- Manyta, jog atsiradus galimybei skiepytis nuo koronavirusinės infekcijos, šis ruduo, žiema bus ramesnis laikas. Bet ramiau gal tik vakcinuotiems medikams?
- Medikų ramybė sąlyginė, paranojos nebeliko, patirties daugiau. Periodiškai tikrinamės COVID-19 antikūnų titrus, pasiskiepijome trečia sustiprinančiąja doze. Jau naudojame ir mažiau apsaugos priemonių, nebelendame į vadinamuosius skafandrus, kas taip pat palengvino darbą. Tiesa, nors dėl savęs ir ramiau, vis dar baisu COVID-19 parnešti namo artimiesiems, vaikams, sutuoktiniams.
 
- Mes, išorės stebėtojai, žinome tik skaičius, statistiką: kiek užimtų lovų, kiek užsikrėtusių. Kokia realybė viduje?
- Psichologiškai kiekviena diena reanimacijoje yra sunki, labai sunki. Praėjusių bangų metu daugiausiai gydėme vyresnio amžiaus pacientus, o dabar užsikrėtusių sparčiai daugėja tarp jaunesnių žmonių. Tenka gydyti ir bendraamžius, ir jaunesnius už save. Susipažįstame su jų artimaisiais, skambinančiais paklausti, kokia situacija, sužinome, kad pacientai turi šeimas, mažų vaikų, yra kažkieno mamos ir tėčiai, sūnūs ir dukros. Dar sunkiau, kuomet gydome pacientą, kurio namuose laukia kūdikis, o ligonis kartkartėmis „kybo tarp žemės ir dangaus“. Kartais reanimacijoje guli šeimomis, poromis, vienas miršta, kitas išgyvena. Kartais neišgyvena kartu. Mes tai matome kasdien.
Tie, kurie yra dar sąmoningi ir gali kalbėti, jau verkia dėl to, kad nesiskiepijo, kad abejojo vakcina, patikėjo antivakseriais ir sunkiai susirgo. Kiti verkia ir kaltina artimuosius, kurie atkalbėjo nuo skiepų ar skatino neskubėti ir tie patys artimieji užkrėtė juos. Intubuotieji negali kalbėti, bet mus emociškai trikdo jų artimieji, netikintys COVID-19 ir kaltinantys mus kažkokiu apsimestiniu gydymu nuo neaišku ko. Tokių skambučių sulaukiame dažnai.
Gaila, kad iki šiol visuomenėje nėra vieningo požiūrio ir noro skiepytis, nes reanimacijoje devyniasdešimt šešis procentus pacientų sudaro būtent tie, kurie nepasiskiepijo. Taip, serga ir vakcinuoti, bet dažniau tie, kurie nebaigė vakcinacijos kurso ir yra skiepyti tik viena doze, arba skiepyti pernai pavasario pradžioje ir likę nedaug antikūnų. Bet tokių žmonių vienetai ir jie serga ne viena lėtine liga, tad miršta ne nuo koronavirusinės infekcijos, o nuo lėtinių ligų. Iš esmės gydome neskiepytus. Dar tik rugsėjis, o mes, medikai, gyvename kaip praėjusią žiemą.
 
- Kai kurie pacientai ligoninėje praleidžia ištisas savaites, gal net mėnesius. Ne visi ir pasveikę išeina savomis kojomis, tiesa?
- Dažniausiai sirgusiems sunkiai ir ilgai reikalinga reabilitacija. Tikriausiai ne vienam yra tekę sėdėti pora valandų vienoje pozicijoje ir atsistojus jausti silpnumą, sąstingį kojose. Taigi, po ilgalaikės dirbtinės plaučių ventiliacijos poveikis į raumenų ir nervų sistemą yra dešimteriopai stipresnis ir atsigavimas ilgesnis dėl pakitusios raumenų struktūros, todėl jie turi iš naujo mokytis sėdėti, vaikščioti.
 
