- Pasaulinė neišnešiotų kūdikių diena – lapkričio 17-oji – šiemet pirmą kartą oficialiai įtraukta į Pasaulio sveikatos organizacijos kalendorių. Kuo svarbus šis pripažinimas?
 
- Šeimos pagaliau nesijaučia vienos. Neišnešiotukai – didžiausia pacientų grupė pasaulyje. Kasmet gimsta apie 13 milijonų neišnešiotų naujagimių, iš kurių vienas milijonas neišgyvena. Europoje jie sudaro 5-9 procentus visų naujagimių. Lietuvoje kasmet daugiau nei 1,2 tūkstančio naujagimių patenka į intensyvios terapijos skyrius. Priešlaikinis gimimas išlieka pagrindine vaikų iki penkerių metų mirties priežastimi. O mes sakome – svarbi kiekviena gyvybė. Ypač mažėjant gimstamumui.
 
- Kaip tik apie tai diskutavote pirmadienį prezidentūroje vykusioje nacionalinėje konferencijoje. Prie kokių išvadų prieita?
 
- Iš tiesų, mūsų organizacija „Neišnešiotukas“ išaugo į platesnę iniciatyvą „Auginu Lietuvą“, o pernai – į tarptautinį projektą „Auginu Europą“. Kodėl? Nes matome, kad demografija traukiasi, regionuose uždaromi gimdymo centrai, ligoninės, mokyklos, mažėja specialistų. Kai naujagimių gimsta vis mažiau, kiekvienas tampa dar svarbesnis. Šiandien galime išsaugoti net 360 gramų sveriančius kūdikius, bet tam reikia infrastruktūros ir specialistų, kurių regionuose trūksta.
Prezidentūroje vykusiame susitikime su PSO direktoriumi Europai, OECD generaliniu sekretoriumi, ministrais pristatėme konkrečius sprendimus – Europos naujagimių sveikatos priežiūros standartus, kurie užtikrintų vienodą priežiūros kokybę šalyje. Šie standartai apima investicijas į infrastruktūrą, paslaugų prieinamumą regionuose, saugią aplinką ligoninėje, buvimą su tėvais nuo pirmųjų dienų, tinkamą stebėseną ligoninėje ir grįžus namo iki paauglystės. Tai reiškia, kad neišnešiotas ar sergantis naujagimis Rokiškyje ar Šilutėje turėtų gauti tokio pat lygio paslaugas kaip Vilniuje ar Kaune. Standartai taip pat numato logistiką – kaip šeimos iš regionų gali pasiekti specializuotus centrus, kokia pagalba jiems teikiama. Nes neišnešioto naujagimio kelionė nesibaigia ligoninėje – ji tęsiasi visą gyvenimą.
 
- Neseniai jūsų asociacija pristatė demografinį tyrimą. Kokios priežastys stabdo jaunas šeimas susilaukti vaikų?
 
- Spalį atliktas reprezentatyvus tyrimas atskleidė, kad 52 procentai Lietuvos gyventojų demografinę padėtį vertina blogai arba labai blogai. Pagrindinės priežastys, kodėl jaunimas nenori vaikų – finansinis neužtikrintumas, partnerysčių nestabilumas, noras turėti laisvę keliauti, asmeninių tikslų siekimas, baimė keisti gyvenimo būdą, sudėtinga situacija derinant šeimą ir karjerą. Įdomu, kad karas buvo tik penktoje vietoje.
 
- Kaip konkrečiai siūlote spręsti šias problemas? Minėjote naujos platformos kūrimą.
 
- Siūlome kurti „Auginu Lietuvą“ nuotolinę platformą – vieną vietą, kur šeimos rastų mokslu pagrįstą informaciją, emocinę pagalbą, bendruomenę. Žinome kraštutinių atvejų savivaldybėse – mama, auginanti vaiką su negalia, bandė nusižudyti, nes negavo pagalbos nei iš sveikatos sistemos, nei iš savivaldybės. Įsivaizduokite, jeigu tokia platforma būtų – šeima rastų savo bendruomenę, specialistus, galėtų jaustis saugiai. Mes galime būti tas jungiklis tarp sistemos – ministerijų, savivaldybių – ir žmogaus.
 
- Puikai žinote, ką patiria neišnešiotų kūdikių šeimos – prieš septyniolika metų pati tapote neišnešiotukės mama…
 
- Tikrai taip. Atvykus į planuotą patikrą, akušerė pasakė, kad vaikas dūsta, reikia skubiai vykti į ligoninę. Po dviejų valandų gimė 960 gramų dukra. Vaikelis atsidūrė inkubatoriuje – nemokėjo nei kvėpuoti, nei palaikyti kūno temperatūros. Odelė buvo permatoma. Atrodė, kad pasaulis slysta iš po kojų.
Balansavome tarp mirties ir gyvybės 107 dienas. Niekas nieko nežadėjo. Net ir grįžus namo metus laiko kas naktį keldavausi tikrinti, ar vaikas kvėpuoja.
Baisu tai, kad po tokios trauminės patirties šeima lieka viena – ligoninėje yra priežiūra, o namie tu lieki vienas. Nuolat seki raidą, kad vaikas pasivytų bendraamžius. Bet regionuose šeimos susiduria su milžiniškais atstumais – priežiūra vyksta tik didžiuosiuose centruose. Šeima turi turėti galimybę atvykti, transportą.
 
- Palyginkite, kaip per tuos septyniolika metų pasikeitė neišnešiotukų išgyvenamumas ir priežiūros kokybė Lietuvoje?
 
- Pokytis – milžiniškas. Anksčiau inventorius buvo neatnaujintas, vaikai dažniau intubuojami, būdavo daugiau infekcijų. Dabar gydytojai gali išsaugoti net 360 gramų sveriančius kūdikius.
Kaip organizacija, su rėmėjais padedame ligoninėms įsigyti inovatyvią įrangą – kvėpavimo aparatus be intubacijos, kurie užkerta kelią sepsiui, infekcijoms. Atvežėme naujagimio simuliatorių „Paulius“, su kuriuo medikai mokosi gaivinti tokius mažus naujagimius. Didžiausias pasiekimas – į Kauno klinikas atvežėme mokymus apie glaudų bendradarbiavimą su šeima. Dvejus metus personalas mokėsi įtraukti tėvus į naujagimio priežiūrą nuo pirmųjų minučių. Juk kai gimsta neišnešiotukas, jis iškart atskiriamas nuo mamos – tai yra didžiausia trauma abiem. Dabar mokomės, kaip tėvai gali pažinti vaiko charakterį, kūno kalbą, kaip personalas turėtų pranešti liūdnas žinias – ne kur nors tarpdury, bet švelniai, su atjauta.
 
- Kokių veiksmų tikitės iš valdžios institucijų ir visuomenės?
 
- Kreipiamės į politikus, savivaldybių merus, filantropus – prašome padėti diegti Europos naujagimių priežiūros standartus, investuoti į neonatologijos infrastruktūrą, užtikrinti vienodus priežiūros standartus visoje Lietuvoje. Kviečiame ministerijas bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis. Demografinė krizė – grėsmė nacionaliniam saugumui. Mums svarbu išsaugoti kiekvieną gyvybę.
 

---

Trumpas dosjė
Asta Radzevičienė – asociacijos „Neišnešiotukas“ ir nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ įkūrėja ir vadovė, Europos neišnešiotų naujagimių fondo (EFCNI) tėvų patariamosios tarybos narė, Globalaus aljanso naujagimių priežiūrai (GLANCE) įkūrimo komiteto narė, nuo 2015 m. – Vilniaus gimdymo namų stebėtojų tarybos narė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!