- Deividai, esate vaikų chirurgijos rezidentas, ar dažnai tarp nelegalių migrantų pacientų pasitaiko vaikų?
- Galima sakyti trečdalis ar net iki pusės visų pacientų būna vaikai. Dažniausiai kreipiasi dėl nedidelių nusiskundimų – slogos, gerklės perštėjimo, tačiau pasitaiko ir sunkesnių atvejų. Stovykloje gyvena ir genetinėmis ligomis sergančių vaikų, pavyzdžiui, turinčių Dauno sindromą. Tokiems vaikams reikia intensyvesnės priežiūros. Taip pat yra nemažai iš Irano, Irako atvykusių vaikų, kurie payrė sunkias galvos traumas. Dėl likusių pasekmių jie pasitaiko ir epilepsijos priepuolių, todėl šie vaikai gyvena kitame pastate, jais rūpinasi atvykę kiti specialistai.
Beje, migrantai tėvai jaunesnius nei dvejų metų vaikus leidžia apžiūrėti tik gydytojui vyrui. Prašo užtraukti užuolaidas, kad niekas nematytų. Na, o vaikai visur pasaulyje yra tokie patys, gal iš to regiono kiek drąsesni nei lietuviai, nes jiems viskas labai įdomu. Jei moki prieiti, pakalbinti, tikrai baimės nejaučia, ypač jei duodi kokį žaislą.
 
- O kokios ligos dažniausiai kamuoja suaugusius migrantus, su kokiais iššūkiais jas gydant tenka susidurti?
- Šiuo metu dėl šaltesnio oro vyrauja peršalimo ligos. Dažnai pasitaiko ir dantų problemų. Kol kas neteikiame odontologinių paslaugų, tad tai yra didelis iššūkis, nes migrantai, žinoma, turi odontologinių problemų, o mes negalime padėti. Antras iššūkis – siuntimas pas specialistus. Ši galimybė šiuo metu yra ribota ir tik ypatingais atvejais įgyvendinama. O juk ypač to reikia pacientams, kurie turi rimtų vėžinių ligų, taip pat moterims, sergančioms ginekologinėmis ligomis. Mat dėl religinių aspektų ištekėjusioms migrantėms aš negaliu atlikti ginekologinės apžiūros. Žinoma, dėl kitų sveikatos problemų drąsiai galiu jas konsultuoti, tik intymios bėdos yra tabu. Todėl dirbame komandoje: yra daugiau gydytojų rezidentų, akušerių-ginekologų, kurie atvažiuoja atlikti apžiūras. O šiaip nėščiosios migrantės dabar yra prižiūrimos beveik kaip ir lietuvės. Joms yra imami kraujo tyrimai, moterys siunčiamos ir konsultacijos pas ginekologą.
Na, o nesunkiai sergančius pacientus galime išgydyti savo jėgomis, skirdami antibiotikų, kitų vaistų, atlikdami ir kraujo tyrimus. Patys sunkiausi pacientai yra perkeliami į kitą pastatą, kuriame man netenka būti. Juos lanko specialistai. Tačiau ir pas mane pasitaiko sunkesnių atvejų. Su administracijos pagalba stengiamės šiuos žmones perkelti į intensyvesnės priežiūros pastatą, kur galima jiems suteikti daugiau pagalbos nei laikinojoje stovykloje. Esant reikalui vežame pacientus į Jonavos ligoninę ar Kauno klinikas.
 
- Gydytojai duodami interviu vis užsimena, kad kas trečia medicininė apžiūra yra nebūtina. Ar gydant migrantus dažnai tenka su tuo susidurti?
- Su tuo tenka dažnai susidurti, tačiau ir lietuviai, manau, ateina pas šeimos gydytoją be didelių nusiskundimų. Taip ir migrantai, būna, kad ateina dėl danties skausmo ar peršalimo, kur jie galėtų ir patys gydytis kuo puikiausiai, gerdami daugiau skysčių ar vartodami vaistus nuo skausmo. Kadangi šie žmonės neturi kitos galimybės pasikonsultuoti, ateina pas mus. Dėl to nepykstame, paaiškiname situaciją ir jie būna patenkinti, nes jaučiasi saugūs, kad nieko blogo nėra nutikę su jų sveikata. Kartais tampame ir nuoskaudų klausytojai. Kai žmones gydai ilgesnį laiko tarpą, jie būna linkę pasidalinti ir kitomis problemomis. Ir tai visiškai normalus reiškinys migrantų stovykloje, juk jie niekur neišeina, teritorija yra aptverta, tad psichologiškai tai yra sunku. Kalbant apie sunkiai sergančius žmones, galima suprasti, kad jie atvyko čia, nes negavo tinkamos priežiūros savo šalyje ir tikisi, kad galėsime padėti gydyti onkologines ar vaikų genetines ligas. Mes negalime jų palikti be sveikatos priežiūros.
 
- Sveikatos apsaugos ministerija rugpjūčio gale išplatino pranešimą su kreipimusi į jaunuosius gydytojus, kad jie savo noru prisidėtų prie nelegaliems migrantams suteikiamos pagalbos. Jaunųjų gydytojų asociacija pabrėžia, kad į priešakines linijas visada kviečiami jaunieji medikai, tačiau dažnai už papildomą krūvį nemoka. Kaip pavyksta suderinti pagalbą nelegaliems migrantams su pagrindiniu darbu? Ar yra apmokama papildoma veikla?
- Susidomėjau šia iniciatyva dėl kelių dalykų. Studijų metais Vokietijoje mano kambariokas buvo pabėgėlis iš Afganistano. Teko geriau pažinti ir suprasti jų kultūrą, kodėl jie atvyksta pas mus į Europą. Noriu padėti migrantams, man jie nėra svetimi. Be to, man patinka dirbti su vaikais, o kaip minėjau, tai nemaža dalis mano pacientų. Emocija, kurią patiri dirbdamas su jais, yra nuostabi: jie šypsosi, džiaugiasi, matai, kaip jie sveiksta.
Mano pagrindinis darbas, kaip chirurgijos gydytojo rezidento, yra Kauno klinikose, o laisvu laiku vykstu į Ruklą pagelbėti migrantams. Visa tai pavyksta suderinti, nes darbo grafikas yra lankstus. Kiek galiu, tiek ir dirbu Rukloje. Žinoma, jaunieji gydytojai tiek ir COVID-19 situacijoje buvo priešakinėse linijose, tiek gelbėja ir su migrantais. Džiugu, kad finansiniai dalykai yra išspręsti. Sveikatos apsaugos ministerija supranta, kad jauniems žmonėms reikia uždirbti ir gyventi. Tiek kelionės išlaidos, tiek darbo valandos yra apmokamos.

---

 
Karjera
Nuo 2021 m. Gydytojas rezidentas LSMU Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikoje.
Nuo 2021 m. Medicinos gydytojas Ruklos pabėgėlių centre.
Nuo 2021 m. Medicinos gydytojas Marijampolės ligoninėje.
Išsilavinimas
2021 m. LSMU medicinos gydytojo laipsnis.
2018-2019 m. Medicinos magistro studijos pagal ERASMUS mainų programą Leipcigo universitete, Vokietijoje.
Stažuotės
2020 m. Internatūros studijos Zwickau mieste Vokietijoje.
2018 m. Stažuotė Mainco universitetinėje ligoninėje, Vokietijoje.
2017 m. Stažuotė sutrikusios vaikų raidos centre Koimbros universitete, Portugalijoje.
Priklausymas organizacijoms
2021 m. LSMU Rezidentų tarybos atstovas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!