Konfliktas
 
Arnas pasakoja, kad viskas prasidėjo naktį, kai gulėdamas lovoje pajuto stipriai intensyvėjantį nerimą. „Ėmė drebėti rankos, atsirado spaudimas krūtinėje, ėmė tankiai plakti širdis... Atrodo, man prasidėjo panikos ataka“, – kalbėjo pašnekovas.
 
Kadangi po ranka neturėjo raminamųjų, nusprendė paskambinti pagalbos numeriu 112. 
 
„Greitoji pasirodė pakankamai greitai. Įvažiavo į kiemą ir aš išėjau lauk. Medikė atidarė automobilio duris, įleido mane ir pasiteiravo, kas nutiko“, – prisimena Arnas.
 
Tačiau medikės reakcija, sužinojus iškvietimo priežastį, jį privertė pasijusti nejaukiai. „Vos tik pradėjau visas drebantis aiškinti, kad jaučiu intensyvų nerimą, medikė mane pertraukė ir net neleidusi baigti iškart ėmė bendrauti pakeltu balso tonu. Ji pasakė kažką panašaus į: Nerimas, na ir kas? Taip pat papriekaištavo, kad aš esą nuolat kviečiu medikus. Pasakė: GMP pas jus važiuoja nuolat“, – girdėtas frazes prisiminė vaikinas.
 
Arnas teigia, kad po to kilo žodinis konfliktas. „Susijaudinęs ir, pripažįstu, ne itin ramiu tonu pasitikslinau, ar ji teigia, jog kviečiau pagalbą be pagrindo? Taip pat atkreipiau dėmesį, kad ji mane kritikuoja“, – pamena Arnas.
 
Vaikinas mano, kad jei ne nerimas, dėl kurio kreipėsi, galbūt būtų suvaldęs situaciją. „Tačiau tokioje būsenoje man pasireiškė psichologinė reakcija. Ėmiau agresyviau bendrauti. Pradėjau save ginti, nes pasijutau puolamas“, – nakties įvykius analizavo pašnekovas.
 
Paciento bendravimo būdas, pasak Arno, nepatiko ir medikei. „Ji man pasakė, kad elgiuosi neetiškai. Reikalavo kalbėti ramiau, nors pati nuo pradžių kalbėjo grubiai, – tvirtino Arnas. – Kai jos pačios pareikalavau kalbėti nekeliant balso tono, ji pasiteisino sakydama: Aš tiesiog garsiai kalbu.“
 
Priekaištai baigėsi ašaromis
 
Arnas teigia, kad medikė jam papriekaištavo, jog nevartoja gydytojo psichiatro paskirtų vaistų. Ji manė, kad būtent dėl to jam kilo nerimas. Tačiau pats Arnas tai kategoriškai neigia: „Šis teiginys neatitinka tikrovės. Man diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas. Aš nuolat lankaus gydymo įstaigoje ir vartoju man paskirtus vaistus – risperidoną ir escitalopramą.“
 
Tiesa, tuo metu po ranka jis neturėjo paskirto vaisto nerimui malšinti. „Bromazepamą kaip tyčia buvau pamiršęs mamos namuose po viešnagės pas ją. Pasiimti irgi negalėjau, nes neturėjau kaip“, – aiškino Arnas.
 
Medikė iškėlė ir dar vieną versiją, kad vaistas nuo nerimo gal yra ne paliktas, o suvartotas. „Davė suprasti, kad esą aš juo piktnaudžiauju, – sakė Arnas. – Aš kažką sakau, teisinuosi, o ji vis atgal, vis šauna kažką priešingo. Dėl nuolatinės medikės kritikos, konflikto, jos sukeltos emocinės įtampos automobilyje pravirkau. Pastebėjusi šią reakciją gal suprato, kad šiek tiek perspaudė ir ėmė kalbėti ramiau. Klausti, kas atsitiko, ko verkiu...“
 
Paramedikė pamatavo pacientui spaudimą, pamatė, kad jis yra padidėjęs ir davė relaniumo bei kaptoprilio.
 
„Dar pasiteiravo, ar nekyla minčių apie savižudybę. Atsakiau neigiamai. Tikrai nenorėjau nusižudyti. Man tiesiog buvo stiprus nerimas ir kreipiausi pagalbos. Tuomet ji pasakė, kad manęs guldyti į ligoninę nėra būtina. Susidūręs su tokiu elgesiu pats jau nenorėjau jokių medikų, jokių ligoninių, – kalbėjo Arnas. – Galiausiai pradėjau rimti. Ji tai konstatavo bei rekomendavo artimiausiu metu apsilankyti pas psichiatrą.“
 
Dėl priekaišto, kad per dažnai kviečia tarnybą, Arnas teigė, jog tai buvo trečias iškvietimas šiemet. Pirmą kartą liepos pradžioje į ligoninę jis pristatytas dėl skausmo ir susijaudinimo, kur diagnozuotas nervų sistemos sutrikimas. Antrą kartą dėl traumos netoli akies. „Kai juos kviečiau, sakė neturintys ekipažų. Pasakiau, kad nevažiuotų, nuvyksiu pats, tačiau dėl kraujavimo jie prašė apsidrausti ir palaukti. Tiesa, rimto pažeidimo ligoninėje nenustatė“, – pamena Arnas.
 
