„Žmogus – nesvarbu, ar sveikas, ar sergantis – yra biologinis objektas, organizmas. Jeigu nori suprasti, kas tame organizme negerai, turi gerai žinoti jo struktūrą. O ta struktūra ne visada tokia, kaip aprašoma standartiniame vadovėlyje. Turime įvairovę. Mes plečiame žinias apie ją, kad gydytojas būtų pasiruošęs ir tada, kai pacientas „ne pagal vadovėlį“,“ – sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentas dr. Arūnas Barkus.
- Neseniai buvote išrinktas VU Medicinos fakulteto 2025 metų dėstytoju. Tikėjotės tokio įvertinimo?
- Sunku pasakyti. Paprastai apie tai negalvoji. Universitete yra sena tradicija, prasidėjusi maždaug 2010-aisiais: kiekvienais metais studentai išrenka vieną dėstytoją iš kiekvieno fakulteto. Jeigu kartą išrinktas, kitais metais jau jo nejudina – renka kitą, kad visą laiką nebūtų tas pats. Taip per keliolika metų susidarė visas sąrašas įvertintų kolegų – jų yra daug ir puikių. Man tai jau antras kartas.
- Studentai vertina tuos, kurie ne tik puikiai išmano savo dalyką, bet ir įkvepia. Kaip apibūdintumėte savo dėstymo stilių?
- Stengiuosi sudominti dalyku, parodyti, kad studijuoti įdomu. Bandau sugriauti mitą, kad medicina – tai vien „kalimas“, kad šviesos dienos nematysi. Iš tiesų viskas pagrįsta supratimu, suvokimu. Tie, kurie stengiasi suprasti, įsivaizduoti, iš karto pajunta, kad studijuoti lengviau.
Mano tikslas – kad studentai paskaitų metu nepatirtų jokio streso, kad jiems būtų įdomu. Bendros paskaitos – viena, bet kai jau tiesiogiai bendrauji su mažesne grupe, kai vyksta interaktyvus bendravimas – tada ypač svarbi atmosfera. Net per atsiskaitymus stengiuosi atpalaiduoti, pajuokauti – kad studentai nesijaustų kaip atėję į egzekuciją.
- Dėstote anatomiją, neuroanatomiją, antropologiją. Kaip pavyksta sudėtingus dalykus paaiškinti suprantamai?
- Galbūt tai patirties reikalas. Stengiuosi pateikti loginius ryšius ir asociacijas: kas, kur, kaip, kodėl? Jeigu žinai vieną faktą, iš jo atsiranda ir kitas. Svarbiausia – logika.
Man visuomet sekėsi tikslieji mokslai: mokykloje lengviausias dalykas man buvo matematika, sėkmingai dalyvaudavau olimpiadose. Tas loginis mąstymas suformuotas tiksliųjų mokslų dėka.
- Bet pasirinkote ne matematiką?
- Sunkiai įsivaizdavau, ką pasirinkęs matematiką galėčiau veikti. Man tai buvo daugiau kaip hobis.
- Taigi studijavote mediciną. Kada supratote, kad jūsų kelias bus susijęs su akademine veikla, o ne klinikine praktika?
- Kažkur apie studijų vidurį mane pradėjo traukti akademinis darbas. Galbūt šiek tiek užkrėtė dėstytojų pavyzdys. Turėjau tikrai gerų mokytojų, kuriuos vyresni kolegos iki šiol prisimena. Žavėjausi, kaip jie moka bendrauti, išaiškinti, pateikti. Vyresniuosiuose kursuose jau buvau nusiteikęs ir kryptingai dirbau, kad pereičiau į akademinį darbą.
- Jūsų disertacija ir moksliniai tyrimai susiję su žmogaus biologine įvairove. Kodėl tai svarbu medicinoje?
- Žmogus – nesvarbu, ar sveikas, ar sergantis – yra biologinis objektas, organizmas. Jeigu nori suprasti, kas tame organizme negerai, turi gerai žinoti jo struktūrą. O ta struktūra ne visada tokia, kaip aprašoma standartiniame vadovėlyje. Turime įvairovę. Mes plečiame žinias apie ją, kad gydytojas būtų pasiruošęs ir tada, kai pacientas „ne pagal vadovėlį“.
