- Seimas jūsų kandidatūrai į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko poziciją pritarė užtikrinta balsų dauguma. Kaip vertinate tokį pasitikėjimą?
 
- Man tai – didelis įvertinimas, kartu – iššūkis ir atsakomybė. Puikiai žinome, kad sveikatos apsaugos sistemoje turime nemažai problemų. Ši tema svarbi ir visuomenei, ir valdžios atstovams, ir kiekvienam asmeniškai. Su esamais resursais ir dabartinėmis problemomis reikia bandyti tvarkytis pagal išgales, o tarybos vaidmuo čia turėtų būti ryškesnis.
 
- Sakote, tarybos balsas nėra pakankamai girdimas formuojant sveikatos politiką?
 
- Mano nuomone, jis turėtų būti labiau girdimas. Jeigu taryba vien konstatuoja situaciją arba teikia siūlymus, tačiau jokios reakcijos nėra – nei grįžtamojo ryšio, nei veiksmų – tarybos funkcionavimas tampa mažai prasmingas. Tai matau kaip vieną esminių savo uždavinių – neapsiriboti vien konstatavimu. Nepakanka žinoti, kaip yra. Pagrindinis klausimas – ką daryti, kad būtų geriau. Idėjų iškėlimas, pateikimas diskusijai, įvertinimas, kaip jas praktiškai įgyvendinti – štai toks žvilgsnis į priekį turėtų būti pagrindinis tarybos darbas.
 
- Prisistatydamas Seime akcentavote širdies ir kraujagyslių, onkologines ligas, psichikos sveikatos problemas. Ar tai pagrindinės kryptys, kuriomis dirbs taryba?
 
- Širdies ir kraujagyslių bei onkologinės ligos sudaro didžiąją dalį mirties priežasčių Lietuvoje. Psichikos sveikatos problemos itin veikia žmonių darbingumą, gyvenimo kokybę, aplinkinių gerovę. Tačiau problemos neapsiriboja vien šiomis ligų grupėmis. Plėsdamas prioritetines kryptis, pradėčiau nuo sveikos gyvensenos programų skatinimo, skaitmeninės ir personalizuotos medicinos plėtros, nacionalinės burnos sveikatos programos – ji buvo pradėta 2016 metais, bet nebaigta. Taip pat – didesnės biomedicininių tyrimų plėtros.
Neseniai, lapkričio 25-ąją, išleista puiki EBPO ir Europos Komisijos apžvalga „Žvilgsnis į sveikatą“ su Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos vertinimu. Įvardintos problemos: didelis išvengiamo ir gydomo mirštamumo santykis, vis dar didelis savižudybių skaičius, per didelis išvengiamos hospitalizacijos skaičius. Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje 39 procentais didesnis už Europos vidurkį, mirčių dėl šių ligų – 53 procentais daugiau.
Tai, be abejonės, yra subjektyvus žmonių vertinimas, kaip jie mato savo sveikatą ir sveikatos priežiūrą. Čia galima sakyti, kad lietuviai iš principo yra pesimistai, bet tokių apklausų duomenys – tam tikras veidrodis, rodantis, kur esame, palyginti su kitomis šalimis. Savo sveikatą blogai arba labai blogai vertina per 12 procentų lietuvių, Europos vidurkis – 8 procentai. Kad kokybiškos sveikatos paslaugos prieinamos, mano 53 procentai mūsų gyventojų, Europoje – 64 procentai. Į šiuos vertinimus turėtume reaguoti.
 
- Todėl Seime ir minėjote, kad į sprendimų priėmimą ketinate įtraukti tiek medikų, tiek pacientų balsą?
 
- Tikrai taip. Visų pirma nepamirškime, kam dirbame. Mūsų darbo tikslas – ne mes patys ar darbo vieta, o tarnavimas žmonėms. Kaip jie vertina sveikatos sistemą – mums turi būti svarbu.

- Klausimas jums, kaip Medicinos fakulteto dekanui. Kaip vertinate medicinos studijų situaciją Lietuvoje?
 
- Iššūkių yra, tačiau turime kuo džiaugtis. Studentų skaičius kiekvienoje programoje stabilus arba didėja, o ribojimai kyla ne iš paklausos trūkumo, bet dėl infrastruktūrinių galimybių. Nuo praėjusių metų pradėjome odontologijos bakalauro studijas, šių metų rugsėjį pradėsime gyvensenos medicinos antros pakopos studijas, deriname jungtinę programą su Kauno technologijos universitetu.
Naujame mūsų fakulteto Mokslo centre nuo rudens pradės veikti naujas simuliacijų centras, įrengsime papildomas praktinio mokymo vietas odontologijos studentams. Nuo rudens planuojame ir slaugos studijas anglų kalba, kurios iki šiol vyko tik lietuviškai.
Pagrindinis iššūkis – didinant studentų kiekį ir programų pasiūlą, nepakenkti studijų kokybei. Todėl nuolat diskutuojame bendruomenėje, įsiklausome į studentų, rezidentų, alumnų ir klinikinių bazių vadovų nuomonę.
 
- Įdomus paradoksas: stojančiųjų į mediciną nemažėja, bet medikų Lietuvoje trūksta.

- Didelis išvykstančiųjų skaičius – žmonės baigia studijas, bet nedirba Lietuvoje. Anksčiau ši problema buvo dar didesnė. Dabar situacija stabilizavosi – ryšium su geresne gyvenimo kokybe, atlyginimų augimu ir problemomis kitose šalyse. Yra ir specialistų, kurie grįžta padirbėję užsienyje. Bet vien mechaniškai didindami baigusiųjų skaičių neišspręsime darbuotojų trūkumo, ypač regionuose. Mažesnėse įstaigose vis tiek nebus kam dirbti.
 
- Ar matote sprendimų?
 
- Vienas siūlymas – specialistai galėtų dirbti keliose gydymo įstaigose pagal aiškų grafiką: dalį laiko didesnės ligoninėje, dalį – mažesnėje, tačiau gyvendami didesniame mieste. Daugelis jaunų žmonių paaiškina, kad darbo provincijoje nesirenka, nes nori vaikus leisti į mokyklą, išlaikyti socialinį ratą mėgstamame, dažnai didesniame mieste. Reikia į tai reaguoti ir kurti galimybes derinti gyvenimo ir darbo poreikius.
 
- Kalbant apie darbo ir gyvenimo darną, kaip dažnai pačiam pavyksta atitrūkti nuo darbų? Dar muzikuojate?

- Norint būti darbingam, negali apsiriboti vien kabinetine veikla. Dažnai patys medikai mažiausiai rūpinasi savo sveikatos reikalais – ligotumas tarp jų neretas reiškinys. Būtina derinti veiklas, tai ir stengiuosi daryti. Aktyviai dalyvauju Santaros klinikų mišriame chore – dainuojame, keliaujame, dalyvaujame konkursuose, koncertuojame pacientams ir ligoninių darbuotojams. Stengiuosi rasti laiko nueiti į sporto aikštelę su bendraamžiais pažaisti krepšinio. Na, ir žvejyba – senas hobis, kurio neišsižadu.

---

 
Trumpas dosjė

1991 m. baigė medicinos studijas VU Medicinos fakultete.
1995 m. įgijo neurologo specialybę.
Nuo 1996 m. dirba gydytoju VU ligoninės Santaros klinikų Neurologijos centre.
1999 m. įgijo biomedicinos mokslų daktaro laipsnį.
2012 m. suteiktas profesoriaus vardas.
Nuo 2017 m. – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto direktorius.
Nuo 2022 m. – VU Medicinos fakulteto dekanas.
Nuo 2024 m. – Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!