- Pasiskiepiję ir vis tiek persirgę net ir lengva COVID-19 forma kartais supyksta, tarsi neteisinga – pasiskiepijo ir vis tiek sirgo, nebenori skiepytis vėl. Ką tokiems pasakyti?
- Tegul dėkoja vakcinai, kad neatsidūrė reanimacijoje ir nenumirė. Griežtai. Siūlau pagalvoti, kuo būtų pasibaigę, jeigu tas žmogus būtų nevakcinuotas...
Tiesa, būtų idealu, jeigu pasiskiepiję žmonės nepatingėtų išsitirti ir sužinoti antikūnų titrą, nedideliam procentui imunitetas taip ir nesusidaro. Kai kuriems susidaro menkas, bet žinojimas, koks jis, leis neatsipalaiduoti ir labiau saugotis.


 
- Visuomenę atpalaidavo galimybių paso naudojimas. Prekybos centruose nemaža veidų be kaukių, nes jos – tik rekomendacija. Neprisižaisime?
- Klaidinga praktika nusiimti kaukę, nes turi galimybių pasą. Daug kas remiasi Danijos, Švedijos, kitų Skandinavijos šalių pavyzdžiais, kur kaukės tėra rekomenduojamos. Bet ten žmonės yra sąmoningi. Pamėginkite vienoje tų šalių nueiti į prekybos centrą ir nusiimti kaukę... Žinau pabandžiusių. Tuojau sušoka vietiniai ir gana aiškiai pasako, jog kaukė turi būti ant veido ir dengti nosį. Jie rekomendacijų laikosi be baudų, patys vieni kitus kontroliuoja ir nesupranta tokių užsieniečių, kurie spjauna į rekomendacijas.
O lietuviai kažkodėl suprato, kad pasiskiepijus galima nusiimti kaukes, mesti plauti rankas ir nesilaikyti atstumų. Suprantu, kad visuomenė pavargo, bet patikėkit, kokie yra pavargę medikai, o situacija blogėja kasdien. Šiandien, kalbant su jumis, tėra likusios trys laisvos reanimacijos lovos ir nė vieno paciento neišrašysime. Jeigu atveš daugiau, bijau pagalvoti, kas į reanimaciją pateks, o kas ne. Neįsivaizduojat, kaip tą sunku padaryti, kai matai, kad žmogus dūsta.
Suprantate, yra begalė žmonių, laukiančių planinių operacijų ir jų negaus, jos bus pavėlintos, nes skyriai uždaromi ir performuojami, kad būtų kam ir kur gydyti COVID-19.
Vis dėlto nepykstu ant nesiskiepijusių, kuriuos tenka gydyti, galbūt tai lėmė jų nežinojimas, naivumas. Kartais rankos svyra, bet šią pandemiją nugalėsiu gerumu, negaliu jausti pykčio nė vienam pacientui.
 
- Jaunųjų gydytojų asociacija pasidalijo žinia, jog didinamas medikų darbo užmokestis, bet gydytojų rezidentų atlyginimų peržiūrėjimas nėra numatytas. Tačiau rezidentai nuolat pasitelkiami padėti kovidiniuose padaliniuose. Turite nuomonę šiuo klausimu?
- Rezidentai kovidiniuose padaliniuose buvo pirmasis frontas. Aš galiu tik apgailestauti, kad darbo užmokesčio peržiūrėjimas nenumatytas. Rezidentus valdžia laiko studentais, o iš tiesų, jie yra gydytojai ir dirba be galo daug, kartais daugiau, nei turėtų. Man šia tema sunku kalbėti, nes mane vyras vadina savanore. Visur einu pirma, pakelta ranka, dirbu, nes man įdomu, noriu būti gera specialistė ir man alga ne visuomet rūpėjo, nors iš tiesų pagal tai mes vis dar ženkliai atsiliekame nuo kitų Europos Sąjungos šalių.
 
- Įsivaizduojate, kas medikų, pacientų, mūsų visų laukia žiemą? Bus kaip pernai ar baisiau?
- Beveik neabejoju, kad ši kovidinė žiema bus dar baisesnė, bus Armagedonas visomis prasmėmis. Ir mes tam ruošiamės.

---

 
Dosjė
2016 m. VU medicinos fakultete įgijo medicinos gydytojo specialybę
2021 m. VU medicinos fakultete baigė anesteziologijos - reanimatologijos rezidentūros studijas
Nuo 2021 metų Santaros klinikų Gydytoja anesteziologė - reanimatologė
Nuo 2021 metų VU Medicinos fakulteto lektorė
Lietuvos anesteziologų – reanimatologų draugijos narė


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!