Kreipiasi į šeimos gydytojus
Pasak prof. V.Kasiulevičiaus, nepaisant to, kad dauguma pacientų gauna kvalifikuotą gydymą atraminėse COVID-19 ligoninėse, didelė ir vis auganti jų dalis ateina konsultuotis pas šeimos gydytojus. Pastarieji dalyvauja ir diagnostikos procese, ir patariant pacientui, kaip elgtis, ką daryti.
„Šeimos gydytojui tenka išmanyti, koks testas reikalingas diagnozuojant infekciją, klinikinių simptomų pasireiškimą, galimas komplikacijas bei rizikas. Jie privalo orientuotis, kada turi būti skiriamas PGR testas ir tai, kad kol kas tik jis tinka ligos diagnostikai“, - pasakojo profesorius. Be to, kiekvieno paciento atveju reikia nagrinėti visas galimas rizikas, komplikacijas, todėl kartais susiduriama su tam tikrais iššūkiais.
 
Reikia imunologijos žinių
„Dabar jau reikalinga išmanyti ir imunologijos dalykus ne tik diagnozuojant ligą ir siekiant išsiaiškinti šios infekcijos komplikacijas konkretaus paciento atveju. Visi simptomai, kurie išvardyti diagnozuojant COVID-19 (kosulys, karščiavimas, galvos skausmas, dusulys, skonio ir uoslės praradimas, viduriavimas, pykinimas ir kt.) yra būdingi ir kitoms įvairioms infekcijoms. Tad užsikrėtimą koronavirusu diferencijuoti vien pagal klinikinius simptomus šeimos gydytojui yra itin sunku, - sakė V.Kasiulevičius ir pridūrė, kad koronaviruso komplikacijų išmanymas gali padėti laiku užkirsti joms kelią ir siųsti pacientą pas specializuotos grandies medikus. - Pirminės asmens sveikatos priežiūros specialistai turi žinoti ir pacientų gretutines sveikatos būkles, susijusias su sunkia ligos eiga bei išmanyti, kurios tų būklių sąlygoja didesnį mirtingumą. Pacientai, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, hipertenzija, onkologinėmis ligomis, yra nutukę ar rūko, yra didesnėje rizikos grupėje. Klaidinga manyti, kad didesnė rizika priklauso tik nuo paciento amžiaus.“
 
Ribotos galimybės
Laboratoriniai tyrimai ir paciento rizikos vertinimas šeimos gydytojams, pasak profesoriaus, yra dar vienas iššūkis, nes jų galimybės tirti pacientus yra ribotos. Kai kurie specifiniai, COVID-19 diagnostikai reikalingi laboratoriniai tyrimai neįeina į šeimos gydytojo normą ir nėra papildomai finansuojami. O jie tikrai galėtų būti naudingi priimant tolesniam gydymui reikalingus sprendimus ir vertinant galimas koronaviruso rizikas konkrečiam pacientui.

---

 
Patikslino tyrimo rezultatus
LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos vadybos katedros vedėjas prof. Mindaugas Stankūnas, ankščiau L.S. komentavo, jog seroepidemiologinis tyrimas duos bent apčiuopiamą įsivaizdavimą, kiek realiai COVID-19 infekcija buvo ir yra paplitusi.
 
Seropaplitimas pagal pagrindines demografines charakteristikas:
Lytis
Vyrų – 1,2 proc. visų tiriamųjų;
Moterų – 2,3 proc. visų tiriamųjų.

Amžius 
18-64 m. – 2,1 proc. visų tiriamųjų;
65 m. – 1,4 proc. visų tiriamųjų.

Užimtumas
Bedarbiai – 4,5 proc. visų tiriamųjų;
Dirbantys – 2,1 proc. visų tiriamųjų;
Pensininkai – 1,3 proc. visų tiriamųjų;
Studentai – 1,2 proc. visų tiriamųjų.
 
Seropaplitimas pagal pagrindines gyvensenos charakteristikas
Kūno svoris
Iki 20 KMI 3,0 proc. visų tiriamųjų;
20 – 24,9 KMI 2,3 proc. visų tiriamųjų;
25 – 29,9 KMI 1,8 proc. visų tiriamųjų;
30 ir daugiau KMI 1,2 proc. visų tiriamųjų.

Rūkymas 
Kasdien rūko - 0,6 proc. visų tiriamųjų;
Retkarčiais – 1,3 proc. visų tiriamųjų;
Visai nerūko – 2,1 proc. visų tiriamųjų. 

---

Tarp kitko
LSMU organizuotoje Nacionalinėje visuomenės sveikatos konferencijos metu Lietuvos visuomenės sveikatos asociacija išrinko „Metų visuomenės sveikatos lyderį“. Apdovanojimas įteiktas NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistei Daivai Razmuvienei.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!