- Ativakseriai sako, kam tie skiepai nuo COVID-19, jeigu žmogaus imunitetas stiprus. Tačiau tai netiesa?
- Neįmanoma žinoti, sunkiai ar lengvai sirgs žmogus, užsikrėtęs COVID-19 infekcija. Nors šis virusas ypač pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems lėtinių ligų, serga ir jaunesni, visiškai prieš tai sveiki buvę asmenys bei vaikai. Nėra būdo sužinoti, kaip sunkiai sirgsi, todėl manau, kad kai bus galimybė, verta skiepytis visiems.
 
- Įmanomą tą mūsų imunitetą išmatuoti, kad žinotume, kokio jis stiprumo?
- Deja, išmatuoti imuniteto stiprumo ir kaip sunkiai sirgsime, negalime. Imuninę sistemą sudaro organai ir daugybė įvairių imuninių ląstelių. Žinoma, kad jų gamybą gali susilpninti vitaminų ir mikroelementų stoka, tam tikri virusai, bet net jei žmogus sveikai maitinasi ir yra šiuo metu sveikas, negalime žinoti, kaip jo organizmas reaguos į užsikrėtimą kokiu nors virusu ar bakterija.
 
- Panašu, kad imunitetas vis dar suvokiamas bendrine prasme ir per siaurai. Tačiau įgimtas ir įgytas imunitetas – netapatūs dalykai. Kokios jų skirtybės, nuo ko priklauso?
- Imunitetas – tai vidaus organų ir imuninių ląstelių visumos gebėjimas atsiriboti nuo aplinkos mikroorganizmų. Įgimtas imunitetas nėra specifinis ir nukreiptas prieš kurį nors konkretų virusą ar bakteriją, pavyzdžiui, oda ir gleivinės suteikia mechaninę apsaugą, o bakterijos ir virusai patekę pro virškinimo sistemą būna sunaikinami skrandžio rūgščių. Jei vis dėlto virusas ar bakterija patenka į organizmo vidų, čia juos veikia įvairūs organizmo baltymai ir ląstelės, pavyzdžiui, fagocitai, kurie tarsi „suvalgo“ svetimą mikroorganizmą. O įgytas imunitetas – tai savybė gintis nuo mikroorganizmų, kurie jau anksčiau buvo patekę į organizmą – jį sudaro sudėtingi mechanizmai iš antikūnų, T limfocitų ir panašiai, kurie ilgam išlieka organizmo atmintyje. Įgytas imunitetas susidaro persirgus infekcija arba pasiskiepijus nuo konkrečios ligos.
 
- Įgytasis imunitetas gali būti trumpalaikis?
- Į organizmą patekus antigenui (tai gali būti iš aplinkos patekęs mikroorganizmas arba skiepijimo metu suleistos mikroorganizmo dalys) pradedami imuninės sistemos procesai. Jų rezultatas - pagaminti imunoglobulinai, kurie pakartotinai susidūrus su infekcija greitai ją sunaikina. Tačiau, jei su infekcija nesusiduriama, antikūnų koncentracija senka, todėl reikalingos revakcinacijos, kad įgytą imunitetą tam tikrai infekcijai vėl pastimuliuotume.
 
- Mitas ar tiesa, kad imunitetą galime pastiprinti?
- Sveika gyvensena, subalansuota mityba, fizinis aktyvumas stiprina organizmą ta prasme, kad visos sistemos funkcionuoja tinkamai. Vadinasi, sveika oda sustabdo išorės mikroorganizmus, sveikas kvėpavimo takų virpamasis epitelis ir gleivių sluoksnis pašalina dalį į kvėpavimo takus patekusių virusų ir bakterijų. Tačiau čia kalbame apie įgimtą imunitetą. O kalbant apie įgytą - antikūnų gamybos nepaskatinsime įšokę į eketę, tą galima padaryti tik pasiskiepijus.

---

 
Imuniteto rūšys
Įgimtas imunitetas yra paveldimas, todėl kartais vadinamas genetiniu.

Įgytas imunitetas turi būdingą specifiškumą: jis yra jautrus kitų infekcinių ligų sukėlėjams. Imunitetas įgyjamas dviem būdais: persirgus tam tikra infekcine liga arba organizmą imunizuojant  (vakcinuojant) nuo tos ligos. Įgytas imunitetas būna ne tik aktyvus, bet ir pasyvus. Jis susidaro, kai į organizmą patenka jau pasigaminusių antikūnų arba ląstelinių elementų iš kito imunitetą turinčio asmens. Tokį pasyvų natūralų imunitetą turi naujagimiai. Įgytas imunitetas genetiškai nepaveldimas.

Įgytas (specifinis) imunitetas yra neaktyvus tol, kol organizmas nesusiduria su antigenu, t. y., svetima organizmui medžiaga. Specifinis imunitetas aktyvuojamas tik tuomet, kai susergama. Organizmas tokiu atveju specifiškai atskiria įvairius mikroorganizmus ir keičia imuninio atsako intensyvumą bei pasireiškimo greitį po pakartotino susidūrimo su antigenu (imuninė atmintis).

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!