- Pasaulio mokslininkai svarsto vaikų vakcinacijos nuo COVID-19 galimybes?
- Mokslininkai tikrai šneka, kad vaikai bus vakcinuojami nuo COVID-19, daug kalbama apie etiškumą, tai aptariama ir moksliniuose darbuose. COVID-19 infekcijos atveju vaikai nėra jautriausia populiacijos dalis – ligos sunkumas ir paplitimas netoks didelis kaip kitose amžiaus grupėse, dėl to nėra ir skubos juos skiepyti. 
Vis dėlto vaikų skiepijimas yra itin svarbus ne tik siekiant kuo didesnio kolektyvinio imuniteto procento. Kaip pavyzdį paimkime skiepijimą nuo raudonukės. Tai nėra sunki ar pavojinga infekcinė liga vaikams, bet juos skiepyti svarbu, nes vaikai šią infekciją lengvai perduoda ir gali užkrėsti kitus asmenis. Nėščiajai susirgus šia liga yra didelė vaisiaus apsigimimų rizika. Tiek raudonukės, tiek COVID-19 atveju vaikų skiepijimas ypač svarbus būtent siekiant apsaugoti silpnesniąją visuomenės grandį.
 
- Tačiau vaikai nebuvo pirmoje klinikinių tyrimų eilėje...
- Vakcinų klinikiniai tyrimai atliekami etapiškai, pirmiausia su sveikais suaugusiais asmenimis, savanoriais. Kai nustatoma, kad vakcina saugi ir veiksminga jiems, toliau tyrimai tęsiami imant jautrias visuomenės grupes. COVID-19 atveju - sergančius lėtinėmis ligomis, vyresnio amžiaus asmenis, suaugusiuosius, tarp kurių virusas sparčiai plinta. Prieš skiepijant vaikus turime būti visiškai tikri, kad vakcinos efektyvios infekcijos plitimui mažinti.
Sukaupus pakankamai duomenų apie vakcinos tinkamumą suaugusiems, pradėti klinikiniai tyrimai ir su vaikais. Jie tiriami taip pat etapiškai. „Pfizer“ ir „BioNTech“ bei „Moderna“ jau pradėjo klinikinius tyrimus dvylikos - šešiolikos metų amžiaus vaikų grupėje, kiti gamintojai tiria jau ir šešerių - vienuolikos metų vaikų grupę, planuojami mažiausiųjų, tai yra nuo šešių mėnesių amžiaus, tyrimai.
 
- Ar realu dar bent metus kitus neskiepijant vaikų iki šio rudens pasiekti septyniasdešimt procentų siekiantį kolektyvinį imunitetą prieš COVID-19?
- Manau, kad įmanoma, nes reikia skaičiuoti ne tik tuos, kuriuos skiepijame, bet ir tuos, kurie jau persirgo koronavirusu.
 
- Skelbiama, kad britiškoji koronaviruso atmaina daugiau nei dvigubai užkrečiamesnė. Ar tai reiškia, kad didėja rizika sirgti vaikams ir sirgti sunkiau?
- Tai, kad atmaina lengviau plintanti, užkrečiamesnė, nereiškia sunkesnės ligos eigos. Beje, kalbant apie viruso atmainas, visuotinė vakcinacija gali mums pagelbėti. Kuo didesnė visuomenės, pasaulio populiacijos dalis bus vakcinuota, įskaitant ir vaikus, tuo mažesnės galimybės bus koronavirusui mutuoti, nes sumažės jo plitimo amplitudė.
 
- Skiepai nuo COVID-19 vaikams svarbūs ne tik dėl fizinės sveikatos, galimybės išvengti ligos komplikacijų, bet ir dėl galimybių nutraukti nuotolinio gyvenimo serialą, tiesa?
- Žinoma. Vos pandemijai prasidėjus atrodė, na, kas čia baisaus - šiek tiek pasėdėti namuose, pasikalbėti su draugais ir artimaisiais vaizdo skambučiais, nepamatyti kelių spektaklių. Deja, tai tęsiasi jau visus metus. Kantrybė senka net kantriausiems. Tiek vaikams, tiek suaugusiems psichinė sveikata yra nemažiau svarbi nei fizinė, o gyvenimas nuotoliniu būdu prie psichinės sveikatos gerinimo niekaip neprisideda.
 
- Kaip manote, kada reikėtų pradėti šviesti tėvus apie skiepus nuo koronaviruso vaikams?
- Jei nepradėjome vakar, pradėkime šiandien ir darykime tai nuosekliai. Tikrai negalima atidėlioti, nes matome, kas su vakcinomis vyksta dabar. Per pandemiją sutriko ir rutininis vaikų skiepijimas pagal skiepų kalendorių. Būtina šviesti tėvus, kad vakcinos nuo koronaviruso atlieka pagrindinę funkciją - apsaugo nuo sunkios ligos formos ir komplikacijų. Ir nepaisant to, kad vaikai serga rečiau, nežinome, kaip liga pasireikš vienam ar kitam vaikui, kuris galbūt turi lėtinių ligų, patiria daug streso.
Skiepai nuo SARS-COV-2 šiuo pandemijos etapu – pati greičiausia ir efektyviausia priemonė, galinti padėti mums ir mūsų vaikams grįžti į įprastą gyvenimą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!