- Dalyvaujate šiuolaikinių ir praeities populiacijų antropologiniuose tyrimuose. Ką įdomaus galima sužinoti lyginant?
- Praeities populiacijų studijos – viena mūsų katedros mokslinių tyrimų sričių, vadinama paleoantropologija. Glaudžiai bendradarbiaujame su archeologais, kurie pristato iškastinę kaulinę medžiagą iš kapinynų ir pilkapių. Matome anatominę įvairovę, mikroevoliucinę perspektyvą – kaip keitėsi žmogaus fizinis tipas per paskutinius kelis šimtus ar porą tūkstančių metų.
Lietuvoje neturime ilgesnio laikotarpio – čia jau atkeliavo šiuolaikinis Homo sapiens, ledynams pasitraukus. Makroevoliucijos studijuoti negalime. Bet yra paleoekologinis aspektas: bandome išgauti informaciją, kaip tie žmonės gyveno, kuo sirgo, kuo maitinosi, kokios buvo jų fizinės, biologinės, medicininės problemos.
- Kokius evoliucinius pokyčius matote tyrinėdami skirtingų laikotarpių medžiagą?
- Vienas ryškiausių – dantų sistemos redukcija. Visą žmogaus evoliuciją vyksta matmenų mažėjimas. Jeigu lygintume su žmonėmis, gyvenusiais prieš milijoną metų ar du, skirtumas akivaizdus. Protiniai dantys šiuo metu – rekordininkai pagal vadinamąją hipodontiją, kai dantis tiesiog neišsivysto. Kartais jis susiformuoja, bet neišdygsta – lieka pasislėpęs žandikaulyje. Ar kada nors protinių dantų visai neturėsime – prognozuoti negaliu. Tam reikia labai ilgo laiko tarpo.
- O šiuolaikinės populiacijos tyrimai?
- Tyrinėdami šiuolaikinius žmones, koncentruojamės į kelias pagrindines kryptis. Viena – galvos ir veido formavimosi ypatumai: kaip formuojasi, auga veidas, kaip kinta proporcijos nuo vaikystės iki pilnos brandos. Kita kryptis, labiau susijusi su klinika, – kūno sudėties tyrimai: aktyvioji ir pasyvioji kūno masė, riebalinis audinys, metabolinis sindromas. Tai siejama su endokrinologija ir kitomis klinikinėmis sritimis.
- Kalbant plačiau – kokias visuomenės sveikatos tendencijas matote šiandien?
- Viena problemų, artima mūsų tyrimams, – antsvorio ir nutukimo problema. Tai bendra pasaulinė tendencija, nors ir nevienodai pasireiškia įvairiose šalyse. Kai kuriuose kontinentuose žmonių, turinčių antsvorio, procentas seniai persiritęs per penkiasdešimt, o kai kuriuose nesiekia dvidešimt penkių. Vakarų Europoje ir JAV procentas didėja. O paskui prasideda visa grandinėlė – kardiovaskulinės problemos, sąnarių ligos, endokrininiai sutrikimai...
- Kokią svarbiausią pamoką norėtumėte, kad studentai išsineštų iš jūsų paskaitų?
- Svarbu, kad suprastų žmogų, žmogaus struktūrą. Ir kad žinotų, kokie mes esame įvairūs. Nesame standartiniai, pagaminti konvejeriniu būdu. Jeigu visi būtume suštampuoti, būtų viskas paprasta – pareguliavai pagal standartinį receptą ir viskas.
Sakau studentams: būkite pasiruošę, kad gyvenime bus netikėtumų. Vadovėlyje bus parašyta vienaip, o praktikoje galite pamatyti kitaip. Niekuo nesistebėkite.
Trumpas dosjė
Išsilavinimas:
1983-1990 m. – VU Medicinos fakultetas, gydytojo kvalifikacija.
2000 m. – biomedicinos mokslų daktaro disertacija.
Darbo patirtis:
Nuo 1990 m. – VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedra.
Nuo 2007 m. – docentas.
2008-2015 m. – VU Medicinos fakulteto bendrųjų reikalų ir plėtros prodekanas.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
Komentuoti: