- Gerbiama Diana, kokios pagrindinės jūsų profesinių interesų sritys?
Domėjimosi sričių yra ne viena. Tačiau pati pirmoji mano specialybė – kardiologija. Kaip teigia dauguma pakeitusių darbo pobūdį, išėjusių vadovauti kolegų – didžiausia meilė ir artumas lieka pirmajai specialybei, kurią pasirinkai. Aš tą patį jaučiu. Nuo mokslinio kelio pradžios mane labiausiai domina miokardo infarktas ir jo sukeliamų komplikacijų diagnostika bei prognozavimas, taip pat širdies nepakankamumo gydymo galimybės ir prevencija.
Šiuo metu daug gilinuosi į klausimus, susijusius su lyderyste, medicinos komandos formavimu, administraciniu darbu.
 
- Europoje pagal širdies nepakankamumo pacientų skaičių esame vieni pirmųjų...
- Šia liga šalyje serga labai daug žmonių, Europoje skaičiuojama per penkiolika milijonų, Lietuvoje – ne mažiau kaip šimtas dvidešimt tūkstančių. Nedrįsčiau sakyti, kad pagal skaičius esame lyderiai. Tai visų ekonomiškai išsivysčiusių šalių problema.
Širdies nepakankamumas atsiranda kaip kitų širdies ir kraujagyslių ligų – miokardo infarkto, negydomos arterinės hipertenzijos, širdies ritmo sutrikimo ir kitų, kurias priskiriame kardiologinių ligų klasikai, – pasekmė.
Ši liga – paskutinė stotelė, kurios, žinoma, būtų geriau nepasiekti. Todėl svarbu nesusirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, o susirgus – gydytis, vartoti paskirtus medikamentus, koreguoti gyvenimo būdą. Nes širdies nepakankamumas yra mirtina liga.
 
- Kokios naujausios žinios apie širdies nepakankamumą gali suteikti postūmį?
- Ką tik baigėsi Europos širdies nepakankamumo kongresas. Yra daug gerų naujienų. Mūsų laimei, pažanga tapo mokslo kasdienybės dalis. Per penkerius metus pasistūmėjo klinikiniai tyrimai, atsirado naujų vaistų grupių gydyti širdies nepakankamumą. Tačiau esu įsitikinusi, kad ateitis priklauso ne tik naujiems vaistams, intervenciniams širdies nepakankamumo gydymo metodams (tokiems kaip širdies resinchronizacinė terapija), bet ir genų bei kamieninių ląstelių terapijai. Taip pat svarbi šių pacientų stebėsena, kuri šiais laikais galima tiek kontakto būdu, tiek taikant išorines išmaniąsias technologijas, tiek implantuojamus prietaisus. Jiems priklauso ateitis.
 
- Po penkerių metų miršta kas antras su šia diagnoze. Kaip būtų galima sumažinti mirštamumą? Gal nemokame gydyti širdies nepakankamumo?
- Moksliniai tyrimai rodo, kad pacientų, kuriems suteikiama tinkama gydytojo specialisto bei širdies nepakankamumo slaugytojo priežiūra, prognozė yra geresnė. Sumažėja pakartotinio hospitalizavimo tikimybė, pailgėja gyvenimo trukmė ir pagerėja jo kokybė. Todėl turėtume akcentuoti pacientų priežiūrą.
Gydyti mokame ir vaistų turime, mūsų pacientams prieinamas šiuolaikinis gydymas. Svarbu, kad jie laiku patektų pas kardiologą, nes tik jis gali paskirti naujausią, pažangiausią gydymą.
Esame kažkur viduriuke Europoje, kalbant apie sergančiųjų širdies nepakankamumu priežiūrą. Lyderės yra Skandinavijos šalys. Ten jau seniai yra širdies nepakankamumo kabinetai, pacientą prižiūrinčios specialistų komandos. Mes einame šiuo keliu.
 
