Kūnas nusėtas apgamų
Nuo pat gimimo Viliaus kūnas gausiai nusėtas dideliais ir mažais apgamėliais – visus apžiūrėti pačiam tiesiog neįmanoma. „Buvau girdėjęs kalbas apie įvairius odos vėžius, ypač piktybišką melanomą, – pasakoja jis, – kuri „gaudo“ tokius kaip aš, su daug apgamų. Bet ant manęs jų šimtai. Jei pradėtų keistis koks nors apgamas kur nors neapžiūrimoje vietoje, kaip aš tai pastebėčiau? Niekaip. Tai nelabai ir kreipiau į juos dėmesį.“
 
Sutapo du veiksniai
Tačiau ši istorija nebūtų atsitikusi, jei nebūtų sutapę du veiksniai. Pirmiausia atėjo karščiai. „Atėjus šiltam sezonui higieniniais sumetimais skutuosi pažastis, – pasakojo Vilius, – dažniausiai rytais, dar kaip reikiant neprabudęs, praktiškai „ant automato“, kaip ir barzdą – brūkšt brūkšt ir į darbą. Vieną rytą... nežinau, gal buvau geriau pamiegojęs? Žodžiu, žiūriu į veidrodį, o mano vienoje pažastyje visada buvo toks gana didelis apgamas. Žiūriu aš į jį ir galvoju: pala, o prieš žiemą jis ar nebuvo kitoks? Mažesnis ir šviesesnis?“
 
Antrasis veiksnys – atsitiktinai pastebėtas pranešimas apie Santaros klinikose rengiamą odos tikrinimą visiems pageidaujantiems išsitirti. „Tą dieną į darbą važiavau viešuoju transportu, – prisimena Vilius. – Šalia manęs atsisėdo tetutė, žiūrėjo mobiliajam elektroninį paštą ir aš akies kampu pagavau antraštę. Toks visiškas atsitiktinumas!“
 
Tyrimas gerų žinių neparodė
Atsitiktinumas atsitiktinumu, o sprendimai sprendimais: porą dienų padvejojęs, Vilius visgi susirado renginio detales, laiką ir vietą bei atvyko į jį. „Nuvažiavęs savivaldybėn pasirodžiau gydytojai ir sakau: rudenį šitas apgamas atrodė kitaip, o žiemą į jį nežiūrėjau, todėl kada pradėjo keistis, nežinau, – pasakoja vyras. – Ji paklausinėjo mane, ar nebuvau kada smarkiai nudegęs saulėje, ar buvo šeimoje odos vėžio atvejų, na, ir nupjovė tą apgamą – padarė biopsiją. Užklijavo pleistru, ir atsisveikino. Sako, lauk rezultatų, pranešim.“
 
Ir už kelių dienų pranešė. Pirminis tyrimas leido specialistams įtarti, kad Vilius gali turėti ankstyvos stadijos melanomą. „Protingi žmonės kalba apie penkias stadijas. Neigimas, pyktis, derybos, depresija ir susitaikymas, – bando nupasakoti pojūčius Vilius. – Dabar esu minus pirmojoje – pasimetęs. Vaikštau ir net negaliu supaisyti, ką jaučiu, gal net nieko. Žinau, kad turėtume tą apgamą pakartotinai ištirti, kad patvirtintų ar paneigtų pirminę diagnozę, žinau, kad turėtų būti gydymas ir greičiausiai jis bus sėkmingas, nes liga tikriausiai ankstyviausios stadijos...“
Ir, nevalingai palietęs pažastį, atsidūsta.

---

 
Interviu su specialistu
Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovė, gydytoja dermatovenerologė doc. Jūratė Grigaitienė.
 
