Pasirašė deklaraciją
 
Kovo 17-18 dienomis Europos neurologijos akademijos (EAN) surengtame viršūnių susitikime dalyvavo keturiasdešimt keturių šalių neurologų draugijų vadovai arba deleguoti atstovai.
 
„Šio reikšmingo renginio tikslas buvo išsakyti nuomones, diskutuoti ir pasakyti visiems – pacientams, politikams, verslo atstovams, – kad smegenų sveikata yra didžiulis prioritetas. Be smegenų sveikatos sveikata apskritai neįmanoma, o jos našta nepaprastai didelė tiek Europos, tiek pasaulio gyventojams“, – sako Lietuvai atstovavęs prof. dr. D.Jatužis.
 
Susitikimo pabaigoje dalyviai pasirašė Briuselio neurologijos deklaraciją, kurioje pripažino, kad neurologiniai sutrikimai yra viena didžiausių negalios ir mirtingumo priežasčių Europoje, o smegenų sveikata – fundamentali visos žmogaus gerovės dalis. Deklaracija kviečia telkti nacionalines neurologų draugijas, Europos institucijas, akademinę bendruomenę ir pacientų organizacijas bendram darbui – užkirsti kelią ligoms, greičiau diagnozuoti ir diegti naujoves.
 
Išskyrė septynis prioritetus
 
Deklaracijoje įvardyti septyni Europos neurologijos strateginiai prioritetai ateinančiam dešimtmečiui. Pirmasis kviečia kurti nuoseklias smegenų sveikatos strategijas ir stiprinti jų valdymą nacionaliniu bei Europos lygmeniu. Antrasis reikalauja užtikrinti gydymo prieinamumą ir skaidrų finansavimą, kad pacientai visose šalyse gautų vienodai kokybišką pagalbą. Trečiasis – ties kuriuo dirbo ir profesorius D.Jatužis – skirtas organizuoti paciento kelią taip, kad priežiūra sklandžiai lydėtų žmogų nuo vaikystės iki senyvo amžiaus.
 
„Įvairios neurologinės ligos gali pasireikšti nuo gimimo iki senyvo amžiaus, todėl tas perėjimas – iš vaikystės į paauglyste, iš suaugusiųjų į senyvą amžių – turi būti sklandus. Priežiūra privalo būti prieinama bet kokiame gyvenimo etape“, – pabrėžia Lietuvos neurologų asociacijos vadovas.
 
Likę keturi prioritetai kviečia plėtoti intervencinę neurologiją, investuoti į neurologų mokymą, stiprinti mokslinius tyrimus ir diegti naujas technologijas bei dirbtinį intelektą klinikinėje praktikoje.
 
Pusantros valandos trukusiose apvalaus stalo diskusijose dalyviai, pasidalinę į septynias grupes, aptarinėjo kiekvieną prioritetą. Suformuluotos išvados sugulė į bendrus dokumentus, kurių pagrindu bus rengiamos išsamesnės rekomendacijos.
 
Sulaukė politikų dėmesio
 
Kovo 18-ąją renginys persikėlė į Europos Parlamentą. Smegenų sveikatos misijos paroda vyko pačiame parlamento pastate, kur paprastai posėdžiauja parlamentarai.
 
„Buvo stendai, vizualinė medžiaga, trumpi koncentruoti pasisakymai – visa, kas liečia smegenų sveikatą ir ligų naštą. Dalyvavo Europos Parlamento viceprezidentė, taip pat apsilankė ir pati prezidentė Roberta Metsola. Apie penkiolika minučių diskutavome su ja prie stendo“, – įspūdžiais dalinasi prof. dr. D.Jatužis.
 
Po parodos Europarlamente vyko konferencija, kurioje aptarta, kaip Europos Sąjungoje koordinuoti smegenų tyrimus, priežiūrą ir inovacijas. Savo pranešimu pasidalino ir 2014 m. Nobelio medicinos premijos laureatas Johnas O'Keefe'as, atradęs smegenų navigacijos sistemą.
 
Džiaugiasi proveržiu
 
„Kai studijavau prieš trisdešimt metų, daugelis neurologinių ligų buvo laikomos nepagydomomis arba negydomomis. Neurologų darbas būdavo diagnozuoti – pasakyti, kas yra, kodėl žmogus serga. O kaip padėti – atsakymo dažniausiai nebuvo“, – prisimena prof. dr. D.Jatužis.
 
Šiandien situacija, anot pašnekovo, radikaliai pasikeitusi. „Migrenos priepuolius galima suretinti arba eliminuoti, išsėtinė sklerozė gydoma ligos eigą modifikuojančiais vaistais, kurie mažina atkryčius ir lėtina progresavimą. Diagnostikos ir gydymo progresas per pastaruosius penkiolika metų nepaliauja stebinti“, – reziumuoja dekanas.
 
Tiesa, pripažįsta jis, ne visos ligos išgydomos ir ne visos efektyviai valdomos. Iššūkiu tebėra neurodegeneracinės ligos – pirmiausiai Alzheimerio, kurios gydymo proveržio vis dar laukiama.
 
Lietuviai nepaiso profilaktikos
 
Europos kontekste, prof. dr. D.Jatužio teigimu, Lietuva neatsilieka: išsėtinė sklerozė, migrena, insultai gydomi pagal tuos pačius standartus kaip Jungtinėje Karalystėje, Italijoje ar Vokietijoje.
 
„Kur nusileidžiame – tai profilaktikos ir sveikatos kultūros srityse. Rūpinimasis sveikata turėtų būti kasdienė gyvenimo norma – ne tuomet, kai liga jau diagnozuota ir gydytojas prigrasina keisti įpročius. Tuomet dažniausiai jau būna vėlu“, – tvirtina neurologas.
 
Anot profesoriaus, vien gyvensenos priemonėmis insulto riziką galima sumažinti net 86 procentais.
 
„Nereikia brangių prietaisų ar vaistų – pakanka mažinti stresą, gerai miegoti, judėti, koreguoti rizikos veiksnius. Daugelis tas rekomendacijas žinome, bet ar jų laikomės? Panašu, kad nelabai.“
 
Gerėja diagnostika
 
Kai kurių neurologinių ligų Lietuvoje formaliai padaugėjo, tačiau profesorius ragina neskubėti daryti išvadų: „Gali būti, kad ne pačių ligų padaugėjo, o pagerėjo jų diagnostika. Tai, ką anksčiau gydytojas būtų priskyręs bendro pobūdžio negalavimams, šiandien atpažįstama kaip konkreti neurologinė liga – su aiškia diagnoze ir gydymo galimybėmis.“
 
Ryškus pavyzdys – migrena. „Prieš du dešimtmečius nebuvo tradicijos ją diagnozuoti: žmogui tiesiog skauda galvą – gal dėl kraujagyslių, gal dėl nervų. Šiandien, remiantis šiuolaikiniais kriterijais, nustatoma konkreti liga, kuri efektyviai gydoma“, – pasakoja prof. dr. D.Jatužis.
 
„Noriu atkreipti dėmesį, kad gyvename kur kas mažiau fiziškai aktyviai, daugiau laiko praleidžiame sėdėdami, skubėdami, per mažai miegame. Dėl tokios gyvensenos tam tikrų neurologinių ligų ne tik daugėja – jos ir jaunėja.“
 
Tarp tokių ligų neurologai dažniausiai įvardija migreną, lėtines cerebrovaskulines ligas, periferines neuropatijas bei ankstyvos stadijos neurodegeneracinius sutrikimus.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!