- Kokias dar sistemines sveikatos apsaugos problemas išskirtumėte?
- Dar viena problema – logistika tarp gydymo įstaigų, kuri neužtikrina pacientui maksimaliai greito, kokybiško ir visapusiško gydymo. Ne visuomet laiku pacientas pateka pas kardiologą iš šeimos gydytojo institucijos ir ne visuomet iš antro lygio ligoninės diagnozei tikslinti ir tyrimams gali patekti į trečio lygio gydymo įstaigą. Ne visais atvejais tas būtina skubos tvarka, bet turėtų būti aiškūs „žalieji koridoriai“, kokiais atvejais pacientui reikalingas ištyrimas trečio lygio ligoninėje, kada turi keliauti tiesiai pas kardiologą. Jei žmogui tenka iš naujo ieškoti patekimo kelių pas kardiologą, ilgai laukti registracijos, vėliau eilėje, paskui būti siuntinėjamam krūvai tyrimų, neretai jis pavargsta tirtis ir laukti galutinio sprendimo, nusikelia jam tinkamo gydymo priėmimo sprendimas, būklė dažnai paūmėja.
Be abejo, būtinas ir pažangiausio medikamentinio gydymo taikymas bei jo prieinamumas, naujai ateinančių vaistų į Lietuvą registravimas, kompensavimo mechanizmo pritaikymas.
 
- Teigėte, kad gydymo įstaigos galėtų priimti daugiau širdies nepakankamumo pacientų, nei kreipiasi. Kodėl?
- Dažnai pavėluojama su diagnoze. Pavyzdžiui, pacientas šeimos gydytojui skundžiasi dusuliu. Gydytojas svarsto, kas jam galėtų būti – galbūt širdies problemos, gal plaučių, gal alergija, o gal antsvoris?
Širdies nepakankamumui nustatyti pirmame žingsnyje reikalinga tik elektrokardiograma ir natriuretinių peptidų tyrimas. Dažnai šiame etape pavėluojama. Šeimos gydytojo institucijose nėra galimybės atlikti natriuretinių peptidų tyrimų. Dalis pacientų siunčiami pas kardiologus, dalis – ne.
 
- Kas, jūsų nuomone, svarbu užimant vieno iš vadovų pozicijas tokio dydžio įstaigoje, kaip LSMU Kauno ligoninė?
- Mano galva, svarbu, kad ji dirbtų kaip laikrodžio mechanizmas, kuriame kiekvienas sraigtelis turi savo funkciją ir suderintai ją atlieka su kitais.
Svarbu žinoti, kur organizacijos stiprybės, kokie trūkumai, išsikelti strateginius tikslus ir jų siekti. Motyvuoti komandą bendram darbui. Didelėse organizacijoje neįmanoma pasikalbėti su kiekvienu darbuotoju apie tikslus, todėl svarbu vidurinės grandies vadovų ugdymas, turėti komandą, kuri suprastų vadovų vykdomą politiką, suvoktų strateginius tikslus. Kontroliuoti reikia, bet svarbesnis pasitikėjimas, susikalbėjimas, komandinis darbas.

---

 
Dosjė
Nuo 2020 m. LSMU Kauno ligoninės direktorė medicinai.
2019 m. - 2020 m. -  Kauno Respublikinės ligoninės generalinė direktorė
2014 m.-2019 m. LSMU Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Kardiologijos Diagnostikos bei Širdies nepakankamumo ir ydų skyriaus vadovė bei Klinikos administratorė
2013 m. apgynė biomedicinos mokslų daktaro laipsnį.
2002 m. baigė Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU)
Parengė per 100 mokslo publikacijų, iš jų 18 straipsnių su citavimo indeksu, kelių vadovėlių aukštosioms mokykloms bendraautorė.
Pelnė Prezidentės D. Grybauskaitės apdovanojimą – padėką kaip fizinių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų geriausios disertacijos konkurso laureatė
Gavo sveikatos apsaugos ministro apdovanojimą už reikšmingą indėlį Lietuvos žmonių sveikatai, ministro pirmininko apdovanojimą. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!