- Kaip dažnai diagnozuojamas odos vėžys?
Odos vėžys – vienas dažniausiai diagnozuojamų vėžių pasaulyje. Pati pavojingiausia, agresyviausia ir greičiausiai plintanti jo forma yra odos melanoma. Tai piktybinis navikas, atsirandantis iš odos pigmentinių ląstelių – melanocitų. Pastaruosius pusšimtį metų melanomos atvejų skaičius augo dėl pasikeitusio žmonių laisvalaikio: daugiau laiko leidžiame atvirame ore, deginamės tiek saulėje, tiek soliariumuose, nepakankamai saugomės ultravioletinių (UV) spindulių. Vyrams melanoma dažniau formuojasi krūtinės ir nugaros srityje, o moterims – ant kojų. Nors visuomenės sąmoningumas ir žinios apie odos vėžį didėja ir daugumai žmonių melanoma nustatoma ankstyvos stadijos, kai galima efektyviai gydyti mažai invazyviu būdu, mirtingumas dėl jos išlieka didelis.
Daug dažnesni kiti odos vėžio tipai – bazalinių ląstelių bei plokščiųjų ląstelių karcinoma. Šie piktybiniai navikai dažniausiai aptinkami vyresniems žmonėms (per 60 metų amžiaus). Pagal tarptautinę statistiką, kiekvienais metais pasaulyje nustatoma apie dešimt milijonų naujų bazalinių ląstelių ir trys milijonai plokščiųjų ląstelių karcinomos atvejų. Šie odos vėžiai dėl reto jų plitimo į kitus organus yra mažiau pavojingi nei melanoma.
Svarbu pabrėžti žmogaus savistabos bei profilaktinės gydytojo dermatovenerologo patikros naudą. Nors odos vėžys skamba grėsmingai, anksti pastebėjus piktybinį darinį ir laiku nustačius ligą, galima ją sėkmingai išgydyti bei padidinti išgyvenamumo tikimybę.
 
- Kaip atpažinti piktybinius darinius odoje, kaip dažnai tikrintis?
- Odos vėžį galima pastebėti atidžiai apžiūrint savo kūno odą. Bent kartą per tris mėnesius reikėtų nuo galvos iki kojų apžiūrėti viso kūno odą veidrodyje, taip pat svarbu nepraleisti tokių kūno sričių kaip pažastys, kirkšnys, tarpupirščiai, padai ir nagai, o sunkiai matomas sritis – galvos odą, ausis – galėtų apžiūrėti artimieji. Ypač atkreipkite dėmesį į apgamus ir darinius, kurie yra nesimetriški, nelygiais kraštais, nevienodos spalvos, didesni nei 6 mm arba tuos, kurie atrodo kitaip negu dauguma, kitaip tariant, yra „negražūs“ ir vadinami „bjauriojo ančiuko“ simptomu arba kurie pastaruoju metu augo, keitėsi jų spalva, forma, kraujavo arba pastebėjote žaizdelę, kuri ilgą laiką nesugyja. Svarbu paminėti, kad melanoma gali atsirasti ne tik iš pakitusio apgamo. Dažnesniu atveju ji formuojasi ant sveikos odos. Jeigu pastebėjote bent vieną minėtų požymių, tai yra signalas, kad reikalinga gydytojo dermatovenerologo konsultacija darinio kilmei įvertinti.
 
- Kaip žinia, saulė, tiksliau, UV spinduliai yra pagrindinis odos priešas...
- Taip. Ypač vertėtų atkreipti dėmesį, jeigu jūsų oda dažnai veikiama UV spindulių (daug laiko praleidžiate lauke arba lankotės soliariumuose), yra itin šviesi arba strazdanota, lengvai nudega, tačiau neįdega, jeigu turite daugiau nei pusšimtį apgamų, vaikystėje esate nudegę arba daug laiko praleidote saulėje, jūsų šeimoje buvo odos vėžio atvejų ar vartojate imunosupresinius vaistus.
Odos vėžio profilaktika prasideda nuo saulės apsaugos, rizikos veiksnių vengimo ir profilaktinės gydytojo dermatovenerologo apgamų patikros, kurią gydytojai rekomenduoja atlikti kartą per metus arba kas antrus metus.
 
- O įdegis gali būti sveikas? Ar galima apsisaugoti nuo odos vėžio rizikos atostogų metu daug laiko praleidžiant vandenyje arba būnant atvirame ore apsiniaukusiomis dienomis?
- Įdegis yra jūsų kūno atsakas reaguojant į UV spindulių sukeltą žalą, dėl to jis nėra sveika ir lankymasis soliariumuose gydytojų dermatovenerologų nėra rekomenduojamas. Vanduo nuo saulės spindulių apsaugo minimaliai, jo atspindys netgi gali padidinti žalingą UV spindulių poveikį odai. Iki 80 proc. spindulių gali pereiti debesis, dėl to galite įdegti nepriklausomai nuo oro sąlygų. Svarbu paminėti, jog UV spinduliai nesukelia šilumos jausmo odoje (jį lemia infraraudonieji spinduliai), dėl to nejausdami karščio odoje arba esant vėjuotai dienai nereikia apsigauti ir nepamiršti saugotis nuo UV spindulių.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!