„Iki tol man išvis nereikėjo greitosios. Na, o šita vasara buvo nelaiminga“, - užbaigė jis.

---

 
Komentaras
 
Greitosios medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė Jolanta Keburienė:
 
- Pasakysiu spontaniškai ir nepopuliariai:  mes privalome būti empatiški, bet patys nesame mokomi susitvarkyti konfliktinėse situacijose. Teko matyti, kaip to mokomi pareigūnai – vienam sukonfliktavus, kitas turi perimti situacijos valdymą. Pas mus tarnyboje nėra tokios dengimo strategijos.
Norėčiau paprašyti pacientų supratingumo. Mes galime būti atvykę iš sunkaus kvietimo, gaivinimo, galbūt susidūrę su jauno žmogaus ar vaiko mirtimi, kančia. Tuomet kažkieno kito ne tokie rimti pavojai mus tiesiog pykdo. Tai tiesiog spontaniška emocinė reakcija.
 
Taip pat mes nematome e.sveikatos ir negalime žinoti, kokiomis ligomis serga žmogus, kokius vaistus vartoja. Tai irgi apsunkina situacijos vertinimą.
 
Be to, dažnai susiduriame, kad jauni žmonės vengia reguliariai vartoti vaistus dėl jų poveikio potencijai, kas sukelia nerimo proveržius. Matome ir piktnaudžiavimo atvejų, kai priklausomi nuo benzodiazepinų asmenys kviečia mus tiesiog gauti dozės. Raminamuosius skirti turime apgalvotai, atsižvelgiant į poreikį, stengiantis nepakenkti.

---

 
Trumpas interviu
 
Dėl ūmaus psichikos sutrikimo – 112
 
Atsako Greitosios medicinos pagalbos tarnybos atstovas Tomas Bagdonas
 
- Papasakokite daugiau apie šį atvejį, kaip į jį reaguoja tarnyba. Ar jau atliktas tyrimas po paciento kreipimosi?
 
- Patvirtiname, kad toks skundas buvo gautas. Reaguojant į skundą, pagal paslaugų teikimo vietą Vilniaus filiale atliktas tyrimas. Filialo Vidaus medicininio audito skyriaus auditoriai nurodo, kad GMP brigados vadovė ir raštu, ir žodžiu paneigė kaltinimus dėl GMP medikės nepagarbaus bendravimo ir pakelto tono iškvietimo metu. Taip pat nurodoma, kad nėra objektyvaus pagrindo – vaizdo ir garso įrašų – kaltinimams patvirtinti ar paneigti. Medikė turi didelį stažą, dirba daugiau nei tris dešimtmečius, per tą laiką nuobaudų neturėjo. Į pareiškėjo siūlymus tobulinti vidaus tvarkos aprašus, procedūras ir darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą bus atsižvelgta pagal galimybes.
 
- Koks būtų teisingas GMPT medikų reagavimas tokiais atvejais kaip šis, kai pacientai kreipiasi dėl psichinės sveikatos krizės? Ar GMPT turi teikti dėl tokių būklių pagalbą?
 
- Pagal šių metų vasarį sveikatos apsaugos ministrės atnaujintą GMP aprašą, ūmus psichikos ir elgesio sutrikimas kvalifikuojamas kaip skubi medicininė pagalba, reaguojant atitinkamai iki 15 minučių miesto teritorijoje ir iki 25 minučių kaimiškoje. Į šią kategoriją įeina ir tokios būklės kaip bandymas nusižudyti, grasinimas nusižudyti, psichikos liga ar elgesio sutrikimas, kai yra didelė savęs, aplinkinių žalojimo rizika, agresija arba smurtas, yra buvę savęs žalojimo atvejų, būdingi aktyvūs veiksmai, siekiant pakenkti sau arba noras pabėgti, psichomotorinis sujaudinimas, kai reikalingas fizinis asmens laisvės suvaržymas dėl grėsmės sau ar aplinkiniams, sunki psichologinė trauma, sukelianti elgesio sutrikimus, sunki depresija, kai skambinantysis yra vienas ir kviečia sau. 
Esant tokiai būklei, pacientas yra hospitalizuojamas į gydymo įstaigą, kur jam suteikiama kvalifikuota pagalba. Esant poreikiui, dėl grėsmės sau pačiam, GMP darbuotojams ar aplinkiniams pasitelkiamos kitos tarnybos.
 
- Tai tokiems pacientams reikėtų skambinti 112?
 
- Esant ūmiam psichikos sutrikimui, reikia skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Tokia būklė identifikuojama kaip reikalaujanti skubios medicininės pagalbos ir pacientas GMP ekipažo pristatomas į gydymo įstaigą.
Alternatyva – galima savarankiškai kreiptis į gydymo įstaigos skubios pagalbos skyrių, taip pat psichikos sveikatos centrus. Vilniuje skubi pagalba teikiama ir Ūmių psichikos sutrikimų skyriuje.
Specialistai įvertins situaciją ir suteiks būtiną pagalbą bei nukreips tolesniam gydymui.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!