavau, kad per dešimt metų (2006 – 2016 m. – red. past.) laikotarpiu atlikta net penkiasdešimt keturi tūkstančiai nereikalingų programos paslaugų. Pavyzdžiui, biopsijos asmeniui atliktos keletą kartų per patikros etapą, buvo taikomas per dažnas PSA testavimas, testavimas žmonių, kuriems jau nustatytas vėžys. Taigi kol kas yra daug klaidų ir nepriežiūros, reikalinga geresnė atliekamų paslaugų kontrolės sistema. Sveikatos apsaugos ministerija turėtų galvoti apie tokios patikros programos registrą.
Beje, visų panašių programų Lietuvoje problema – mažas patikrintų asmenų skaičius. Programose nedalyvauja nė pusė į jas galinčių patekti žmonių. Reikėtų aktyvesnio kvietimo, galbūt čia galėtų įsijungti ir visuomenės sveikatos specialistai.
 
- Ką pasakytumėte tiems, kurie kūrė šią programą?
- Kad esu dėkingas už drąsą ir sužavėtas, nes tuomet tai buvo beprotiškai narsus ir progresyvus žingsnis.
 

Dosjė
2010-2015 m. LSMU urologijos rezidentūra
Nuo 20 15m. Nacionalinio vėžio instituto, Onkourologijos skyriaus urologas onkologas
Nuo 2017 m. Nacionalinio vėžio instituto, Vėžio epidemiologijos laboratorijos jaunesnysis mokslo darbuotojas
2019 m. Europos edukacinė epidemiologijos programa Florencijoje.
Nuo 2019 m. Lietuvos urologų draugijos valdybos narys

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Nuo kitų metų ES startuos svarbus sveikatos politikos pokytis – jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Ar tai bu...
    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...

    razinka


    Sveika šeima


    Šuo su breketais – nauja odontologų kasdienybė

    Sakoma, koks šeimininkas – toks ir šuo. Stebint prastus Lietuvos gyventojų dantų būklės rodiklius, augintinių burnos problemų komentuoti nebereikia. Veterinarijos gydytoja odontologė Ernesta Vercinskaitė-Pagojė sako, kad net 90 proc. šeimininkų augintinių burnos bėdų nepastebi ir pagalbos kreipiasi per vėla...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    „Titaniko“ II ateitis: fiasko ar bravo?

    „Titanikas“ II gali sukurti taiką. Šis gali tapti taikos laivu visoms pasaulio valstybėms“, – sako ekscentriškasis australų verslininkas Clive Palmeris. Pastarasis savųjų planų sukurti istorinio tragiško likimo laivo repliką nepamiršo. Jis prisimena ne tik romantinę Džeko ir Rouzės ...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Henrikas Vaitiekūnas Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Ar gudresnis valgo skaniau?
    Henrikas Vaitiekūnas Ar gudresnis valgo skaniau?
    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija

    Naujas numeris